Etnografė Ona Drobelienė pritaria senam lietuvių požiūriui į namus. Būstas turi būti tvirtas, ilgaamžis, jaukus ir nebūtinai didelis. Savo tvirtovę – svajonių namą Dzūkijos Margionių kaime – moteris per ketverius metus pasistatė pati.
© A.Didžgalvio nuotr.

„Namas – mano statiniui gal kiek per skambus pavadinimas. Aš jį vadinu nameliu“, – kuklinasi moteris.


Rąstų namelis nedidelis. Vos penkiasdešimt kvadratinių metrų. Ar vienam žmogui daug reikia? O.Drobelienė buities nesureikšmina. Dušas, patogi lova, talpi knygų spinta, šiluma ir jauki namų dvasia. Tačiau ekologiškame dviejų aukštų rąstų namelyje moteris įsirengė visus būtiniausius patogumus.


Bedvasiai namai


„Nei šiuolaikinės medžiagos, nei naujausios technologijos, nei moderniausi dizainerio sprendimai nepakeis to paprasto rąsto ar savo rankomis paklotų ir sėmenų aliejumi padengtų grindų“, – tikina Margionyse gyvenanti moteris.


Yra namų, kuriuose Ona negalėtų gyventi. Jai ne kartą teko nakvoti šiuolaikiniuose, originaliai įrengtuose būstuose. Kas kartą pabudusi ryte apsidairydavo ir pagalvodavo „ką veikti tokiuose namuose?“


„Ilgą laiką kaimo žmogus bėgo pats nuo savęs. Po sovietmečio išlaisvėjo, panoro gyventi miestietiškai, prisistatė betoninių dėžučių, stiklinių akvariumų ir pasijuto juose įkalintas. Atrodo, nieko ten netrūksta: spalvos dera, šviesos šaltiniai įrengti tobulai, baldai – aukščiausios klasės, tačiau gyventi ten nesmagu. Pereini per tokį namą, tarytum per galeriją, ir dairaisi jaukesnio kampo“, – sakė O.Drobelienė.


Prieš Kalėdas medis miega


Dzūkijoje dar yra išlikę tik kirviu statytų pastatų. Namo statybai buvo rengiamasi iš anksto. Mediena ruošiama itin rūpestingai.


„Atėjęs girion, dzūkas jai „pasikloniodavo“, o paėmęs į rankas kirvį atsiprašydavo. Baigęs darbus, padėkodavo, prižadėdavo iškirstus medžius atsodinti. Mišką ruošdavo tik žiemą – tada miegančiame medyje mažiausia drėgmės, džiūdamas jis neskilinėja. Rąstus nužievindavo, suposmuodavo jir per vasarų palikdavo dziūt. Rudenį, nutaikį laiko tarp darbymetės, ovaš palengvėjusį, veždavo namo“, – apie rąstų paruošimą dzūkiškai pasakojo etnografė O.Drobelienė.
Jos namelis pastatytas senuoju būdu, rąstai vinimis netvirtinami. Jie sunerti, kur reikia buvo išgręžiama ertmė ir kalamas medinis pleištas.


Sunarstytų rąstų namelis stovėjo porą metų. Rąstai taikėsi, gludinosi vienas prie kito.
„Būdavo speiguotą žiemos naktį išeinu į kiemą ir girdžiu, kaip rąstai pokši, dunksi, aimanuoja. Įstačiau laikinas duris, virš jų palikau sprindžio pločio tarpą. Pati tas duris susikaliau. Mano namelis porą metų gyveno, vaikščiojo, kol plyšio virš durų neliko“, – prisimena O.Drobelienė.

Už talką atlygis – talka


Ilgą laiką Onutė domėjosi statybomis, kalbėjosi su meistrais, patarimus kaupė.
„Pasielgiau kaip tikra dzūkė – viską dariau pati, sau ir savo vaikams. Dzūkas niekada neturėjo laisvų pinigų, už kuriuos galėtų darbo jėgą samdytis. Jis visada viską darė pats. Tačiau yra darbų, kurių negali atlikti vienas žmogus, ypač viena moteris. Ne mano jėgoms buvo sukirsti namelį. Dzūkai į talką visada kviesdavosi kaimynus. Sueidavo pusė kaimo. Kai iškeldavo vainiką, šeimininkai atsilygindavo gardesniu valgiu. Kitais metais kitam kaimynui pagelbėdavo talkoje. Dzūkai taip ne tik namus statė, bet ir linus rovė“, – aiškino gerai papročius žinanti etnografė.
Penkiasdešimties kvadratinių metrų namelis – dviejų aukštų.


„Tiksliau, namelis su perdanga, nes pirmojo aukšto erdvės aklinai neuždariau. Pakyli laiptais ir gali matyti, kas apačioje darosi. Viršuje įsirengiau miegamąjį ir kampelį kūrybai. Balkonėlyje kavą gersiu ir saulę kas vakarą lydėsiu“, – džiaugėsi šeimininkė savo sprendimais.
Balkonėlio apdailą Onutė padarė savo rankomis. Staklėmis išpjaustė dzūkiškus ornamentus. Beje, ji pati pagamino visus baldus.


„Draugai padovanojo šešias lentas. Dvi ąžuolines, keturias uosines. Kietos, labai dailios faktūros. Supjoviau staklėmis rėmelius, įstiklinau. Daug domėjausi, nesigėdijau sustoti prie statomo namo ir klausinėti meistrų įvairiausių dalykų. Jie man patarimų negailėjo. Tada važiuodavau pirkti specialaus pjūklo, grąžto, kalto ar dar kokio įrankio. Beje, paklausiau patarimų ir įsigijau labai patogius daugiafunkcius įrankius. Pakeiti vieną detalę, ir daryk kitą darbą“, – pasakojo moteris, kaip jai sekėsi medį sulyginti, suleisti, suklijuoti.


Mažai erdvei – maži daiktai


Namelyje – visi patogumai. Minimalioje erdvėje įrengtas dušas, tualetas. Virtuvėle vadinamas maisto gamybos kampas priglaudė Onutės rankomis pagamintas spinteles, darbastalį. Čia pat reikėjo įtalpinti ir kriauklę, ir šaldytuvą.


Namelis apšildomas krosnele. Antikvarinę ketaus krosnelę O.Drobelienei sūnus parvežė iš Švedijos.


Namelio grindų Onutė nenorėjo lakuoti. Natūralų medį ištepė sėmenų aliejumi. Pušų grindys įgavo gintarinę spalvą, išryškėjo medžio faktūra.
Namelis – ekologiškas. Jame – vien medis. Net vonios kambaryje šeimininkė nepanoro plytelių klijuoti.


Ar drėgmė nepakenks?


„Tai juk ne baseinas. Sienas pastačiau iš presuotos medžio drožlių plokštės, išpjausčiau ertmes, nudažiau. Išėjo puikiausia sienelė su mažais langeliais. Kai maudausi dušo kabinoje, langeliuose žvakes uždegu. Tiesa, kadangi gyvenu žinių visuomenėje, tai dušo kabiną pirkau su radijo imtuvu. Juokauju, žinoma. Pirkau tą dušinę, nes pasitaikė puikios nuolaidos“, – pasakojo O.Drobelienė.
Kaip apsaugoti grindis nuo drėgmės, kad pelėsis neįsimestų, Onutei patarė specialistai. Nusipirko įvairiausių medžiagų, ištepė, užsandarino, net uodas nepralys.


Pirštus nusidaužė kaldama grindis


Sienų O.Drobelienė nešiltino. Tikisi, kad 22 centimetrų storio rąstai apsaugos ją ir šalčiausią žiemą. Labiausiai šaltis skverbiasi per apačią, tad O.Drobelienė sudėjo labai geras lentas, apšiltino grindis. Šiluma išgaruoja ir per blogai užsandarintą stogą, tad savo nameliui šeimininkė uždėjo labai šiltą kepurę, pasirūpino, kad stogas kvėpuotų, kad kondensatas nesikauptų, bet ir iš lauko sklindančio šalčio nepraleistų.


Kiekviena stogo lenta jos rankomis nuglostyta, nubrūžuota rankiniu šlifuokliu.
„Dažnai nežinodama, kaip vadinasi įrankiai, parduotuvėje aiškindavau, kokius darbus darysiu – šlifuosiu, gręšiu, suksiu, šakelę gražinsiu ar kinivarpų paženklintą vietą ryškinsiu. Pardavėjai patardavo, kokius įrankius pirkti, kokie dažai, lakas ar antiseptikai tinkamiausi. „Žiūrėk, ir vėl ta boba atėjo, kuri namus statosi“, – šnibždėdavosi statybinių medžiagų parduotuvės konsultantai. Iš visų pakampių jaunuoliai išlįsdavo manęs pažiūrėti. Ne visi Varėnos, Druskininkų ir Alytaus statybinių medžiagų parduotuvių konsultantai išmanė apie statybas. Jauni dar“, – prisiminė patirtį O.Drobelienė.


Moteris prisipirko tiek įrankių, kad dabar galėtų antrą namą statyti arba dirbti konsultante.
Kas buvo sunkiausia?


„Labiausiai pirštus nusidaužiau kaldama grindis. Darbas nuobodus. Aš nepirkau aukščiausios kokybės lentų, maniškės buvo pasiraičiusios, pasikreipusios. Reikėjo jas gerai sutraukti, pristumti, pritvirtinti. Nelengvas darbas moteriai. Kaliau vinis, dariau pleištus. Vėliau draugai pasakė, kad yra plastikinių pleištų. Kebliausia buvo naudojant metalinį kaltuką sukalti į grindis vinių galvutes. Neturėjau įgūdžių, tad nagus nusidaužiau taip stipriai, kad ir dabar jie mėlyni. Žodžiu, kiekvienas darbas man buvo savotiškas atradimas, kol įrankiai man pakluso ir aš juos pradėjau valdyti, o ne jie mane“, – juokėsi moteris.


Pačiu dulkiniausiu darbu ji vadina rąstų šlifavimą.


„Dariau tai, kol durų ir langų nebuvo, tačiau medžio dulkių sočiai prisikvėpavau. Tai buvo pats pirmas ir pats bjauriausias darbas. Statybos labai užsitęsė, tačiau dulkių iki šiol pamiršti negaliu. Kai sienas šlifavau švitriniu popieriumi, tai jau akinukus ir kaukę užsidėjau. Raumenys po darbo skaudėjo nuo tos vibracijos. Kai neįgudusia ranka spustelėdavau smarkiau, iškabindavau medžio daugiau nei reikia. Tekdavo vėl tiesinti, lyginti tuos įdubimus. Nedidelis tas mano namelis, tačiau šitų dulkinų darbų ilgai neįstengsiu pamiršti“, – sakė etnografė iš Margionių.

Kaina – ne paslaptis


Langus meistrai padėjo sudėti. Tvirti, sandarūs, stiklo paketo mediniais rėmais langai – nestandartiniai. Jie buvo pagaminti pagal O.Drobelienės matmenis.


„Langai – bene brangiausias pirkinys. Nors, ne, brangiausiai kainavo pamatai, rąstai ir jų rentimas. Dvylika tūkstančių suplojau. Jeigu pasakyčiau, už kokią sumą pastačiau savo mažą jaukų namelį, niekas nepatikėtų“, – intriguoja moteris.
Tai pasakykite.


„Jokia čia paslaptis. Kainavo jis man apie 30 tūkstančių litų. Pamatai, namas apšiltintas, suvesta kanalizacija, žodžiu, – rimtas gyvenamasis namas. O kad jo plotas nedidelis, tai – kiek man vienai reikia?“ – atviravo O.Drobelienė.


Negi jūs, graži moteris, tarp tų miškų žadate ir nugyventi?
„Kol turiu darbą mieste, važinėsiu. Tačiau miestas nėra mano stichija. Koncertai, parodos, teatras, draugai – viskas šiais laikais ranka pasiekiama. Vargina mane miestas. Traukia Margionys, žinau, kaip čia save realizuoti galiu“, – šypsosi etnografė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Per savaitę – keturi nauji afrikinio kiaulių maro židiniai smulkiuose ūkiuose (19)

Šią savaitę Lietuvoje užregistruoti keturi nauji afrikinio kiaulių maro ( AKM ) židiniai...

Vokietiją pasiekė per 28 mln. fipronilu užterštų kiaušinių (14)

Į Vokietijos prekybos centrus pateko gerokai daugiau insekticidu fipronilu užterštų vištų...

Pieno supirkimo kainos po ilgos pertraukos šoktelėjo (24)

Lietuvoje pieno supirkimo kainos po penkis mėnesius trukusio smukimo liepą šoktelėjo į viršų.

Per savaitę afrikinis kiaulių maras nustatytas dešimtims šernų (32)

Rugpjūčio 4-11 dienomis afrikinis kiaulių maras (AKM) nustatytas 6 sumedžiotiems šernams ir 43...

Senoje kolūkio kontoroje – naujas jaunojo ūkininko gyvenimas (147)

Nebent tik sovietinės „egzotikos“ šiandien pasiilgę sodiečiai galėtų pavydėti jaunajam...

Top naujienos

Smūgis A. Bosui: prabangų namą prašoma sulyginti su žeme (128)

Vilniaus pašonėje, miškų apsuptyje, prasidėjusias Lietuvoje žinomo verslininko Antano Boso...

Grėsmė šalia mūsų: Europoje slepiasi šimtai „Islamo valstybės“ apmokytų žudikų (228)

Europą sudrebino dar vienas teroro aktas: per dvi atakas, kai ketvirtadienį ir penktadienį...

VGT uždegė žalią šviesą: į kovą su „Islamo valstybe“ stos Lietuvos specialiosios pajėgos (576)

Pirmadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba aptarė ne tik krašto apsaugos sistemos...

Ketinantiems nuomotis butą – teisininkės patarimai (3)

Planuojantys nuomotis būstą neišvengiamai susiduria su įvairiais teisiniais klausimais: į ką...

Didžiausi atlyginimai: dešimtuke – netikėti naujokai (150)

Birželio mėnesį buvo tik viena įmonė, kurios darbuotojų atlyginimų vidurkis buvo...

Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašas trumpėja: treneriai padėkojo D. Gailiui (90)

Likus daugiau nei savaitei iki Europos vyrų krepšinio čempionato Lietuvos rinktinės treniruotėse...

Karas su kurmiais: paprasti, bet labai veiksmingi kovos būdai (33)

Kai kuriems išpuoselėtų vejų ir gėlynų savininkams pasisekė – nepageidaujamas svečias kurmis...

Asmeninė trenerė: norint numesti svorio, pradėti reikia ne nuo sporto (3)

Knygą „ Ideali figūra “ pristatanti asmeninė trenerė Rūta Beišytė sako, kad norint...

Miela princesės Dianos laikrodžių paslaptis: kodėl vienu metu segėjo net du? (4)

Paskelbus nuotrauką , kurioje princesė Diana užfiksuota su dviem laikrodžiais ant rankos,...

„Feel Felt“ prekės ženklą įkūrusio lietuvio sėkmė: kad uždirbtum, visai nebūtina emigruoti (7)

Prieš trejus metus veltinio ir odos aksesuarų prekės ženklą „Feel Felt“ įkūręs Karolis...