G.Nagulevičius: žemės nuosavybė – vienintelė tvirta valiuta

 (21)
Gintaras Nagulevičius
Gintaras Nagulevičius
© "Ūkininko patarėjas"

„Jokie briuseliai tvarkos mūsų namuose nepadarys, – sako Lietuvos žemės savininkų sąjungos tarybos pirmininkas Gintaras Nagulevičius, – Pasaulyje klesti stambios žemvaldžių korporacijos, kurios įvairiais keliais per tarpininkus perka atspariausią krizėms valiutą – žemę. Dažniausiai nusitaiko į valstybes, kuriose nestabili politinė padėtis, daug skurdo nualintų ir viltį praradusių piliečių“.

LŽSS tarybos pirmininkas užsimena, jog į sąjungos būstinę Žemės ūkio rūmuose Kaune kreipiasi ne tik žemės savininkai, bet ir žemės neatgavusieji. Rūpesčių pakanka ir bendraujant su sąjungos partneriais užsienyje. G. Nagulevičius pasakoja, jog tarptautinė labdaros organizacija „Oksfam“ paskelbė studiją apie pasaulyje plintančias žemės ūkio paskirties žemės dalybas.

Turtingų šalių gyventojai užsienyje perka didelius žemės plotus, išstumdami vietos gyventojus, pakeisdami kraštovaizdį, padarydami neatitaisomą žalą gamtai. Kai kuriose Afrikos valstybėse turtingi užsieniečiai veikia drauge su vietos valdžios atstovais, kurie susigundo kyšiais. Vietos gyventojai ne tik praranda žemės nuosavybę, bet ir gyvenamąją vietą, papildo varguolių ir bedalių gretas. Neretai prieš žemės savininkus naudojama prievarta.

Remiantis pirminiais skaičiavimais, nuo 2001 m. naujiems savininkams parduota arba išnuomota 227 mln. ha žemės ūkio paskirties žemės. Dažniausiai tie naujieji savininkai yra pasivadinę „tarptautiniais investuotojais“. Kadangi daugelis žemės pirkimo–pardavimo sandėrių yra neskaidrūs, sunku nustatyti tikslius skaičius. Nepaisant to, „Oksfam“ organizacija patikrino 1,1 tūkst. sutarčių dėl 67 mln. ha. Beveik pusė sandėrių tenka Afrikos šalims, o minimas nupirktos žemės plotas prilygsta Vokietijos teritorijai.

Pasak G. Nagulevičiaus, pastarųjų metų tendenciją pirkti žemę užsienyje nulėmė kelios priežastys: siekis gaminti maisto produktus savo reikmėms, galimybė gauti žaliavos biokurui arba tiesiog noras iš spekuliacinių sandėrių išpešti pelno. Tačiau tarptautinės organizacijos „Oksfam“ vertinimu, daugelį žemės pirkimo sutarčių galima vadinti grobimu. Vietos gyventojai netenka ne tik žemės, bet ir namų.

Tikėtina, jog klimato kaitos ir augančio vandens deficito sąlygomis panaši tendencija tik stiprės. Į tarpusavio kovą pakils tie, kurie norėtų auginti maistines kultūras ir tie, kuriems reikalinga auginti žaliavą biokurui.

Negatyvūs „investuotojų“ žemės grobimo padariniai labai jaučiami Ugandoje, Sudano pietuose, Indonezijoje, Hondūre ir Gvatemaloje. Ypač nuskriaustos pasijunta šių šalių moterys kaimietės. Dėl susiklosčiusių papročių, tradicijų, jos turi mažiau teisių į žemę. Tarp kitko, vargingiausiose pasaulio šalyse 80 proc. maisto produktų pagamina būtent moterys. Į šią diskriminaciją dažnai atkreipia dėmesį tokios organizacijos kaip FAO. Pasaulio žiniasklaidą apskriejo žinia apie vienos anglų miško ruošos kompanijos „investicijas“ Ugandoje. Nusipirkę žemės, pagal „tarptautinius standartus“ dirbantys „investuotojai“ prievarta iškeldino 22,5 tūkst. vietos gyventojų. Žmonės negavo jokių kompensacijų už prarastus namus, juose buvusį turtą, bananų laukų derlių.

Organizacija „Oksfam“ reikalauja nutraukti žemgrobystę ir sureguliuoti teisinį mechanizmą, kad vietos gyventojai nebūtų skriaudžiami, netaptų benamiais.

Daugelio menkai išsivysčiusių šalių gyventojai nesuvokia, kad šimtmečiais buvusi „sava“ žemė staiga tampa užsienio dėdžių nuosavybe. Žemgrobystė plinta iš turtingų Europos Sąjungos šalių į primityvaus mąstymo ir juridinio neraštingumo kraštus. Ta pati ES skelbia planus iki 2020 m. transporto energijai panaudoti iki 10 proc. biokuro. – Lietuva nėra sala vandenyne, – situaciją analizuoja LŽSS tarybos pirmininkas G. Nagulevičius, – milžiniški derlingų žemių plotai pavasariais ir vasaromis gražiai geltonuoja, o rudeniop prasmirsta supuvusiais kopūstais. Kol kas už rapsus mūsų stambieji ūkiai žeria gražius pelnus, tačiau vėliau energetinių augalų verslas nacionaliniams žemės ūkio sektoriui gali tapti Trojos arkliu.

Neseniai Lietuvos agentūros pranešė, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruota daugiau kaip 2 mln. žemės sklypų, kurių bendras plotas – 5,013 mln. ha. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, bendras šalies žemės fondas – 6,530 mln. ha, iš jo 3,954 mln. ha sudaro žemės ūkio paskirties žemė, 1,972 mln. ha – miškai, 178 tūkst. ha – vandenų plotai, kitos paskirties žemės yra 426 tūkst. ha. Nekilnojamojo turto vertintojų pateiktais duomenimis, visos Lietuvos žemės vidutinė rinkos vertė yra daugiau nei 65 mlrd. Lt.

Dar neapskaityta liko 31 proc. šalies miškų ir 24 proc. dirbamos žemės. Beveik visas neužregistruotas turtas – valstybės nuosavybė.

Tuo tarpu kaimyninėje Latvijoje žemę superka užsieniečiai: urmu ir nesiderėdami dėl kainos. Iš dešimties didžiausių žemę valdančių bendrovių tik dvi priklauso Latvijos piliečiams ar juridiniams asmenims.

Per pastaruosius dvejus metus keliolikos didžiausių užsienio bendrovių filialai Latvijoje nupirko apie 100 tūkst. ha. Beveik 36 tūkst. ha 2010 m. įsigijo viena švedų bendrovė, 12 tūkst. ha - JAV bendrovė. Švedams Latvijoje priklauso daugiau nei 63 tūkst. ha, norvegams – 54 tūkst. ha.
Tapdama Europos Sąjungos nare, Latvija įsipareigojo visiškai liberalizuoti žemės rinką per 7 metus, tačiau šį pavasarį tą terminą pratęsė dar ketveriems metams.

Tačiau ir ligšiolinė tvarka leido užsieniečiams įsigyti žemės, jei ji bus naudojama žemės ūkio reikmėms arba jei pirkėjas yra trejus metus gyvenęs Latvijoje.

Kas galėtų paneigti, jog visa „bešeimininkė“ Lietuvos žemė taip pat seniai turi savininkus, kurie ramiai sau gyvena kitapus Baltijos ar Atlanto. Draudimas pirkti žemę užsieniečiams tebuvo juridinio neišmanymo priedanga.

 
21
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Kaimo naujienos

Jau dygsta „antišerninė“ tvora (14)

2014 balandžio mėn. 15 d. 09:41
Tvora
Alytusplius.lt nuotr.
Pirmadienį Alytaus rajone nutiesti pirmieji keturiasdešimt metrų vielinės tvoros, kuri, apjuosusi Kalesninkų mišką, turėtų sustabdyti šernų migraciją.

Daržininkų Rusijos priešiškumas nenuskriaudė (6)

2014 balandžio mėn. 15 d. 00:02
Iš Lenkijos atkeliavusius daigus tuoj priglaus Lietuvos žemė
Autoriaus nuotr.
Rusija, apribojusi ne tik bulvių, bet ir kitų daržovių importą iš Europos Sąjungos, sukėlė nemažai problemų Lietuvos daržininkams. Tačiau šie nepalūžo – rado rinkų kitur ir šiuo metu savo laukuose, nemažindami daržovėms skirto ploto, kloja pamatus naujajam derliui.

Šveicarija išbrokavo lietuviškas kiaules (65)

2014 balandžio mėn. 14 d. 17:57
Šveicarija dėl Afrikinio kiaulių maro krizės sustabdė kiaulių ir kiaulienos produktų importą iš Lenkijos ir Lietuvos.

Rusai amerikietiškas bulves kolekcionuoja, lietuviškų neįsileidžia (266)

2014 balandžio mėn. 12 d. 00:01
J. Kerry S. Lavrovui padovanojo bulvių, 2014 m. sausis
AP/Scanpix
Net tada, kai Maskvos sankcijos apkartindavo Lietuvos pieno ir mėsos perdirbėjų gyvenimą, mūsų daržovių augintojai jausdavosi gana patogiai ir ramiai. Dar prieš 3 metus lietuvių ūkininkų užaugintas bulves, kopūstus šluote iššluodavo pinigingi pirkėjai iš Rusijos. 2010-2012 metais Lietuvos daržovių augintojų asociacijos narių morkos iš mūsų prekyviečių ir sandėlių jau kovo mėnesį visos atsidurdavo Maskvos, Sankt Peterburgo prekybos centruose. O šiemet, vykstant keistajam Maskvos karui su NATO aljansu dėl Ukrainos, Rusija nepirko iš NATO narės Lietuvos nė vienos bulvės.

E. Gentvilas: žemės saugikliai tik padidins didžiųjų žemvaldžių turtus (93)

2014 balandžio mėn. 11 d. 19:03
Eugenijus Gentvilas
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Seimo kaimo reikalų komitetas penktadienį pritarė, kad iš būsimų ūkininkų turėtų būti reikalaujama patirties žemės ūkyje, o žemę pirkėjams siūloma įsigyti tik tame rajone, kur jie gyvena, arba aplinkiniuose rajonuose. Seimo narys, liberalas Eugenijus Gentvilas mano, kad šitokiu būdu susiaurinama rinka, o žemę susipirks didieji žemvaldžiai.