Norint sumažinti kitų metų obelų rauplių užkratą, šią savaitę dar nevėlu visus vaismedžius nupurkšti 4-5 proc. karbamidu. „Nustatyta, kad rudenį, kai jau yra nukritę 50 proc. vaismedžių lapų, nupurškus medžius 5 proc. karbamidu, rauplių sukėlėjo žieminių sporų sumažėja iki 30 procentų", - sako Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos vedėja Alma Valiuškaitė.

Tačiau mokslininkė įspėja, kad didesnė karbamido koncentracija gali turėti fitotoksišką poveikį pumpurams jų sprogimo tarpsniu pavasarį, todėl nereikėtų karbamido koncentracijos didinti, kol ant medžių yra lapų. Stipresnės - 7 proc. - koncentracijos tirpalas naudotinas tik tada, kai vaismedžių lapai visiškai nukritę.

Purkšti ir vaismedžius, ir pomedžius

Paruošto tirpalo kiekis neturi būti mažesnis kaip 1 000 l/ha (arba 10 litrų arui), nes reikia gerai nupurkšti ne tik medžio lają, bet ir pomedžius. Rudeniniai purškimai vario preparatais (pavyzdžiui, Champion 50WP 5,0 kg /ha) taip pat sumažina obelų rauplių užkratą.

Paprastuoju obelų vėžiu obelys labiausiai apsikrečia rudenį per šakučių randus, atsiradusius nukritus lapams. Į storesnes šakas ir kamieną vėžio sukėlėjas patenka per mechaninius sužalojimus.

„Obelų vėžį geriausia gydyti kompleksiškai, derinant pavasario, vasaros ir rudens laikotarpiu naudojamus augalų apsaugos produktus. Nustatyta, kad rudenį nupurškus 5 proc. koncentracijos vario grupės preparatų tirpalu, iki 60 proc. sumažėja vaismedžių vėžio susirgimų. Žinoma, su sąlyga, kad pavasarį ir vasarą buvo panaudoti produktai su tokiomis veikliosiomis medžiagomis, kaip ditianonas, ciprodinilas, miklobutanilas", - paaiškina A. Valiuškaitė.

Balinimas - sena gera priemonė

Labai svarbu apsaugoti vaismedžių kamienus nuo sutrūkinėjimo. Sena gera priemonė - kamienų balinimas. Mokslininkai teigia, kad geriausia vaismedžių kamienus balinti iš rudens - tuomet bus tikrai veiksminga vaismedžių kamienų ir žievės apsauga nuo dienos ir nakties temperatūrų svyravimo poveikio, saulės nudeginimų. Sodą, kuriame ypač stipriai išplitęs paprastasis vėžys, rudenį, lapams krintant, reikėtų nupurkšti sisteminiais fungicidais.

Prieš žiemą reikėtų pasirūpinti ir sodų apsauga nuo pelių ir pelėnų. Ypač jaunuose soduose svarbu padėti masalo graužikams, nes jauni vaismedžiai yra pažeidžiami labiausiai. Svarbu masalą išdėlioti taip, kad nebūtųprieinamas paukščiams ir kitiems naudingiems padarams.

Didesniuoseoduose patogiausia jauką išdalyti specialiais traktoriniais dozatoriais, kuriuo nuodai įterpiami į požeminį kanalą. Jei jaukas dėliojamas rankomis, jis paslepiamas po šiaudų gniūžtėmis ar po iš anksto pasiruoštais šiaudų ritiniais. Sodininkai iš patirties žino, kad nuodams padėti gerai tinka ir drenažo vamzdeliai, šeivos nuo siūlų (tik jas reikėtų pririšti prie medelių, kad nenuneštų vėjas). Nuodus galima berti ir tiesiai į graužikų iškastus urvelius. Dirbant būtina mūvėti gumines pirštines, mat svarbu, kad jaukas neįgautų žmogaus kvapo.