„Dabar yra tikras šaltalankio atgimimas – į mus dažnai kreipiasi supirkėjai iš užsienio. Šiuo metu deramės su suomiais, kurie norėtų įsigyti dešimtkart daugiau šaltalankių, negu jų auga visoje Lietuvoje. Preparatus prieš vėžį kuriantys Suomijos mokslininkai domisi šių uogų antioksidacinėmis savybėmis, tačiau ką konkrečiai jie ištyrė, dar nenori atskleisti“, – sako L. Šliauteris. Dėl palankių uogų supirkimo perspektyvų ūkininkas teigia galvojantis apie šaltalankių ūkio derlingumo didinimą. Iki šiol vystyti šaltalankių ūkį vyrui padėjo Europos Sąjungos (ES) išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“.
L. Šliauteris pasakoja, kad užsienyje iš šaltalankių uogų išspaudų miltų yra gaminami maisto papildai. „Ir aš pats gaminu šaltalankių miltus, kuriuos parduodu arba atiduodu draugams, pažįstamiems. Ateityje planuoju miltus fasuoti į kapsules – taip žmonėms vartoti papildus bus patogiau, turėtų didėti susidomėjimas ir perkamumas“, – svarsto jis. L. Šliauteris taip pat pats gamina ir pardavinėja šaltalankių aliejų, sultis ir lapus arbatoms.
Pašnekovo teigimu, šaltalankiai turi daug organizmui naudingų savybių, padeda jį apvalyti nuo kenksmingų medžiagų: „Turbūt jokios kitos uogos negalėtų pralenkti šaltalankių naudingomis medžiagomis – galėtų pakeisti daugumą cheminių vitaminų. Uogose gausu mangano, geležies ir kitų medžiagų, vitaminų. Šaltalankiai padeda sustiprinti imunitetą, valo organizmą – patekę su maistu sutraukia žalingas medžiagas ir kartu pasišalina per virškinamąjį traktą.“
Maistas ir vaistas
Anot ūkininko, iš šaltalankių gaminamas aliejus yra naudojamas ir kaip maistas, ir kaip vaistas, ir kaip kosmetikos priemonė (šis aliejus įeina į kai kurių odos priežiūros priemonių sudėtį). Ūkininkas pasakoja, kad šaltalankių aliejus gaminamas šaltuoju būdu – iš uogų išspaudus sultis, likę nepanaudoti kauliukai ir žievelės užpilami ekologišku saulėgrąžų arba rapsų aliejumi, dar vėliau visa šita masė spaudžiama. „100 proc. šaltalankių aliejus yra nevalgomas, aliejaus sudėtyje jo turi būti apie 10 proc.“, – paaiškina pašnekovas.
L. Šiauteris teigia, kad jis ir jo šeimos nariai dažnai vartoja šaltalankių produktus: ruošia šaltalankių lapų arbatą, vietoj žuvų taukų geria šaltalankių aliejų. „Mano mama šeimos reikmėms taip pat virdavo uogienių, gamindavo kisielių, kažkada ir saldainius, ledinukus darėme“, – prisimena jis.
Ūkininkas daugiausiai produkcijos iki šiol parduodavo Lietuvoje: Vilniuje, Laisvės pr. ir Kalvarijų g. įsikūrusiose turgavietėse, Šiaulių ir kitų miestų turguose. Pasak jo, iš visų produktų iki šiol paklausiausi buvo šaltalankių sultys ir aliejus. „Pastaruoju metu daug pasiūlymų sulaukiame iš užsienio, todėl gali būti, kad didžioji dalis produkcijos iškeliaus svetur. Supirkėjai nori bendradarbiauti su visais šalies šaltalankių augintojais“, – pastebi ūkininkas.
Iššūkis – kenkėjiškos muselės
Nuo 1999 m. ūkininkaujantis L. Šiauteris šiuo metu dirba apie 150 ha, dar 100 ha – brolis ir tėvas. Šaltalankių ūkyje taip pat padeda ir ūkininko mama.
Pašnekovas prisimena, kad sėkmingiausiais metais yra surinkęs net 500 tonų derliaus, tačiau pernai jis siekė vos 20–30 tonų. „Nors derlius paprastai būna gausesnis kas dvejus metus, tačiau pernai jis buvo labai menkas. Labai nukentėjome nuo šaltalankinės musės, kuri naikina uogas. Mūsų uogos – ekologiškos, todėl negalime naudoti cheminių preparatų, todėl dabar sukame galvą, kaip tų muselių atsikratyti. Šaltalankis labai kaupia savyje aplinkos medžiagas, todėl cheminiai preparatai jį galėtų paversti ne vaistu, bet nuodu“, – pastebi jis.
L. Šliauteris tvirtina, kad šaltalankinės muselės pridaromus nuostolius bent iš dalies kompensuoja KPP ekologinio ūkininkavimo išmokos: „Be išmokų būtų liūdna, nes šaltalankiams reikia priežiūros. Ankstesniais metais išmokos padėjo įsigyti technikos, dėžių, šaldytuvų produkcijai laikyti. Šaltalankių ūkiui būtina technika, pavyzdžiui, šienapjovės.“
Vyras tikina svarbiausiu uždaviniu laikantis kovą su muselėmis. Jas nugalėjęs ūkininkas planuoja didinti šaltalankių derlingumą, galbūt keliais hektarais išplėsti auginamų šaltalankių plotus. L. Šliauteris ateityje galvoja sudalyvauti 2014–2020 metų finansinio periodo investicinėse priemonėse ir įsigyti naujos technikos.
Daugiau informacijos apie įsipareigojimus pagal KPP priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ galima rasti Nacionalinės mokėjimo agentūros svetainėje.
Sužinok naujienas apie paramą pirmas – prisijunk prie NMA „Facebook“ paskyros!
Užsk. Nr. 2015/03-011