Specializacija pasiteisino
„Uogas auginame švarioje aplinkoje, arti nėra magistralinių kelių. Mūsų šeimos braškininkystės ūkis apsuptas miškų, yra Pyvorų kaime (Rietavo sav.), nuo Rietavo nutolęs 10 kilometrų, – pasakojo braškių augintojas R.Šerpytis. – Didelėje miško laukymėje kiek akys užmato žaliuoja braškių kerai. Šiuo metu jų plotai užima 4,2 ha.“
Prieš 12 metų Oksana ir Robertas Šerpyčiai iš Klaipėdos atsikėlė į vienkiemį, pradėjo ūkininkauti. Iš pradžių Šerpyčiams braškių auginimas buvo pomėgis ir papildomas pajamų šaltinis, dabar tai – pagrindinis šeimos verslas. Be braškių, tada ūkininkai dar augino juoduosius serbentus ir avietes, dirbo apie 20 ha žemės.
„Geriau auginti mažesnį plotą braškių, atidžiau prižiūrėti ir gauti didesnį bei kokybiškesnį šių uogų derlių, – dalijosi patirtimi ūkininkas. – Kas iš to, kad dalis ūkininkų užsodinę didžiulius laukus braškių? Juk mažiau dėmesio skirdami augalų priežiūrai jie gauna nedidelius derlius. Pradėjome nuo 25 arų braškynų, jų plotai kasmet didėjo, o dabar braškių auginame 4,2 ha, iš jų – 3,7 ha derančių braškynų.
Manome, kad tai – optimalus plotas, artimiausiu metu negalvojame ūkio plėsti, nes tada kiltų bėdų dėl realizavimo. Dirbame visi: ir žmona Oksana, ir dukros – Gabrielė, Roberta ir Vitalija. Gabrielė tvarko buhalteriją (planuoja studijuoti ASU universitete).“
Dabar Šerpyčių šeima sėkmingai gyvuojančio gana solidaus braškių ūkio ir pamilto vienkiemio, kuriame įleido šaknis, nė už ką nekeistų į didmiestį. 2011 m. Šerpyčių uogininkystės ūkis Rietavo savivaldybėje išrinktas metų ūkiu.
Pasak Roberto, metams bėgant, šeima nusprendė atsisakyti serbentų bei aviečių auginimo ir imtis tik braškininkystės.
Sprendimą, ką auginti, lėmė tai, kad aviečių ir serbentų uogų skynimas sutapdavo su braškių derliaus piku. Smulkesniems už braškes serbentams ir avietėms skinti reikia daugiau laiko sąnaudų, o jų kaina mažesnė nei braškių. Investicijų braškininkystės verslui reikia skirti daugiau nei auginant serbentus ar avietes, tačiau specializuotis buvo verta.
Gausu įvairių veislių
Braškių augintojai per patį sezono įkarštį miega tik po 2–3 valandas. Naktį iš Šerpyčių daugiausia uogų superka didmenininkai iš Latvijos, paskui ankstų rytą uogos vežamos į Klaipėdos turgų, kad būtų įvykdyti išankstiniai klientų užsakymai. Paskui kiekvieną dieną šeima kartu su samdomais darbininkais, priklausomai nuo oro sąlygų, nuo 10–11 valandos ar po pietų skina braškes. O dar reikia ir kitus ūkio darbus nuveikti. Vidutiniškai kasdien priskinama apie 2 tonas uogų, kartais – net 3,5–4 tonas.
„Pandora“.
„Polka“ uogos labai skanios, tačiau neatsparios lietui, jos minkštesnės, geriau skinti ne visai prisirpusias. Sunkesnėse dirvose augantys augalai nelabai atsparūs pašaknio ligoms.
Vėlyvosios –„Salsa“, „Pegasus“, „Pandora“. „Salsa“ – vėlyva, pradeda derėti anksčiau kaip „Pandora“, baigia derėti kartu su ja. Pirmos uogos – skanios, saldžiarūgštės, didelės, vidutiniškai kietos, labai pūva.
„Pegasus“ – blizgančios, gražios uogos, skanios, veislė nėra derlinga. Labai vėlyvos „Pandora“ – uogos gražios, stambios, skanios, tvirtos, transportabilios. „Pandorav“ braškės dėl geresnio apsidulkinimo auginamos kartu su „Pegasus“ arba „Salsa“.
Šią vasarą visų veislių braškės sirgo puviniais, uogos puvo. Mažiau sirgo tik atsparesnės „Honeoye“ ir „Dona“ veislės braškės. Anot R.Šerpyčio, pavasarį kuo anksčiau, pavyzdžiui, balandžio viduryje, kai pradžiūsta dirvos, plantacijoje sodinami šaldyti vadinameji frigo braškių daigai, kurie perkami Olandijoje ir Lenkijoje po 0,5–0,6 Lt. Vasarą šioms braškėms neleidžiama derėti, išskabomi žiedai, kad išaugtų stipresni kereliai. Jos derės tik kitą sezoną. Antraisiais metais gaunamas labai geras derlius, priklausomai nuo veislės, pavyzdžiui, „Honeoye“ derlius – 15–25 t iš ha, ‘Dona’ – 20–25 t iš ha.
Ir derlius geras, ir uogos didelės
Rugpjūtį plantacijoje sodinami savi išauginti švieži daigai. Jie visuomet sodinami tokiais pačiais atstumais – 80 cm tarp vagų ir 25–35 cm tarp augalų (priklausomai nuo veislės). Šį rudenį ūkininkas nesodins braškių, o pavasarį apie 80 arų planuoja užsodinti frigo daigais.
„Pas mus braškės auginamos atvirame grunte, ravimos rankomis (vieną kartą pavasarį), o rudenį purškiama herbicidais, tręšiama ir laikomasi augalų apsaugos priemonių pagal braškių auginimo technologiją. Visi plotai laistomi pagal poreikį, – kalbėjo braškių augintojas. – Nuo šalnų visi plotai dengiami daržo danga (23 mikronų), išskyrus vėlyvas braškes, papildomai, jei reikia, jos laistomos. Gegužę, braškėms baigiant žydėti, klojami šiaudai, kad uogos būtų švarios, mažiau augtų piktžolių, geriau laikytųsi drėgmė. Baigus derėti uogoms, nupjaunami braškių lapai, paskui jie išgrėbiami kartu su likusiais šiaudais. Tada augalai purškiami nuo ligų („Signum“ 1,5 l/ha), kenkėjų ir piktžolių. Su freza derančiuose plotuose sunaikinami augantys ūsai.“
Pasak Roberto, toje pačioje vietoje, priklausomai nuo veislės, braškės auginamos iki 6 metų. Jos kasmet būna gana derlingos ir didelės. Nuėmus uogų derlių, braškės tręšiamos „Ekoplant“ (0:7:35 + Ca, Mg, mikroelementai) trąšomis – 300 kg į ha.
