Ruduo džiugina daržo, sodo ir miško gėrybėmis. Pamiškes nutūpę lengvieji automobiliai, į miškus traukia vietiniai gyventojai ir gryno oro bei grybų išsiilgę miestelėnai. Kokie Lietuvos regionai grybingiausi, kokius grybus rinkti, kokių vengti ir kaip elgtis apsinuodijus, pavyzdžiui, žalsvąja musmire?
© Shutterstock nuotr.

Grybingiausi Lietuvos kampeliai

Gausiausiai grybai dera pietryčių Lietuvoje: Labanoro, Rūdininkų, Pabradės, Šimonių giriose, Kazlų Rūdos miškuose. Taip pat Kauno, Kaišiadorių, Kėdainių, Biržų, Alytaus, Jurbarko, Plungės, Tauragės rajonų miškuose. Grybų paplitimas ir derlingumas nevienodas. Nelygu, koks miškas. Daugiausia grybų dygsta vidutinio drėgnumo spygliuočių miškuose. Ypač eglynuose ir pušynuose, kuriuose dangui mojuoja ir vienas kitas ąžuolas ar beržas. Užpelkėjusiuose miškuose – grybų mažiau.

Tiesa, dailių voveraičių, šilbaravykių ar net raudonviršių neretai galima aptikti ir miestų parkuose ar pakelėse. Tačiau nereikėtų jais susigundyti. Nors grybai atrodo gražūs ir sveiki, tačiau yra labiau užteršti negu augantys miškuose.

Kas lemia grybų augimą

Grybai ir grybavimo ypatumai
© Shutterstock nuotr.

Mikologai nustatė, kad grybų gausai įtaką daro žmonių lankymasis miške. Atlikti tyrimai parodė, kad aktyvaus poilsio zonose, kur lankosi itin daug praeivių, grybai nyksta.

Kitas įdomus dalykas – grybų augimą lemia ne tik drėgmė ir šiluma, bet ir Mėnulio fazės. Jau nuo seno žinoma, kad baravykai geriausiai auga, kai danguje boluoja jaunas Mėnulis. Pasak mikologų, sunku moksliškai patvirtinti arba paneigti šį reiškinį. Stojus Mėnulio jaunačiai, pastebime iš žemės išlindusius grybus. Tačiau augti jie pradeda anksčiau, veikiausiai esant pilnačiai. Kodėl? Grybams augti reikalingas vanduo. Pilnatis išjudina gruntinius vandenis ir tikriausiai taip skatina grybų augimą.

Ar grybai nėra radioaktyvūs?

Grybautojams dažnai kelia nerimą klausimas, ar grybai nėra radioaktyvūs. Lietuvos radiacinės saugos centro žiniomis, nors po Černobylio avarijos, užteršusios Lietuvos teritoriją radioaktyviomis medžiagomis, praėjo daugiau kaip trisdešimt metų, miškų paklotės viršutiniuose sluoksniuose vis dar aptinkama ilgaamžių teršalų – radionuklidų. Tačiau, palyginti su kai kuriomis Skandinavijos šalių, Vokietijos ir Lenkijos teritorijomis, mūsų šalies miškų tarša radionuklidais yra gerokai mažesnė.

Pasak to paties Radiacinės saugos centro specialistų, grybų užterštumas radioaktyviosiomis medžiagomis tiriamas kasmet. Tyrimams naudojami grybai iš įvairių Lietuvos miškų. Jau ištirti grybai iš Labanoro girios, taip pat Tauragės, Jurbarko, Vilniaus, Šalčininkų, Švenčionių, Ukmergės bei kai kurių kitų savivaldybių teritorijose esančių miškų.

Įvairios grybų rūšys skirtingai kaupia radionuklidus. Ilgalaikiai stebėjimai rodo, kad mažiausiai radioaktyviųjų medžiagų yra voveraitėse. Raudonviršiuose, baravykuose, ūmėdėse, kazlėkuose, pilkosiose meškutėse, raukšlėtuosiuose gudukuose tarša neviršija grybams leistino radionuklidų kiekio. Taigi grybaukite drąsiai!

Kaip rinkti grybus?

Mikologas profesorius Ernestas Kutorga patikino, kad nuo rugpjūčio vidurio prasidėjo grybų gausa džiuginantis periodas. Jeigu išsilaikys panašūs orai, miško gėrybėmis galėsime džiaugtis dar gerą mėnesį.

E. Kutorga pataria, kaip užsiveisti grybų ir savo sode. Grybų liekanas reikia paberti po medžiais, užberti plonu žemės sluoksniu ir... po metų kitų džiaugtis toje vietoje sudygusiais baravykais ar lepšiais.

Kokie grybai dera, nusistovėjus lietingiems orams? Pasak profesoriaus, drėgmę mėgsta rudakepuriai baravykai, pušinės ir eglinės rudmėsės, žaliuokės.

Kaip teisingai rinkti grybus? Geriau juos rauti, pjauti ar nusukti? Mikologas tikina, kad didelio skirtumo nėra. Be abejo, geriau grybą nupjauti arčiau pamatinio kamieno arba rankomis išsukti iš dirvožemio: taip mažiau pažeidžiama dirva. Į klausimą, ar galima palaižyti grybą, norint įsitikinti, ar jis nėra kartus, profesorius atsakė, kad toks grybo „patikrinimo“ būdas nėra patikimas, nes, pavyzdžiui, nuodingosios musmirės yra... saldžios.

Kuo grybai naudingi

Šiose miško gėrybėse gausu mineralinių medžiagų ir angliavandenių. Juose yra visų amino rūgščių, geležies, mangano, cinko, vario. Taip pat daug B grupės vitaminų, fermentų bei organinių rūgščių. Pagal savo cheminę sudėtį ir baltymų kiekį grybai artimi mėsai, o pagal angliavandenių ir mineralinių medžiagų kiekį prilygsta daržovėms ir vaisiams. Grybuose gausu vitaminų ir mikroelementų, būtinų medžiagų apykaitai. Juose daug ląstelienos, kuri beveik neįsisavinama, tačiau skatina žarnyno peristaltiką ir padeda pašalinti iš organizmo kai kurias kenksmingas medžiagas.

Be to, grybai turi ir vaistinių savybių. Štai baravykai naudojami nušalimams gydyti, o juose esanti amino rūgštis lecitinas trukdo kauptis organizme blogajam cholesteroliui. Pievagrybiai mažina cukraus kiekį kraujyje, o didžiajame kukurdvelkyje ir kai kuriuose kituose grybuose rasta antibiotikų.

Beje, patartina rinkti tik jaunus grybus: jie yra maistingesni. Kita svarbi detalė – grybo kepurėlė vertingesnė už kotą.

Grybuose yra apie 85–95 proc. vandens, taip pat baltymų, mineralinių medžiagų. Todėl jie lengvai pažeidžiami pelėsių, juose esančių lervų ir bakterijų. Grybų „laimikio“ negalima ilgai laikyti. Patartina kuo skubiau sutvarkyti ir išvirti.

Grybai ir iš jų paruošti patiekalai nerekomenduojami žmonėms, sergantiems lėtinėmis kepenų, žarnyno, skrandžio ar inkstų ligomis, taip pat vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms. Grybai – sunkai virškinamas produktas, todėl nereikėtų jų persivalgyti.

Nuodingi grybai

Grybai ir grybavimo ypatumai
© Shutterstock nuotr.

Lietuvoje auga apie 400 rūšių valgomųjų grybų. Tačiau maistui vartojama tik apie 100 rūšių, kiti grybai – menkaverčiai. Daugiau nei 100 rūšių yra nuodingos, o 20–30 – netgi labai pavojingos žmogaus gyvybei. Svarbu išmokti atpažinti grybus ir jokiu būdu nekrauti pintinėn nepažįstamo, sukirmijusio ar seno grybo.

Pasak Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro edukologės Vidos Dubinskienės, žmonės gali apsinuodyti ir valgomaisiais grybais. Todėl nepatariama rinkti senų, ištižusių, sukirmijusių ar šalnų pakąstų grybų. Juose, yrant riebalams ir baltymams, susidaro nuodingosios medžiagos. Tokios pačios, kurios susidaro gendant žuviai ar mėsai.

Edukologė perspėja, kad nuodingiausias Lietuvoje augantis grybas – musmirė. Ypač – žalsvoji. Savo išvaizda ji primena žalsvąją ūmėdę. Kartais netgi pievagrybį. Todėl labai svarbu gerai skirti grybus.

Musmirės poveikis organizmui priklauso nuo suvalgyto kiekio. Nuodams patekus į kraują, žmogus pradeda prakaituoti, viduriuoti, vemti, atsiranda aštrūs skrandžio skausmai, jam svaigsta galva, susilpnėja pulsas, šąla galūnės. Musmirė nuodija kepenis ir visą virškinamąjį traktą bei naikina raudonuosius kraujo kūnelius. Beje, apsinuodijimo požymiai gali pasireikšti po kelių valandų, tačiau kartais – tik po paros ar net kelių. Todėl kyla pavojus žmogaus gyvybei. Laiku nesuteikus pagalbos žmogus gali mirti.

Svarbiausia – skubiai išvemti

V. Dubinskienė teigia, jog yra du apsinuodijimo grybais atvejai: pirmuoju – žmogus, suvalgęs nuodingų grybų, sunegaluoja jau po pusvalandžio, kitas atvejis – sveikata pablogėja, praėjus parai ar dar ilgesniam laiko. Pastaruoju atveju gydymas yra sunkesnis. Gresia kepenų ir inkstų komplikacijos ar net mirtis.

Apsinuodijus grybais, pirmiausia reikia pasistengti maistą išvemti. Tik prieš tai jokiu būdu negalima gerti vandens! Tuomet nuodingosios medžiagos pateks į žarnyną. Tik išvėmus maistą, galima išgerti 1–2 litrus šilto vandens, kruopų nuoviro, skysto kisieliaus ar stiprios bruknių lapų arbatos. V. Dubinskienė tikina, kad negalima laukti, kol negalavimai praeis savaime. Vežant nukentėjusįjį į ligoninę, būtina pasiimti ir parodyti gydytojui grybų (ar iš jų pagaminto patiekalo), kuriais, manoma, žmogus apsinuodijo.

Grybų kainos

Pasak grybų supirkėjų, už kilogramą voveraičių mokama iki 13 Lt, už kilogramą baravykų – 12 Lt. Tačiau turgavietėse kainos kiek kitokios. Štai Kauno stoties turguje nedidelio voveraičių indelio kaina apie 10 Lt, o už kilogramą baravykų prašoma 35–45 Lt. Palei Jurbarką grybų kainos keliais litais mažesnės.

Perspėjimai grybautojams

Negrybaukite paplentėse, pakelėse, prie geležinkelių. Čia augantys grybai sukaupia žymiai daugiau teršalų negu augantys miške.

Švariai nuvalykite žemėtą grybo kotą: žemėje gali būti botulizmą sukeliančių bakterijų.

Valgykite tik švariai nuplautus, gerai išvirtus, marinuotus ar sūdytus grybus. Antraip gresia susirgti botulizmu.

Vėlyvą rudenį nerinkite šalnų pakąstų grybų. Juose kaupiasi nuodingosios medžiagos – amidai.

Paruoštus grybus ir jų patiekalus suvartokite tą pačią dieną, o šaldytuve laikykite ne ilgiau kaip 48 valandas.

Grybus virkite ar kepkite ant silpnos ugnies uždaruose emaliuotuose induose ne ilgiau kaip 20–30 minučių. Ruošiant ilgiau, grybai sukietėja, sunkiau virškinami, sumažėja jų maistinė vertė.

Grybams virti netinka metaliniai ir cinkuoti indai, nes gali išsiskirti nuodingų medžiagų. Verdami aliumininiuose induose, grybai patamsėja.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Per savaitę – keturi nauji afrikinio kiaulių maro židiniai smulkiuose ūkiuose (19)

Šią savaitę Lietuvoje užregistruoti keturi nauji afrikinio kiaulių maro ( AKM ) židiniai...

Vokietiją pasiekė per 28 mln. fipronilu užterštų kiaušinių (14)

Į Vokietijos prekybos centrus pateko gerokai daugiau insekticidu fipronilu užterštų vištų...

Pieno supirkimo kainos po ilgos pertraukos šoktelėjo (23)

Lietuvoje pieno supirkimo kainos po penkis mėnesius trukusio smukimo liepą šoktelėjo į viršų.

Per savaitę afrikinis kiaulių maras nustatytas dešimtims šernų (32)

Rugpjūčio 4-11 dienomis afrikinis kiaulių maras (AKM) nustatytas 6 sumedžiotiems šernams ir 43...

Senoje kolūkio kontoroje – naujas jaunojo ūkininko gyvenimas (147)

Nebent tik sovietinės „egzotikos“ šiandien pasiilgę sodiečiai galėtų pavydėti jaunajam...

Top naujienos

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (438)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Šešis ne savo vaikus auginanti moteris: dabar apsisukti ir išeiti negaliu

Pasibeldus į vieno iš „ SOS vaikų kaimo “ namelio duris, pirmasis mane lojimu pasitinka prie...

R. Valatka. Pagonišką nuotykių ilgesį aitrina nedegantys kumečių laiškai iš praeities (190)

Aksominis sezonas. Turėjo baigtis su Žoline. Bet nesibaigė. Užplūdusi šiluma ir akivaizdžiai...

Nematyta Anykščių pusė: daug netikėtų atradimų – vos per vieną dieną (26)

Anykščiai – miestas siurprizas. Tarp ežerų ir miškų įsikūręs nedidelis miestelis jau nuo...

Atakas Ispanijoje įvykdžiusi kuopelė „neutralizuota“, aptikti šiurpą keliantys radiniai (258)

Kuopelė, kuri panaudodama automobilius įvykdė atakas Barselonoje ir Kambrilse, buvo...

Vėžio pacientams viena klaida mirties riziką padidina net 2,5 karto (2)

Vėžys – sunki liga, kuriai įveikti reikia daug jėgų ir stiprybės. Chemoterapija , kurią...

6 stiliaus patarimai moterims su didele krūtine

Bičiulės su mažesne krūtine kas kartą varto akis, kai skundžiatės savo apvaliomis formomis? Jos...

Naujos kartos automobiliai gali tapti išsigelbėjimu ieškantiems būsto nuomai

Savavaldis transportas – jau realybė. Taksi be vairuotojų važinėja po Pitsburgą, San Franciską...

Būtina aplankyti bent kartą gyvenime: šie paplūdimiai garsėja visoje Europoje (16)

Keisčiausių formų uolos ir paslaptingos grotos, tarp jų įsispraudę paplūdimiai su Atlanto...

Žvilgsnis iš arti: Malaizijos milijardieriaus paveldėtoja dalinasi ištaigingo gyvenimo akimirkomis (1)

Paprasti mirtingieji dažnai ieško progų žvilgtelėti į turtingų ir žinomų gyvenimus. Kadangi...