Žemės ūkio ministerija laukia Briuselio oficialaus pritarimo dėl 450 mln. Lt ES paramos lėšų panaudojimo lengvatiniams kreditams. Iškilo labai realus pavojus, kad ūkininkai nebesugebės panaudoti ES teikiamos paramos dėl vienos priežasties – bankai ūkininkams neteikia paskolų.
© Corbis

Tiksliau, paskolas teikia, bet tik savižudis gali pasirašyti siūlomas sutartis. Todėl Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kreipėsi į Briuselį, kad numatytą paramą leistų naudoti lengvatinėms paskoloms.

Gautas žodinis pritarimas

Pagal Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) duomenis, per metus suteiktų paskolų žemdirbiams ir kaimo verslininkams suma sumažėjo net 2,5 karto. Kokios išvados? Norint gauti ES paramą reikia turėti daugiau nei 50 proc. savo lėšų. Laisvų lėšų tikrai retas ūkininkas turi, todėl minėtą dalį reikia pasiskolinti. Taigi ne iš gero gyvenimo ŽŪM vadovai sumanė žengti rizikingą žingsnį – prašyti, kad numatytas paramai lėšas Briuselis leistų panaudoti kitaip – teikti lengvatinius kreditus ūkininkams. Pasak ŽŪM viceministro Aušrio Macijausko, per septynerius metus 450 mln. Lt sumą teikiant kreditus galima apsukti kelis kartus, taigi pasinaudotų daug ūkininkų, kaimo verslininkų ir žemės ūkio produkcijos perdirbėjų.

Šiuo metu vyksta nelengvos diskusijos dėl minėtų lėšų panaudojimo sąlygų – tiek ūkininkams, tiek bankams, kuriems po konkurso bus perduota minėta suma.

ŽŪM vadovai sako jau gavę žodinį Briuselio pritarimą, tačiau oficialaus leidimo ir pačių lėšų Lietuva dar neturi ir neaišku, kada turės. Numatyta, kad sąlygas bankams kurs ŽŪM ir per ŽŪPGF įsteigtą Paskolų fondą kontroliuos, kaip bankai laikosi sutarčių.

Vilios nedidelės palūkanos

Lėšas galės skolintis ūkio subjektai, kurie atitinka KPP priemonėms „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ ir „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ keliamus reikalavimus.

Nors galutinės sąlygos dar nepatvirtintos, tačiau labai džiaugtis nevertėtų. Pasak ŽŪPGF direktorės Danguolės Čukauskienės, pinigai tikrai nebus dalijami bet kam ir bet kaip.

„Už kreditus žemdirbiai galės įsigyti naujos technikos, įrangos statyboms, bet negalės pirkti naudotos technikos. Žemės ūkio produkcijos perdirbėjai galės imti kreditus perdirbimo įmonėms modernizuoti, bet negalės naudoti šių lėšų naujoms įmonėms statyti. Ir svarbiausia – ūkininkai kreditų negalės panaudoti apyvartinėms lėšoms, kurių šiuo metu ūkininkams labai trūksta“, – sako D.Čukauskienė.

Kai kurios orientacinės sąlygos jau žinomos. Nors galutinai nenuspręsta, ar bus skolinama tik litais, ar ir eurais. Skolinantis eurais, metinės palūkanos, tikėtina, sieks 4–5 proc., o paskolų litais palūkanos sieks 6–8 proc. Beje, maksimali kredito suma pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ sudarys 300 tūkst. eurų, o pagal priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ – 4 mln. eurų.

Kada gausime pinigėlius? Optimistiškiausias terminas – antroji rugsėjo pusė. Pesimistiškiausias – metų pabaiga.

Žemės ūkio bendrovių asociacijos (ŽŪBA) prezidentas Jeronimas Kraujelis VL tikino, kad paklausa numatomiems kreditams bus nemaža.

„Žinoma, jeigu pasiteisins mūsų lūkesčiai. Žemdirbius turėtų sudominti nedidelės paskolų palūkanos“, – sako J.Kraujelis.


Kvietėsi bankininkus

Prieš kelias dienas ŽŪM vadovai prie apskritojo stalo kalbėjosi su bankininkais. VL pakalbinti bankininkai kol kas labai atsargiai vertino ŽŪM pasiūlymus. Juos galima suprasti – laukia konkursas, o sąlygos dar tikslinamos.

Vieno banko atstovas šiek tiek stebėjosi, kad ŽŪM jau paskelbė palūkanų normas bei kitas sąlygas, dar paskelbė apie norus juos kontroliuoti, o atsakomybę už pinigus palikti bankams.
„Nesvarbu, kad tai Briuselio lėšos. Tačiau jos, kaip suprantu, mums bus tarsi perskolintos. Taigi mes gautus pinigus turėsime valstybei grąžinti po septynerių metų. Suprantu, kad pinigus reikia grąžinti, taip ir turi būti. Tačiau tikrai nereikia galvoti, kad mes šiuos pinigus dalinsime kaip rekomenduos ŽŪM“, – sakė su ŽŪPGF bendradarbiaujančio banko atstovas.

Kita vertus, bankai gal ir neskubės skolinti. Juk pinigai nepažymėti, taigi bankai turės galimybę pasinaudoti šiomis lėšomis ir savo nuožiūra.

Pasak J.Kraujelio, noriau konkurse dalyvaus smulkesnieji bankai, o stambieji, jeigu ir dalyvaus, tai nelabai patenkinti – jie ir taip turi pinigų, ir ši iniciatyva jiems gal net trukdys.

Vokiečiai šias lėšas ketina platinti per valstybės banką. Mes tokio banko neturime.

Tačiau ir Vokietijoje šis procesas tik prasideda. Panašaus pobūdžio idėjų turi ir portugalai, tačiau jie teiks ne paskolas, bet didins garantijas. Šią kryptį pasirinko ir Rumunija. Taigi tik Lietuva ir Vokietijos Saksonijos-Anhalto žemė nusprendė teikti paskolas.

Sudeginame tiltus ES paramai

Tiesiog būtina pridurti, kad skolinami 450 mln. Lt – ne šiaip nauji pinigėliai. Negalime sakyti – jeigu ES duoda, tai negalvokime ir imkime, kol neapsigalvojo. Tai Briuselis dar galvoja, galutinio sutikimo dar neištarė.

Taigi šie 450 mln. Lt kitais keliais iki 2013 m. turėtų atitekti ūkininkams, jeigu jie dalyvautų ES paramos programose. ES lėšos būtų sudariusios apie 40 proc. Ir šių pinigėlių nebūtų reikėję grąžinti. Dabar jie bus skolinami. Kita vertus, naujas sumanymas gal išgelbės ir pinigų pritrūkusią valstybę, kuri sunkiai sukrapštytų kofinansavimui būtinus šimtus milijonų. Apie šias aplinkybes vengiama kalbėti. Tačiau geriau kalbėti iš karto, o ne tada, kai bus per vėlu.

O kaip ūkininkai reaguos po kelių metų, kai finansinė padėtis šalyje pagerės, kai žemės ūkio produktų kainos pakils ir bus nesunku gauti paskolas, o štai ES paramos jau niekas nebesugrąžins, investicijoms lėšų nebeturėsime. Dabar nuspręsdami sudeginame tiltus. Žemės ūkio ministerija elgiasi labai rizikingai. Ar sėkmingai? Tai sužinosime po 2–3 metų.

Vidmantas Doniela, ūkininkas (Skuodo r.)

Turiu dvilypę nuomonę. Man ir gaila lėšų, nes negalėsime jų panaudoti investavimui, t. y. jų gauti negrąžintinai, tačiau ir pritariu, nes dabar gauti paskolą bankuose beveik neįmanoma. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad bankai dabar sunkina sąlygas. Nusivyliau bankininkais. Štai pasiskolinau man priimtinomis sąlygomis, o neseniai bankas jas savo nuožiūra pablogino. Ir negaliu ginčytis. Juk iš esmės bankai patys sukėlė krizę, nes prisirinko blogų paskolų, o dabar naštą didina mokiems klientams – blogina sąlygas, didina palūkanas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vokietiją pasiekė per 28 mln. fipronilu užterštų kiaušinių (14)

Į Vokietijos prekybos centrus pateko gerokai daugiau insekticidu fipronilu užterštų vištų...

Pieno supirkimo kainos po ilgos pertraukos šoktelėjo (24)

Lietuvoje pieno supirkimo kainos po penkis mėnesius trukusio smukimo liepą šoktelėjo į viršų.

Per savaitę afrikinis kiaulių maras nustatytas dešimtims šernų (33)

Rugpjūčio 4-11 dienomis afrikinis kiaulių maras (AKM) nustatytas 6 sumedžiotiems šernams ir 43...

Senoje kolūkio kontoroje – naujas jaunojo ūkininko gyvenimas (147)

Nebent tik sovietinės „egzotikos“ šiandien pasiilgę sodiečiai galėtų pavydėti jaunajam...

Ūkininkas baigia karjerą: vienintelė bėda – nėra kam perduoti ūkio (253)

Pelutavos žemėse ūkininkaujantis kelmiškis Zigmas Ričkus save vadina laimingu žmogumi.

Top naujienos

Ispanijoje įvykdyta dar viena ataka, penki teroristai nušauti yra sužeistų

Ispanijos pajūrio kurorte Kambrilse penktadienį paryčiais automobiliui „Audi“ įsirėžus į...

Orai: po tikros karščio bangos vėl teks ieškotis megztinio (10)

Vasara tempo nemažina ir jau artimiausiomis dienomis vėl sulauksime tikros karščio bangos: oras...

„Lietuvos įtakingiausieji 2017“: žurnalistai

Ir šalies elitas, ir visuomenė vieningai sutaria dėl įtakingiausių šalies žurnalistų. Sąrašo...

Teroristinis išpuolis Barselonoje: aukų skaičius dramatiškai išaugo nuolat pildoma (778)

Turistų pamėgto Ramblos rajono pagrindinėje gatvėje Barselonoje, į žmonių minią įvažiavo...

Išpuolis Barselonoje: sulaikyti du įtariamieji (265)

Ispanijos saugumo tarnybos paskelbė įtariamojo, kurio vardu išnuomotas incidente panaudotas...

Liudininkas apie kraupų išpuolį Barselonoje: jis per žmonių minią lėkė visu greičiu, nė nebandė stabdyti (29)

Ketvirtadienio vakarą Barseloną sukrėtė kraupi teroro ataka – į minią žmonių įsirėžė...

Barselonos centre gyvenantis lietuvis: nejauku ir pikta, bet tenka priimti tokią realybę (43)

Apie šešerius metus Katalonijos sostinėje Barselonoje gyvenantis kaunietis Eduardas Žigunovas...

„Sūduva“ po pertraukos neatlaikė Bulgarijos čempionų spaudimo (174)

Bulgarijos čempionai parodė savo meistriškumą. Paskutinio UEFA Europos lygos atrankos varžybų...

Lietuvoje pristatyta įspūdinga aukštosios mados Indijos kolekcija (15)

Vilniuje ketvirtadienio vakarą įvyko neeilinis mados renginys. Indijos nepriklausomybės dienos...