Ekologine uogininkyste nusivylę ūkininkai svarsto galimybes grįžti prie chemizuotų ūkių. Prieš kokį dešimtmetį į juodųjų serbentų auginimą persimetę žemdirbiai tikėjosi gerų ir greitų pajamų. Tačiau kritusios uogų kainos ir neprognozuojama rinka sutirpdė uogų augintojų gretas.

Vieni išarė serbentynus, kiti modernizuoja ir stiprina ūkius. Specialistai atvirauja, kad pramoninę uogininkystę, be kita ko, susilpnino ekologinės išmokos.


Uogos suviliojo žemdirbius

Panevėžio krašto ūkininkas Arvydas Banelis vienas pirmųjų rajone susigundė auginti juoduosius serbentus. Jo dirbamos žemės yra mažiau našios, tad alternatyvi žemdirbystė, kurią prieš dešimtmetį aktyviai propagavo Žemės ūkio ministerija, ūkininkui buvo patraukli.

Uogininkyste, kuriai buvo prognozuojamos geros perspektyvos, susiviliojo nemažai šalies žemdirbių. Juodųjų serbentų sodinukais buvo užsodinta apie 4 tūkst. hektarų. Už juos augintojams tuomet mokėjo 4 Lt/kg. Tačiau uogų kainoms pradėjus kristi, ūkininkai prarado entuziazmą pragyventi iš juodųjų serbentų.

Ne vienas jau užarė serbentynus ir vėl grįžo prie javų. Kiti tvirtina stovintys kryžkelėje ir svarstantis: atnaujinti serbentynus ar irgi juos užarti. Tačiau nemažai augintojų apsisprendę nesiblaškyti ir nesitraukti iš uogininkystės. Karsakiškio seniūnijoje ūkininkaujantis A.Banelis – vienas jų.

Modernizavo serbentų ūkį

„Su šeima nusprendėme uogų ūkio neatsisakyti. Daug į jį investuota, įgyta patirtis, tad nėra ko blaškytis“, – sakė A.Banelis. Ūkininkas dabar turi apie 70 ha uogynų – juodųjų ir raudonųjų serbentų, aronijų, aviečių. Anksčiau augino ir braškes. Pasak jo, serbentų auginimas mechanizuotas, rankų darbo prireikia tik žiemą genint uogakrūmius.

Uogų augintojas kitais metais planuoja pradėti atnaujinti jau senstantį serbentyną. Ketina rinktis kitokias juodųjų serbentų veisles. „Ne vienas suklydome pasirinkę ne visai mūsų klimato sąlygoms tinkamas veisles. Ieškosiu Lietuvoje, Lenkijoje išvestų veislių, vienos veislės sodinukais ketinu apsodinti po nedidelį plotą“, – aiškino uogininkas.

Uogų kainų nuosmukį atlaikęs ūkininkas viliasi, kad uogų paklausa turės būti. Pastaraisiais metais juodųjų serbentų rinka ir kainos atsigavo. Pernai už šviežias uogas mokėjo po 2,5 Lt/kg.

„Žmonės neįvertino, kad iš serbentynų greitai didelių pajamų negausi. Tai – ne javai. Uogų derlių jaunas serbentynas subrandina tik antraisiais metais, tačiau kombainas jų nuskinti dar negali, nes maži krūmai. O rankomis didelio ploto taip pat nenuskinsi. Tad pajamų galima tikėtis tik trečiaisiais metais“, – apie nuoseklumą uogininkystėje kalbėjo A.Banelis.

Pusę serbentyno užarė

Serbentų auginimu nusivylė Panevėžio rajono ūkininkas Petras Nevulis. Iš kažkada turėto 70 ha serbentyno beliko 30 hektarų. „Kol kas dar neapsisprendžiau dėl serbentų. Jeigu kainos bus geros, auginsiu. Jeigu kris, matyt, teks ir juos užarti“, – tvirtino dar gyvuojančio uogų augintojų kooperatyvo „Šilauogė“ vadovas.

Maždaug prieš devynerius metus įsteigtas kooperatyvas turėjo didelių užmojų. Kooperatyvo nariai iš įvairių šalies rajonų plėtė uogynų plotus, buvo pastatytas modernus uogų šaldytuvas. Dabar, pasak P.Nevulio, kooperatyve likę 30 uogų augintojų.

„Keletą metų kainos buvo mažos, ūkininkai apleido serbentynus. Pernai šviežias uogas pardavėme jau už 2 Lt/kg. Ir šiemet jau yra besidominčiųjų juodaisiais serbentais“, – sakė P.Nevulis. Ūkininkas apgailestavo, kad ne vienus metus serbentynams kenkė šalčiai. Tad augintojai ir dėl to neišvengė nuostolių.

Ekologiniai serbentynai skursta

Uogų augintojai tvirtino, kad jiems sunkiu metu išgyventi padėjo ekologinės ES išmokos. Dauguma jų yra sertifikavę ekologinius ūkius. Tačiau specialistai pastebi, kad ekologinių išmokų lazda turi du galus. Anot jų, solidžios subsidijos vieniems ūkiams pagelbėjo, tačiau kituose serbentynai pradėjo nykti. Ne paslaptis, kad kai kurie uogų augintojai nesivargindavo rūpintis uogakrūmiais ir nuimti uogų derlių, o siekdavo tik išmokų. Nuo kenkėjų cheminiais preparatais nepurškiami ir netręšiami serbentynai daug kur pradėjo skursti.

„Iš tikrųjų ekologiniai serbentynai skursta, nes nėra pakankamai ekologiškų priemonių jiems prižiūrėti. Derlius mažėja. Ne vienas asociacijos narys svarsto galimybes grįžti prie intensyvaus serbentų auginimo. Kol kas mus laiko ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai“, – tvirtino Pramoninių uogynų asociacijos pirmininkas, stambaus serbentyno Biržų rajone savininkas Adolfas Jasinevičius.

Pasak jo, serbentynus išarė 3–4 asociacijos nariai – tie, kuriems uogininkystė buvo pagalbinis verslas. „Specializuotiems uogininkystės ūkiams nėra kitos išeities – mes daug investavę, todėl turime dirbti toliau“, – aiškino per 100 ha juodųjų serbentų turintis A.Jasinevičius.


Kaina svyruoja

Ekologinių serbentynų savininkai tvirtino, kad kai kurie reikalavimai ekologiniams ūkiams yra neįveikiami. „Ar logiška nustatyti, kiek mažiausiai pajamų iš hektaro serbentyno privalai gauti. Juk kainos rinkoje labai svyruoja, o rinka gana nepastovi“, – reikalavimo iš vieno hektaro parduoti uogų už 2000 litų nesupranta A.Banelis.

Pasak A.Jasinevičiaus, ekologiniai serbentynai nėra derlingi. Gauti 1 t/ha, anot uogų augintojo, gana sudėtinga. O uogų kaina buvo nukritusi ir iki 0,40/kg. „Jeigu neišpildai sąlygų, pusės išmokų negauni. Tad uogininkams tikrai verta galvoti apie chemizuotus ūkius. Nebent būtų priimti kitokie sprendimai. Žemės ūkio ministerijos atstovai, regis, supranta mūsų situaciją. Pasižiūrėsime, ar bus imtasi veiksmų“, – samprotavo A.Jasinevičius.

Lietuviškos veislės tinka ekologiniams ūkiams


Tadeušas Šikšnianas, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto vyresnysis mokslo darbuotojas

Tie, kurie turi po kelis hektarus serbentynų, šūkauja, kad neturi kur dėti uogų. O tie, kurie turi didesnius plotus, turi šaldymo įrangą, dirba, parduoda uogas į užsienį. Štai 2006 metais niekas serbentynais nesirūpino, kitais metais šaldytos uogos kainavo po 5 Lt/kg. O juodųjų serbentų savikaina yra 1–1,5 Lt/kg. Ekologiniams ūkiams sudėtingiau, bet ūkininkai apsukriai verčiasi. Viena uogų augintoja serbentynus tręšė iš Vokietijos atsivežtais kiaulių šeriais, kitas ūkininkas iš Ukrainos atsiveža saulėgrąžų pelenų.


Neatsparūs ligoms ir kenkėjams pasirodė ūkininkų pasodinti škotiški serbentai. Geriau auga baltarusiškos veislės. Tie, kurie atnaujina serbentynus, gali pasirinkti lietuviškas veisles, kurių sąraše yra 12. Bent 10 iš jų tiktų ir ekologiniams ūkiams.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ūkiuose maras masiškai naikina kiaules (31)

Pamatyti kiaulę kaime greitai taps retenybe. Afrikinis kiaulių maras gąsdinamai plinta ir...

Dėl afrikinio kiaulių maro – šulinių vandens tyrimai (3)

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai ištyrė Jonavos rajono Šilų ir...

Per savaitę – keturi nauji afrikinio kiaulių maro židiniai smulkiuose ūkiuose (19)

Šią savaitę Lietuvoje užregistruoti keturi nauji afrikinio kiaulių maro ( AKM ) židiniai...

Vokietiją pasiekė per 28 mln. fipronilu užterštų kiaušinių (14)

Į Vokietijos prekybos centrus pateko gerokai daugiau insekticidu fipronilu užterštų vištų...

Pieno supirkimo kainos po ilgos pertraukos šoktelėjo (24)

Lietuvoje pieno supirkimo kainos po penkis mėnesius trukusio smukimo liepą šoktelėjo į viršų.

Top naujienos

Taikinyje atsidūrusioje Lietuvos darbo biržoje vyksta tikrai keisti dalykai (15)

Lietuvos darbo biržoje vyksta keisti dalykai. Ši svarbi institucija, turinti rūpintis šalies...

Nors mirk iš juoko: lietuvė surinko absurdiškiausius darbo pasiūlymus (66)

Minimalus atlyginimas už pilną darbo dieną penkerių metų darbo patirtį turinčiam buhalteriui,...

A. Vaišnys. Tarp rugpjūčio vardų ir ženklų – apie dramą, kuri nestatoma (1)

„ Kultūros ministerija skelbia Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių...

Traukiniu iš Kauno į Vilnių – greičiau nei per valandą (5)

Nuo šiol greičiausiu traukiniu nuvykti iš Kauno į Vilnių netruks nė valandos. „Lietuvos...

Butų nuoma Klaipėdoje ir Šiauliuose – miestai pajuto studentų mažėjimą (16)

Klaipėdos ir Šiaulių universitetuose mažėja studentų ir pokyčius jau pajuto šiuose miestuose...

Šiurpą kelianti istorija: dingusios švedų žurnalistės kūnas rastas smarkiai sudarkytas (50)

Jūroje netoli Kopenhagos rasti moters palaikai priklauso Švedijos žurnalistei Kim Wall, praeitą...

Dėl sukčiavimo teisiamam Mios vyrui – dar vienas smūgis (15)

Dainininkės Vilijos Pilibaitytės-Antanavičienės ( Mia ) vyras Nerijus Antanavičius ,...

Kaip per savaitę sureguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje (16)

Mokslininkai tvirtina, jog cholesterol io lygį galima sureguliuoti be jokių vaistų - tiesiog...