G.Nagulevičius: žemės nuosavybė – vienintelė tvirta valiuta

 (21)
„Jokie briuseliai tvarkos mūsų namuose nepadarys, – sako Lietuvos žemės savininkų sąjungos tarybos pirmininkas Gintaras Nagulevičius, – Pasaulyje klesti stambios žemvaldžių korporacijos, kurios įvairiais keliais per tarpininkus perka atspariausią krizėms valiutą – žemę. Dažniausiai nusitaiko į valstybes, kuriose nestabili politinė padėtis, daug skurdo nualintų ir viltį praradusių piliečių“.
Gintaras Nagulevičius
Gintaras Nagulevičius
© "Ūkininko patarėjas"

LŽSS tarybos pirmininkas užsimena, jog į sąjungos būstinę Žemės ūkio rūmuose Kaune kreipiasi ne tik žemės savininkai, bet ir žemės neatgavusieji. Rūpesčių pakanka ir bendraujant su sąjungos partneriais užsienyje. G. Nagulevičius pasakoja, jog tarptautinė labdaros organizacija „Oksfam“ paskelbė studiją apie pasaulyje plintančias žemės ūkio paskirties žemės dalybas.

Turtingų šalių gyventojai užsienyje perka didelius žemės plotus, išstumdami vietos gyventojus, pakeisdami kraštovaizdį, padarydami neatitaisomą žalą gamtai. Kai kuriose Afrikos valstybėse turtingi užsieniečiai veikia drauge su vietos valdžios atstovais, kurie susigundo kyšiais. Vietos gyventojai ne tik praranda žemės nuosavybę, bet ir gyvenamąją vietą, papildo varguolių ir bedalių gretas. Neretai prieš žemės savininkus naudojama prievarta.

Remiantis pirminiais skaičiavimais, nuo 2001 m. naujiems savininkams parduota arba išnuomota 227 mln. ha žemės ūkio paskirties žemės. Dažniausiai tie naujieji savininkai yra pasivadinę „tarptautiniais investuotojais“. Kadangi daugelis žemės pirkimo–pardavimo sandėrių yra neskaidrūs, sunku nustatyti tikslius skaičius. Nepaisant to, „Oksfam“ organizacija patikrino 1,1 tūkst. sutarčių dėl 67 mln. ha. Beveik pusė sandėrių tenka Afrikos šalims, o minimas nupirktos žemės plotas prilygsta Vokietijos teritorijai.

Pasak G. Nagulevičiaus, pastarųjų metų tendenciją pirkti žemę užsienyje nulėmė kelios priežastys: siekis gaminti maisto produktus savo reikmėms, galimybė gauti žaliavos biokurui arba tiesiog noras iš spekuliacinių sandėrių išpešti pelno. Tačiau tarptautinės organizacijos „Oksfam“ vertinimu, daugelį žemės pirkimo sutarčių galima vadinti grobimu. Vietos gyventojai netenka ne tik žemės, bet ir namų.

Tikėtina, jog klimato kaitos ir augančio vandens deficito sąlygomis panaši tendencija tik stiprės. Į tarpusavio kovą pakils tie, kurie norėtų auginti maistines kultūras ir tie, kuriems reikalinga auginti žaliavą biokurui.

Negatyvūs „investuotojų“ žemės grobimo padariniai labai jaučiami Ugandoje, Sudano pietuose, Indonezijoje, Hondūre ir Gvatemaloje. Ypač nuskriaustos pasijunta šių šalių moterys kaimietės. Dėl susiklosčiusių papročių, tradicijų, jos turi mažiau teisių į žemę. Tarp kitko, vargingiausiose pasaulio šalyse 80 proc. maisto produktų pagamina būtent moterys. Į šią diskriminaciją dažnai atkreipia dėmesį tokios organizacijos kaip FAO. Pasaulio žiniasklaidą apskriejo žinia apie vienos anglų miško ruošos kompanijos „investicijas“ Ugandoje. Nusipirkę žemės, pagal „tarptautinius standartus“ dirbantys „investuotojai“ prievarta iškeldino 22,5 tūkst. vietos gyventojų. Žmonės negavo jokių kompensacijų už prarastus namus, juose buvusį turtą, bananų laukų derlių.

Organizacija „Oksfam“ reikalauja nutraukti žemgrobystę ir sureguliuoti teisinį mechanizmą, kad vietos gyventojai nebūtų skriaudžiami, netaptų benamiais.

Daugelio menkai išsivysčiusių šalių gyventojai nesuvokia, kad šimtmečiais buvusi „sava“ žemė staiga tampa užsienio dėdžių nuosavybe. Žemgrobystė plinta iš turtingų Europos Sąjungos šalių į primityvaus mąstymo ir juridinio neraštingumo kraštus. Ta pati ES skelbia planus iki 2020 m. transporto energijai panaudoti iki 10 proc. biokuro. – Lietuva nėra sala vandenyne, – situaciją analizuoja LŽSS tarybos pirmininkas G. Nagulevičius, – milžiniški derlingų žemių plotai pavasariais ir vasaromis gražiai geltonuoja, o rudeniop prasmirsta supuvusiais kopūstais. Kol kas už rapsus mūsų stambieji ūkiai žeria gražius pelnus, tačiau vėliau energetinių augalų verslas nacionaliniams žemės ūkio sektoriui gali tapti Trojos arkliu.

Neseniai Lietuvos agentūros pranešė, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruota daugiau kaip 2 mln. žemės sklypų, kurių bendras plotas – 5,013 mln. ha. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, bendras šalies žemės fondas – 6,530 mln. ha, iš jo 3,954 mln. ha sudaro žemės ūkio paskirties žemė, 1,972 mln. ha – miškai, 178 tūkst. ha – vandenų plotai, kitos paskirties žemės yra 426 tūkst. ha. Nekilnojamojo turto vertintojų pateiktais duomenimis, visos Lietuvos žemės vidutinė rinkos vertė yra daugiau nei 65 mlrd. Lt.

Dar neapskaityta liko 31 proc. šalies miškų ir 24 proc. dirbamos žemės. Beveik visas neužregistruotas turtas – valstybės nuosavybė.

Tuo tarpu kaimyninėje Latvijoje žemę superka užsieniečiai: urmu ir nesiderėdami dėl kainos. Iš dešimties didžiausių žemę valdančių bendrovių tik dvi priklauso Latvijos piliečiams ar juridiniams asmenims.

Per pastaruosius dvejus metus keliolikos didžiausių užsienio bendrovių filialai Latvijoje nupirko apie 100 tūkst. ha. Beveik 36 tūkst. ha 2010 m. įsigijo viena švedų bendrovė, 12 tūkst. ha - JAV bendrovė. Švedams Latvijoje priklauso daugiau nei 63 tūkst. ha, norvegams – 54 tūkst. ha.
Tapdama Europos Sąjungos nare, Latvija įsipareigojo visiškai liberalizuoti žemės rinką per 7 metus, tačiau šį pavasarį tą terminą pratęsė dar ketveriems metams.

Tačiau ir ligšiolinė tvarka leido užsieniečiams įsigyti žemės, jei ji bus naudojama žemės ūkio reikmėms arba jei pirkėjas yra trejus metus gyvenęs Latvijoje.

Kas galėtų paneigti, jog visa „bešeimininkė“ Lietuvos žemė taip pat seniai turi savininkus, kurie ramiai sau gyvena kitapus Baltijos ar Atlanto. Draudimas pirkti žemę užsieniečiams tebuvo juridinio neišmanymo priedanga.

Registruoti (0) Anonimiški (21)
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kaimo naujienos

ES parama – daugiausiai atrankos balų surinkusiems jauniesiems ūkininkams (4)

Pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) parama, teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, siekia itin daug pareiškėjų. Paramos lėšų neužtenka visiems, norintiems gauti paramą, todėl administracinio tikrinimo metu pagal surinktus atrankos balus buvo sudaryta projektų pirmumo eilė. Paaiškėjo, kad bus vertinamos 345 paraiškos, surinkusios daugiausiai atrankos balų.

Sunkus, bet įdomus verslas (51)

Kai žmogui atsibosta viršininkai „ant galvos“, norisi būti nepriklausomam, jis kuria savo verslą. Taip pasielgė ir statybininko profesiją turintis Audrius Barzda. Daugiau kaip prieš dvejus metus jis ėmėsi Lietuvoje jau nenaujo afrikinių sraigių auginimo verslo. Iš kitų pasakojimų atrodęs gana lengvas ir pelningas darbas tikrovėje pasirodė esąs nei toks lengvas, nei pelningas. Bet įdomus.

Ūkininkai verslumo moko kaimynus (2)

Žemės ūkio rūmų pirmininko patarėja Rimantė Misiūnienė džiaugiasi, kad Joniškio rajone imtasi įdomios iniciatyvos – sodiečiai vieni kitiems pasakoja apie savo verslą, dalijasi patirtimi, skatina domėtis naujovėmis. Taip kaimo žmonės vieni iš kitų mokosi verslumo, raginami imtis naujos veiklos.

Ūkininkai domisi, ar remiamas ne maistui skirtų gyvūnų auginimas (1)

Pradėjus rinkti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, pareiškėjams kyla klausimų, ar remiami ir ūkiai, kuriuose auginami ne maistui skirti gyvūnai bei augalai.

Parama ekologiniams ūkiams – pagal naujas taisykles (3)

Ekologiniu ūkininkavimu užsiimantys ar ketinantys užsiimtys ūkininkai turėtų atkreipti dėmesį į šiemet pakitusius reikalavimus Europos Sąjungos (ES) ir valstybės teikiamai paramai gauti.