Gegužė – avių kirpimo metas

 (1)
Lietuvoje auginamos avys kerpamos du kartus per metus – gegužės ir spalio pradžioje, kada užauga ne trumpesnė kaip 5 cm ilgumo vilna. Kai kurie avių augintojai dar kerpa ir trečiąkart – gruodžio pabaigoje, tokia vilna vadinama kalėdine.
Gegužė – avių kirpimo metas
© DELFI (E.Digrytės nuotr.)

Pirmamečiai jaunikliai kerpami rugpjūčio pabaigoje, o parduodamų mėsai avių vilna turi būti ne trumpesnė kaip 3,5 cm, todėl jos kerpamos maždaug prieš du mėnesius iki realizavimo. Šiuo metu jau kasdien avys porai valandų išvaromos iš tvarto ir pamažu pratinamos prie ganyklos žolės. Tuo laiku jų vilna „bręsta“, iš odos išsiskiria daugiau riebalinio prakaito, plaukai pasidaro daug elastingesni, minkštesni. Tokią „subrendusią“ vilną lengviau nukirpti.

Avys kerpamos atšilus orams. Prieš kirpimą 12–14 val. negirdomos ir nešeriamos. Patogiausia kirpti apšviestoje patalpoje ant obliuotų lentų stalo. Jis turi būti tokio aukštumo ir ilgumo, kad kerpantysis iš visų pusių galėtų pasiekti avį.

Tačiau dažniausiai avys kerpamos ant grindų, paklojus storą šiaudų sluoksnį ir uždengus standžiu audiniu arba klijuote. Avis pradedama kirpti nuo krūtinės, pilvo, šonų, šlaunų iki nugaros vidurio, tada apverčiama per kojas, o avinai – per nugarą (kad nesusisuktų žarnos), ir nukerpama likusi vilna. Kirpimo metu negalima įtempti odos, o tik pamažu išlyginti, žirkles reikia laikyti kiek galima arčiau odos, tada daug lygiau nukerpama visa vilna.

Kiekvieną nukirptą avį reikia gerai apžiūrėti: visus įdrėskimus, įkirpimus patepti 5 proc. kreolinu. Nukirptos avys labai jautrios temperatūros svyravimams. Ypač jas reikia saugoti nuo lietaus, kad nepersišaldytų. Avys jautrios ir dideliems karščiams, todėl 10 dienų po kirpimo vidurdienį jas reikia suleisti į tvartą.

Nukirptą vilną reikia surūšiuoti. Švariausią sudėti į atskirą pintinę ir pakabinti sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Nuo galvos ir kojų nukirptą nešvarią vilną reikia užpilti šaltu vandeniu, palaikyti keletą valandų, išskalauti ir išdžiovinti. Jeigu ūkyje yra ir šiurkščiavilnių, ir švelniavilnių avių, iš pradžių kerpamos pastorosios. Greičiausiai ir kokybiškai avys nukerpamos elektrinėmis mašinėlėmis.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kaimo naujienos

Ką žmonės veikia kaimo turizmo sodybose, kai nėra tikros žiemos su sniegu? (13)

Jei žiema asocijuojasi su sniegu ir šalčiu, tai panašu, kad iki pavasario jos galite nebesulaukti, sako klimatologas Justinas Kilpys.

Kaip baigiantis žiemai nusipirkti kokybiškų bulvių ir kaip jas laikyti (8)

Artėjant pavasariui, pamažu baigiasi ramybės periodas ir bulvės, kaip ir gyvas sutvėrimas, lyg pradeda busti, tad, norint nusipirkti kokybiškų bulvių, parduotuvėje teks sugaišti daugiau laiko, LRT RADIJUI sako Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto profesorė Elvyra Jarienė.

Lietuviškos morkos – ant turkų stalų? (6)

Kas žino, gal jau netrukus Turkijos šeimininkės į tradicinį ėrienos troškinį dės ir lietuviškų morkų arba svogūnų. Statistikos duomenimis, morkų pernai daugiausiai eksportuota į kaimynines šalis – Baltarusiją, Latviją, kiek mažiau į Rusiją, Čekiją, Portugaliją, Estiją. Dabar jomis domisi ir ukrainiečiai. Vaisiais ir daržovėmis prekiaujantys verslininkai žvalgosi rinkų ir Turkijoje.

Gimtinės išsiilgusi lietuvė į kaimą parviliojo vyrą iš Australijos (167)

„Kad ir kur bebūtum, sava šalis vis tiek traukia grįžti atgal“, - įsitikinusi beveik dvidešimt metų kartu su vyru Australijoje pragyvenusi lietuvaitė Vaida Peteraitis.

Pasirašomas istorinis susitarimas dėl žemės ūkio subsidijų (3)

Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) priklausančios šalys susitarė panaikinti subsidijas, taikomas eksportuojamai žemės ūkio produkcijai. Išsivysčiusios šalys paramą nutrauks nedelsiant, o besivystančioms rinkoms šią teks panaikinti iki 2018 metų pabaigos. Apie tai praneša BBC.