„Jokie briuseliai tvarkos mūsų namuose nepadarys, – sako Lietuvos žemės savininkų sąjungos tarybos pirmininkas Gintaras Nagulevičius, – Pasaulyje klesti stambios žemvaldžių korporacijos, kurios įvairiais keliais per tarpininkus perka atspariausią krizėms valiutą – žemę. Dažniausiai nusitaiko į valstybes, kuriose nestabili politinė padėtis, daug skurdo nualintų ir viltį praradusių piliečių“.
Gintaras Nagulevičius
© "Ūkininko patarėjas"

LŽSS tarybos pirmininkas užsimena, jog į sąjungos būstinę Žemės ūkio rūmuose Kaune kreipiasi ne tik žemės savininkai, bet ir žemės neatgavusieji. Rūpesčių pakanka ir bendraujant su sąjungos partneriais užsienyje. G. Nagulevičius pasakoja, jog tarptautinė labdaros organizacija „Oksfam“ paskelbė studiją apie pasaulyje plintančias žemės ūkio paskirties žemės dalybas.

Turtingų šalių gyventojai užsienyje perka didelius žemės plotus, išstumdami vietos gyventojus, pakeisdami kraštovaizdį, padarydami neatitaisomą žalą gamtai. Kai kuriose Afrikos valstybėse turtingi užsieniečiai veikia drauge su vietos valdžios atstovais, kurie susigundo kyšiais. Vietos gyventojai ne tik praranda žemės nuosavybę, bet ir gyvenamąją vietą, papildo varguolių ir bedalių gretas. Neretai prieš žemės savininkus naudojama prievarta.

Remiantis pirminiais skaičiavimais, nuo 2001 m. naujiems savininkams parduota arba išnuomota 227 mln. ha žemės ūkio paskirties žemės. Dažniausiai tie naujieji savininkai yra pasivadinę „tarptautiniais investuotojais“. Kadangi daugelis žemės pirkimo–pardavimo sandėrių yra neskaidrūs, sunku nustatyti tikslius skaičius. Nepaisant to, „Oksfam“ organizacija patikrino 1,1 tūkst. sutarčių dėl 67 mln. ha. Beveik pusė sandėrių tenka Afrikos šalims, o minimas nupirktos žemės plotas prilygsta Vokietijos teritorijai.

Pasak G. Nagulevičiaus, pastarųjų metų tendenciją pirkti žemę užsienyje nulėmė kelios priežastys: siekis gaminti maisto produktus savo reikmėms, galimybė gauti žaliavos biokurui arba tiesiog noras iš spekuliacinių sandėrių išpešti pelno. Tačiau tarptautinės organizacijos „Oksfam“ vertinimu, daugelį žemės pirkimo sutarčių galima vadinti grobimu. Vietos gyventojai netenka ne tik žemės, bet ir namų.

Tikėtina, jog klimato kaitos ir augančio vandens deficito sąlygomis panaši tendencija tik stiprės. Į tarpusavio kovą pakils tie, kurie norėtų auginti maistines kultūras ir tie, kuriems reikalinga auginti žaliavą biokurui.

Negatyvūs „investuotojų“ žemės grobimo padariniai labai jaučiami Ugandoje, Sudano pietuose, Indonezijoje, Hondūre ir Gvatemaloje. Ypač nuskriaustos pasijunta šių šalių moterys kaimietės. Dėl susiklosčiusių papročių, tradicijų, jos turi mažiau teisių į žemę. Tarp kitko, vargingiausiose pasaulio šalyse 80 proc. maisto produktų pagamina būtent moterys. Į šią diskriminaciją dažnai atkreipia dėmesį tokios organizacijos kaip FAO. Pasaulio žiniasklaidą apskriejo žinia apie vienos anglų miško ruošos kompanijos „investicijas“ Ugandoje. Nusipirkę žemės, pagal „tarptautinius standartus“ dirbantys „investuotojai“ prievarta iškeldino 22,5 tūkst. vietos gyventojų. Žmonės negavo jokių kompensacijų už prarastus namus, juose buvusį turtą, bananų laukų derlių.

Organizacija „Oksfam“ reikalauja nutraukti žemgrobystę ir sureguliuoti teisinį mechanizmą, kad vietos gyventojai nebūtų skriaudžiami, netaptų benamiais.

Daugelio menkai išsivysčiusių šalių gyventojai nesuvokia, kad šimtmečiais buvusi „sava“ žemė staiga tampa užsienio dėdžių nuosavybe. Žemgrobystė plinta iš turtingų Europos Sąjungos šalių į primityvaus mąstymo ir juridinio neraštingumo kraštus. Ta pati ES skelbia planus iki 2020 m. transporto energijai panaudoti iki 10 proc. biokuro. – Lietuva nėra sala vandenyne, – situaciją analizuoja LŽSS tarybos pirmininkas G. Nagulevičius, – milžiniški derlingų žemių plotai pavasariais ir vasaromis gražiai geltonuoja, o rudeniop prasmirsta supuvusiais kopūstais. Kol kas už rapsus mūsų stambieji ūkiai žeria gražius pelnus, tačiau vėliau energetinių augalų verslas nacionaliniams žemės ūkio sektoriui gali tapti Trojos arkliu.

Neseniai Lietuvos agentūros pranešė, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruota daugiau kaip 2 mln. žemės sklypų, kurių bendras plotas – 5,013 mln. ha. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, bendras šalies žemės fondas – 6,530 mln. ha, iš jo 3,954 mln. ha sudaro žemės ūkio paskirties žemė, 1,972 mln. ha – miškai, 178 tūkst. ha – vandenų plotai, kitos paskirties žemės yra 426 tūkst. ha. Nekilnojamojo turto vertintojų pateiktais duomenimis, visos Lietuvos žemės vidutinė rinkos vertė yra daugiau nei 65 mlrd. Lt.

Dar neapskaityta liko 31 proc. šalies miškų ir 24 proc. dirbamos žemės. Beveik visas neužregistruotas turtas – valstybės nuosavybė.

Tuo tarpu kaimyninėje Latvijoje žemę superka užsieniečiai: urmu ir nesiderėdami dėl kainos. Iš dešimties didžiausių žemę valdančių bendrovių tik dvi priklauso Latvijos piliečiams ar juridiniams asmenims.

Per pastaruosius dvejus metus keliolikos didžiausių užsienio bendrovių filialai Latvijoje nupirko apie 100 tūkst. ha. Beveik 36 tūkst. ha 2010 m. įsigijo viena švedų bendrovė, 12 tūkst. ha - JAV bendrovė. Švedams Latvijoje priklauso daugiau nei 63 tūkst. ha, norvegams – 54 tūkst. ha.
Tapdama Europos Sąjungos nare, Latvija įsipareigojo visiškai liberalizuoti žemės rinką per 7 metus, tačiau šį pavasarį tą terminą pratęsė dar ketveriems metams.

Tačiau ir ligšiolinė tvarka leido užsieniečiams įsigyti žemės, jei ji bus naudojama žemės ūkio reikmėms arba jei pirkėjas yra trejus metus gyvenęs Latvijoje.

Kas galėtų paneigti, jog visa „bešeimininkė“ Lietuvos žemė taip pat seniai turi savininkus, kurie ramiai sau gyvena kitapus Baltijos ar Atlanto. Draudimas pirkti žemę užsieniečiams tebuvo juridinio neišmanymo priedanga.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Per savaitę – keturi nauji afrikinio kiaulių maro židiniai smulkiuose ūkiuose (19)

Šią savaitę Lietuvoje užregistruoti keturi nauji afrikinio kiaulių maro ( AKM ) židiniai...

Vokietiją pasiekė per 28 mln. fipronilu užterštų kiaušinių (14)

Į Vokietijos prekybos centrus pateko gerokai daugiau insekticidu fipronilu užterštų vištų...

Pieno supirkimo kainos po ilgos pertraukos šoktelėjo (24)

Lietuvoje pieno supirkimo kainos po penkis mėnesius trukusio smukimo liepą šoktelėjo į viršų.

Per savaitę afrikinis kiaulių maras nustatytas dešimtims šernų (32)

Rugpjūčio 4-11 dienomis afrikinis kiaulių maras (AKM) nustatytas 6 sumedžiotiems šernams ir 43...

Senoje kolūkio kontoroje – naujas jaunojo ūkininko gyvenimas (147)

Nebent tik sovietinės „egzotikos“ šiandien pasiilgę sodiečiai galėtų pavydėti jaunajam...

Top naujienos

Grėsmė šalia mūsų: Europoje slepiasi šimtai „Islamo valstybės“ apmokytų vaikų (1)

Europą sudrebino dar vienas teroro aktas: per dvi atakas, kai ketvirtadienį ir penktadienį...

VGT uždegė žalią šviesą: į kovą su „Islamo valstybe“ stos Lietuvos specialiosios pajėgos (345)

Pirmadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba aptarė ne tik krašto apsaugos sistemos...

Didžiausi atlyginimai: dešimtuke – netikėti naujokai (123)

Birželio mėnesį buvo tik viena įmonė, kurios darbuotojų atlyginimų vidurkis buvo...

G. Nausėda apie prezidento rinkimus: prie šito klausimo bus galima sugrįžti labai rimtai (224)

SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda neneigia dalyvausiąs 2019 metų...

Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašas trumpėja: treneriai padėkojo D. Gailiui (21)

Likus daugiau nei savaitei iki Europos vyrų krepšinio čempionato Lietuvos rinktinės treniruotėse...

Nauja priežastis apsilankyti Palangoje: poilsiautojai įspūdingus vaizdus stebės nemokamai (4)

Palangoje rudenį atsiras nauja pramoga turistams – aukščiausiame kurorto pastate – Palangos...

Marselyje automobilis rėžėsi į stoteles, vienas žmogus žuvo atnaujinta 13.26 (30)

Vienas žmogus žuvo ir vienas buvo sužeistas po to, kai automobilis rėžėsi į dvi stoteles...

Nepripraskite prie druskos: koks kiekis dar nekenkia organizmui (9)

Drusk os perteklius žmogaus organizmui yra žalingas, tačiau visiškai eliminuoti jos iš mitybos...

E. Mildažytė naują televizijos sezoną pasitinka pasikeitusi ir išduoda seną savo aistrą (3)

Žinoma žurnalistė ir LRT laidų vedėja Edita Mildažytė naujajame sezone bus matoma net...

N. Vasiliauskaitė. Terorizmas pasaulį jau pakeitė (95)

„Net jeigu islamistai sugebėtų surengti Europoje po teroristinį aktą kiekvieną dieną, tai...