Iki rudens nesitikima lietuviškos kiaulienos vežti į Rusiją

 (13)
Liepą sukaks metai, kai Lietuvoje baigėsi kiaulių maro protrūkis, tačiau iki rudens gyvoms lietuviškoms kiaulėms Rusijos rinkos nepavyks pasiekti, mano Lietuvos kiaulių augintojų asociacija ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Dėl to Lietuvos kiaulių augintojai vidutiniškai iš eksporto gauna apie 40 proc. mažiau pajamų.
Kiaulės
Kiaulės
© Shutterstock nuotr.

„Situacija su Rusija yra tokia, kad uždaryta visa Europa ir gyvų galvijų ir kiaulių vežimas iš Europos Sąjungos (ES) pardavimui yra sustabdytas. Draudimas mums yra dvigubas. Liepą sukaks metai, kai mes baigėme likviduoti kiaulių marą, o pagal Rusijos veterinarijos įstatymą, metus iš valstybės, kurioje buvo kiaulių maras, gyvos kiaulės neįleidžiamos“, - sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius.

Tačiau kai draudimas vežti gyvas kiaules į Rusiją dėl kiaulių maro pasibaigs, liks apribojimas visai ES dėl pernai Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje kilusio Šmalenbergo viruso. Kada šis draudimas pasibaigs – nenumatyta.

„Labai sunku prognozuoti kada draudimas pasibaigs, kadangi paskutinis laiškas iš Rusijos veterinarijos vadovo buvo griežtas ir teigta, kad kol kas nenumatoma atidaryti (sienų gyvų kiaulių importui – DELFI). Todėl man labai sunku prognozuoti“, - dėsto J. Milius.

„Mūsų lūkesčiai, kada į Rusiją bus leista eksportuoti gyvas kiaules, turėtų turėti pagrindą, bet šiuo metu mes tokio pagrindo neturime. O ir Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnyba šiuo metu nieko padaryti negali, nes ši problema yra sprendžiama ES ir Rusijos lygmeniu“, - antrina Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos viceprezidentas Algirdas Vaškelis.

Šiuo metu Lietuva eksportuoja apie 20 proc. gyvų užauginamų kiaulių į Latviją ir Lenkiją.

Gauna 40 proc. mažiau pajamų

„Jeigu skaičiuoti vien pardavimo kainomis, Lietuvos verslininkai patiria nuostolių: Lietuvoje gyvos kiaulienos kilogramo kaina, kaip ir Latvijoje bei Lenkijoje, yra apie 1,32 eurų (4,46 lito), Rusijoje - 2,2 eurų (7,6 lito), tai skirtumas vis tik yra”, - skaičiuoja A. Vaškelis.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba teigia, kad kai tik draudimas bus panaikinta, tiek tarnyba, tiek verslas bus pasirengęs eksportui.

„Mes esame pasirengę, mūsų verslininkai taip pat pasirengę ir sutartis turi, tik laukia sprendimo, - sako J. Milius. - Aišku, aš norėčiau, kad lietuviška produkcija liktų Lietuvoje, be to, eksportuojant kyla ir labai didelė rizika dėl užkrečiamųjų ligų.“

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kaimo naujienos

Ką žmonės veikia kaimo turizmo sodybose, kai nėra tikros žiemos su sniegu? (13)

Jei žiema asocijuojasi su sniegu ir šalčiu, tai panašu, kad iki pavasario jos galite nebesulaukti, sako klimatologas Justinas Kilpys.

Kaip baigiantis žiemai nusipirkti kokybiškų bulvių ir kaip jas laikyti (8)

Artėjant pavasariui, pamažu baigiasi ramybės periodas ir bulvės, kaip ir gyvas sutvėrimas, lyg pradeda busti, tad, norint nusipirkti kokybiškų bulvių, parduotuvėje teks sugaišti daugiau laiko, LRT RADIJUI sako Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto profesorė Elvyra Jarienė.

Lietuviškos morkos – ant turkų stalų? (6)

Kas žino, gal jau netrukus Turkijos šeimininkės į tradicinį ėrienos troškinį dės ir lietuviškų morkų arba svogūnų. Statistikos duomenimis, morkų pernai daugiausiai eksportuota į kaimynines šalis – Baltarusiją, Latviją, kiek mažiau į Rusiją, Čekiją, Portugaliją, Estiją. Dabar jomis domisi ir ukrainiečiai. Vaisiais ir daržovėmis prekiaujantys verslininkai žvalgosi rinkų ir Turkijoje.

Gimtinės išsiilgusi lietuvė į kaimą parviliojo vyrą iš Australijos (167)

„Kad ir kur bebūtum, sava šalis vis tiek traukia grįžti atgal“, - įsitikinusi beveik dvidešimt metų kartu su vyru Australijoje pragyvenusi lietuvaitė Vaida Peteraitis.

Pasirašomas istorinis susitarimas dėl žemės ūkio subsidijų (3)

Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) priklausančios šalys susitarė panaikinti subsidijas, taikomas eksportuojamai žemės ūkio produkcijai. Išsivysčiusios šalys paramą nutrauks nedelsiant, o besivystančioms rinkoms šią teks panaikinti iki 2018 metų pabaigos. Apie tai praneša BBC.