Ūkininkų apsisprendimą atsisakyti gyvulių draudimo pagreitino Vyriausybės sprendimas panaikinti įmokų kompensavimą. Skirtinguose Lietuvos kampeliuose gyvenantys ūkininkai apie gyvulių draudimą VL kalbėjo lyg būtų susitarę – esant dabartinėms sąlygoms drausti gyvulius neapsimoka. Žinoma, rizikuojama, tačiau ūkininkų veiksmus lemia daugiamečiai skaičiavimai.
© DELFI (V.Jankutės nuotr.)

„Mėsinius galvijus ūkininkai draudžia retai“, – sako Mėsinių galvijų augintojų asociacijos prezidentas Antanas Bezaras.

Pagrindinė priežastis – draudimo įkainiai. Nedaug draudėsi, kai draudimo dalis buvo kompensuojama (iki 2009 m. gruodžio 9 d.), o dabar norinčiųjų ar galinčiųjų drausti dar sumažės. Be to, ūkininkai vis dar nepasitiki draudikais.

Štai Leliūnų sen. (Utenos r.) ūkininkaujantis Arūnas Kudrevičius sako, kad apie galvijų draudimą gal susimąstytų, jeigu užsiimtų labai intensyviu ūkininkavimu. Dabar ūkininkas surado „aukso viduriuką“ – nesiekia rekordinių primilžių, labai rūpinasi karvių sveikatingumu.

„Per daugelį metų gyvulių kritimo indeksas mano ūkyje yra labai žemas, todėl drausti neapsimoka“, – sako A.Kudrevičius.

Prienų r. ūkininkas M.Butkevičius nepamiršo blogų santykių su viena draudimo kompanija.
„Nuolat didino įkainius, kol man trūko kantrybė. Siūlymų netrūksta, tačiau kol kas, mano skaičiavimais, neapsimoka drausti. Žinoma, būna nelaimių, tačiau dabartiniai įkainiai sunkmečio metu tikrai per dideli“, – sako M.Butkevičius.

Jankų kaime (Kazlų Rūdos r.) ūkininkaujantys Birutė ir Mindaugas Kerušauskai irgi remiasi savo patirtimi.

„Per brangu. Nors buvo gyvulių kritimų, patyrėme nuostolių, tačiau apskaičiavę pamatėme, kad draudimo kompanijai būtume sumokėję dar daugiau“, – sako B.Kerušauskienė.

Taisyklės buvo neskaidrios

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Turto draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius apgailestauja, kad valstybė panaikino draudimo kompensacijas.

„Anksčiau gyvulius auginę ūkininkai turėjo lengvatų – buvo kompensuojama iki 50 proc. draudimo įmokų. Todėl besidraudžiančiųjų buvo daugiau“, – tikina T.Nenartavičius.

Jis sako, kad valstybė paskubėjo nutraukti kompensacijas.

„Idėja buvo gera. Tokia tvarka Vakarų Europos šalyse ir dabar, krizės metu, egzistuoja. Kodėl jos atsisakyta Lietuvoje? Mano nuomone, šią idėją sužlugdė blogas administravimas. Nepasitarus su draudikais buvo sukurtos nepakankamai skaidrios taisyklės, todėl atsirado galimybių piktnaudžiauti“, – sako T.Nenartavičius.

Priminsime, kad 2009 m. sausio mėn. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atliko kratas kai kuriose draudimo įmonėse įtarusi galimą valstybės paramos ūkininkams grobstymą draudžiant gyvulius. Tada manyta, kad įstatymo spragomis linkę pasinaudoti ir draudikai, ir ūkininkai.

Peržiūri draudimosi programas

Ūkininkai priekaištauja draudikams dėl didelių įkainių. Nuo ko priklauso įmokų dydis?
„Nuo rizikos aplinkybių. Kuo pasirenkamas didesnis pavojų spektras, tuo didesnė draudimo įmoka, nes išauga rizika draudimo bendrovei. Žinoma, priklauso nuo draudimo sumos – kuo didesnė banda, tuo tarifas gali būti mažesnis, tačiau suminė išraiška didesnė“, – sako T.Nenartavičius.
O kokios nelaimės dažniausiai persekioja šalies ūkininkus?

„Ugnies rizika, ligų ir uždusimo, kai sugenda ventiliacijos sistemos, rizika“, – trumpai išvardija draudikas.

Kolegai iš esmės pritaria AB „Lietuvos draudimas“ Verslo rizikos skyriaus vadovas Arūnas Radziūnas: „Nors kompensacijų neliko, tačiau ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės, kurie rūpinasi savo finansais, tebesidraudžia, gal tik peržiūri draudimosi programą, t. y. pasirenka labiau pavojingas rizikas, kurios vienu metu gali atnešti didelių nuostolių. Pagalvokime – jeigu kiltų epideminė liga, neapdraustas verslas žlugtų. Tik apsidraudęs galėsi verslą pradėti iš naujo“, – sako A.Radziūnas.

Anksčiau ūkininkai neretai rinkdavosi ir smulkesnes rizikas, pavyzdžiui, drausdavo nuo neinfekcinių ligų, vagysčių, žvėrių užpuolimo, o dabar daugiau renkasi vadinamąsias nedažnines žalas, bet jų pavojus labai didelis – ugnies rizika, gamtinių jėgų rizika bei draudžia nuo pavojingų užkrečiamų ligų.
Pasak „PZU Lietuva“ turto rizikų vyr. eksperto Andriaus Dambrausko, nutraukus kompensacijų mokėjimą gyvulių draudimo apimtis sumenko.

„2009-aisiais, palyginti su 2008 m., gyvulių draudimo apimtis sumažėjo apie 80 proc. Gyvulius vis dar draudžia klientai, kurie tai daro jau daug metų, dar nuo tų laikų, kai nebuvo kompensavimo sistemos“, – sako A.Dambrauskas.

NMA duomenimis, iš viso draudimo kompensacijų 2008 m. sumokėta 19,52 mln. Lt, o 2009 m. – 22,64 mln. Lt. Tačiau NMA tikina neturinti atskirų duomenų apie gyvulių draudimą.

Krizės metu rizikuoti itin pavojinga

Vakarų šalyse gyvulių draudimas įleidęs šaknis. Lietuvoje tvyro nepasitikėjimas tarp draudikų ir ūkininkų. Pavyzdžiui, prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje draudimo sistema veikė labai sklandžiai.
Kada Lietuvoje padėtis pasikeis? Ar krizė – nepalankus metas naudotis draudimo paslaugomis?
Pasak A.Radziūno, daug ekspertų prognozavo, kad panaikinus draudimo įmokų kompensavimą draudimas žlugs, tačiau taip neatsitiko.

„Manau, kad draudimas kaip tik būtinas krizės atveju. Kai įmonė dirba pelningai, kai turi atliekamą milijoną litų, tai ūkininkas susigundo rizikuoti, o štai dabar, kai kiekvienas praradimas gali būti lemtingas, apie draudimą verta pagalvoti“, – pataria A.Radziūnas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vokietiją pasiekė per 28 mln. fipronilu užterštų kiaušinių (14)

Į Vokietijos prekybos centrus pateko gerokai daugiau insekticidu fipronilu užterštų vištų...

Pieno supirkimo kainos po ilgos pertraukos šoktelėjo (23)

Lietuvoje pieno supirkimo kainos po penkis mėnesius trukusio smukimo liepą šoktelėjo į viršų.

Per savaitę afrikinis kiaulių maras nustatytas dešimtims šernų (32)

Rugpjūčio 4-11 dienomis afrikinis kiaulių maras (AKM) nustatytas 6 sumedžiotiems šernams ir 43...

Senoje kolūkio kontoroje – naujas jaunojo ūkininko gyvenimas (147)

Nebent tik sovietinės „egzotikos“ šiandien pasiilgę sodiečiai galėtų pavydėti jaunajam...

Ūkininkas baigia karjerą: vienintelė bėda – nėra kam perduoti ūkio (253)

Pelutavos žemėse ūkininkaujantis kelmiškis Zigmas Ričkus save vadina laimingu žmogumi.

Top naujienos

Kraupi moters išpažintis: brolis pirma pardavė kiemo draugams, o toliau prievartavo pats (87)

Nuo savo praeities ji bėgo ilgai ir baisią paslaptį slėpė ir nuo mylimųjų, ir nuo vaikų,...

Laukiniai reklamos vakarai: feisbuko žvaigždėms – savos taisyklės (13)

Praėjusią savaitę nuskambėjusi istorija, kai Lietuvos bankas viešai pabarė feisbuko...

Ispaniją sudrebinę teroro išpuoliai: žudikai ketino panaudoti dujas mirtininkų liemenės buvo netikros, Ieškomasis septyniolikmetis sunkvežimio vairuotojas (534)

Ispanijos pajūrio kurorte Kambrilse penktadienį paryčiais automobiliui „Audi“ įsirėžus į...

Būsimųjų vairuotojų laukia iššūkiai: bus dar daugiau neišlaikiusiųjų iš pirmo karto (18)

Norintieji gauti vairuotojo teises tiesiog apgulė „Regitrą“. Daugelis skuba praktinį...

Lenkimo manevras, pasibaigęs tragedija: pamoka, kurią turime išmokti (45)

Ketvirtadienį Trakų rajone įvyko sukrečianti avarija, kurios metu kaktomuša susidūrus dviem...

Su Rusija siejamos programinės įrangos kelia pavojų (16)

Kai kurios svarbios valstybės įstaigos ir strateginės įmonės iki šiol naudoja nesaugią su...

Pietų pertrauka kaimiškoje trobelėje: dėl šios vietos verta ištrūkti iš Senamiesčio (7)

Jei sostinėje besisvečiuojantys turistai ar jūsų pačių draugai užsieniečiai kada paklaus, kur...

Ketinate pirkti brangakmenius? Ekspertė patarė, kaip neapsigauti (9)

Viešoje erdvėje neretai galime išgirsti ką nors įdomaus ir neįtikėtino apie deimantus – apie...

Savaitgalį per Lietuvą keliaus audra (16)

Savaitgalį sinoptikai prognozuoja škvalą ir perkūniją, škvalo metu vėjas gali siekti 15-20 m/s,...