Ūkininkas sako, kad šie metai jo verslui buvo sėkmingi. Natūraliais pašarais lesinamų V.Tamošiūno sparnuočių įsigijo ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos pirkėjai. Viščiukų, ančiukų, žąsiukų pirko sodininkai, ūkininkai, pavieniai paukščių augintojai. Itin paklausūs didieji baltieji kalakutai. Juos graibstyte išgraibsto prieš Kalėdas.
Bendradarbiavo su mokslininkais
Anykščių rajone Leliūnų kaime V.Tamošiūnas ūkininkauja 16 metų. Nuo pat pirmų dienų jis stengėsi auginti sveikus paukščius, subalansuoti jiems duodamų natūralių lesalų racioną. Ūkininkas bendradarbiavo su Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA) Gyvulininkystės instituto mokslininkais Sigitu Janušoniu ir Robertu Juodka. Buvo tiriamas paukščiams skirtų lesalų visavertiškumas. Brangiai kainuojantis kombinuotasis pašaras pakeistas Lietuvoje auginamais baltymingais augalais – žirniais, saldžiaisiais lubinais, pupomis, rapsais.
„Dalį žirnių auginu pats. Visa, kas reikalinga paukščių lesalui, perku iš Lietuvos ūkininkų. Nenaudoju modifikuotų sojų, antibiotikų, augimą skatinančių priemonių“, – sako ūkininkas. V.Tamošiūno ūkyje dirbo ir vokiečių mokslininkai. Jie atliko bandymus su probiotikais.
Specialus automobilis
Ūkininkas sparnuočius gauna iš Čekijos, Lenkijos ir Švedijos, žada užmegzti verslo ryšius ir su specializuotais paukštininkystės ūkiais Prancūzijoje. Anot pašnekovo, jo fermose išauginti paukščiai sveiki. Todėl nuvykęs į turgavietes V. Tamošiūnas įsikuria kuo atokiau nuo kitų paukščių pardavėjų. Taip jis apsaugo savo sparnuočius nuo virusinių ligų. Be to, ūkininkas įsigijo specialų paukščiams vežti skirtą automobilį. Jame sumontuota navigacinė įranga kas valandą fiksuoja temperatūrą ir santykinę drėgmę mašinos viduje. „Mano transportuojamiems augintiniams sudaromos tinkamos gabenimo sąlygos. Aš galiu garantuoti, kad jie gerai augs, nenugaiš“, – pabrėžė V.Tamošiūnas.
Negaili patarimų
V. Tamošiūnas savo ūkininkavimo patirtimi noriai dalijasi su kitais paukščių augintojais. Neseniai nuvykęs į Kupiškį jis bendravo su Moterų klubo narėmis ir negailėjo patarimų. „Jei susirinks didesnės žmonių grupės, kurios norės sužinoti apie paukščių auginimą, gali drąsiai man skambinti ir kviesti į susitikimus. Kartu gali atvykti ir Gyvulininkystės instituto mokslininkai“, – sako ūkininkas.
Paukščių augintojas nuolat tobulinasi, vyksta į ūkius užsienyje, lanko įvairius kursus. Energetiko specialybę turintis ūkininkas neseniai įgijo Žaliąjį diplomą. Jis patvirtina V.Tamošiūno tinkamą kvalifikaciją ir dalyvavimą žemės ūkio švietimo bei profesinio mokymo veikloje. Paukščių augintojas savo ūkyje gali priimti žemės ūkio mokyklų moksleivius praktikantus.
Nauja ferma
Ūkininkas baigia įrengti dar vieną fermą kalakutams. Jau sumontuotos modernios šėryklos ir girdyklos, apšvietimas, įrengtas dujinis patalpų šildymas, ventiliacija. Oro temperatūra ir santykinė drėgmė bus valdoma kompiuteriu. Naujoje fermoje V.Tamošiūnas planuoja laikyti
15 tūkst. kalakutų. „Tikiu, kad per sezoną išauginsiu 30 tūkst. kalakutų. Šviežia, skania mėsa galės mėgautis dar daugiau mažylių ir ligonių. Kalakutiena stengsiuosi aprūpinti kuo daugiau žmonių“, – pridūrė pašnekovas. Ūkininkas ir dabar džiaugiasi geromis paukščių priežiūros sąlygomis. Maži kalakučiukai laikomi narveliuose, jų išmatos iškrenta pro groteles. Todėl jaunikliai neturi kontakto su mėšlu. Paukščiai būna švarūs ir mažiau serga. V.Tamošiūnas naudoja profilaktiškas priemones, vakcinuoja nuo užkrečiamųjų ligų.
Augintojams trūksta paprasčiausių žinių
Ūkininkas prasitaria, kad daugumai kalakutų pirkėjų trūksta elementarių žinių, kaip auginti šiuos paukščius. „Kalakutams būtina pastatyti mūrinį namelį. Bakterijas, virusus, parazitus privalu visiškai išnaikinti. Paukščiai turi būti laikomi kuo švaresnėje aplinkoje“, – patarė V.Tamošiūnas. Jis pabrėžė, kad kalakutai mėgsta komfortą ir šilumą. Patalpas būtina drėkinti. Šiems sparnuočiams reikia tiekti švarų vandenį, 3–4 kartus per dieną plauti girdyklas. Pašaras turi būti būti kokybiškas, nesupelijęs. Būtina stebėti ir kraiką, kad jis nebūtų drėgnas. „Ūkininkams trūksta žinių, informacijos apie naujoves. Džiaugiuosi, kad savo patirtimi ir patarimais mielai dalijasi mokslininkai“, – pridūrė V.Tamošiūnas.
Kalakučių mėsa švelnesnė
Norint per Kalėdas patiekti šviežios kalakutienos, sparnuočius reikia įsigyti liepos mėnesį. Ūkininkas užaugina kalakutus, sveriančius 8–10 kg. „Šventiniam stalui auginu kalakutes. Jų mėsa skanesnė, švelnesnė. Šeimininkėms jas patogiau įkišti į orkaitę“, – dėsto V.Tamošiūnas.
Ūkyje kalakutai pešami rankomis, tačiau jau šiais metais bus įrengta mechanizuota pešimo mašina. Ji per minutę nupeš 3 paukščius. Ateityje ūkininkas planuoja įsigyti kepimo įrangą. Įvairioms šventėms bus tiekiamas iškeptas ir įpakuotas produktas. Paukščių ūkio šeimininkas labiausiai mėgsta ir vertina kalakutų krūtinėlių kepsnius. Patinka ir orkaitėje su morkomis bei grietine troškinti kalakuto gabaliukai. „Norint, kad kepto kalakuto mėsa būtų minkšta, reikia jį pamarinuoti kefyre ar majoneze, pridėti prieskonių ir prieš kepant į raumenis prikaišyti lašinukų“, – sako karališkų paukščių augintojas.
