„Kad iškepčiau tą duoną, kuria dabar dalinuosi su žmonėmis, man reikėjo kokių gerų dešimties metų susivokimo, psichologijos studijų, įvairių praktikų pabandymo – tam, kad galėčiau savyje nurimti, susivokti ir atiduoti duoną tokią, kokia ji geriausiai gali gimti – tyloje, ramybėje, susikaupime – tam reikėjo nemažų, įdomių kelionių“, - kalbėjo E. Grigaliūnaitė.
Pasak jos, senovėje tą dieną, kai moteris kepdavo duoną, jos niekas netrikdydavo, nieko jos neklausdavo. Moteris, anot amatininkės, būdavo tyloje, ramybėje, susikaupime, nes duonos kepimo proceso metu – vieną parą – negali blaškytis, rėkauti ir bartis.
„Taip yra sudėliota šiame pasaulyje, kad vyras neša statybų, kūrybos, sutvėrimų energiją, o moteris neša energiją, kuri užpildo, sušildo. Dėl to moteris ir sugeba duoną kurti – tam, kad suakumuliuoti tą šilumą“, - kalbėjo E. Grigaliūnaitė.
Ji pažymi, kad jos kepama duona yra iš šulinio vandens, ekologiškai švarių grūdų, sumaltų girnomis. Ši duona yra be cukraus ir mielių – tai yra tik rugiai, vanduo, ruginis raugas ir šiek tiek druskos.
„Tai, ką mes dedame į burną, mums atneša visą tą energiją – kas augino ar tą javą, daržovę ar vaisių, kaip tai pas mus atkeliavo, kokiame nusiteikime mes jį pateikiame – visa tai yra labai svarbu“, - teigė E. Grigaliūnaitė.
Visą laidos „Mano sveikata“ įrašą klausykite čia.
