Atsakymų į šį klausimą ieškota seminare-diskusijoje apie nuotekų dumblo naudojimo tręšimui reikalavimus ir galimybes, kurią Barzduose, Šakių rajone, suorganizavo bendrovė „SV Technika". Į renginį buvo pakviesti 5 savivaldybių merai, tačiau tik Šakių rajono savivaldybės administracijos vadovas atvyko. Dumblo tvarkymo problema domėjosi Šakių ir Jurbarko vandenvalos įmonių vadovai bei atstovai, žemdirbiai.
Apdoroti būtina
Pasaulyje apdorotas dumblas jau seniai naudojamas žemės ūkyje dirvoms tręšti ir dirvožemio kokybei gerinti. Pasak Aplinkos vadybos ir audito instituto direktoriaus dr. Rimanto Budrio, Kinija žemės ūkio reikmėms sunaudoja beveik 100 proc., JAV - 77 proc. nuotekų dumblo. Dumble esančios organinės medžiagos ne tik patręšia dirvožemį, papildo jį maisto medžiagomis ir mikroelementais, bet kartu pagerina jo kokybę, suintensyvindamos dirvožemio humifikacijos procesus.
Nuotekų dumblas - biologiškai skaidi medžiaga, kuri niekam kitam netinkama ir negalima naudoti. R. Budrio teigimu, laikantis higienos reikalavimų dumblą apdorojus, jau gaunamas produktas, kuris gali būti naudojamas žemės ūkio reikmėms. Aplinkos apsaugos specialisto įsitikinimu, sunkumų dumblui kaip produktui ruošti kelia tai, kad kol kas mūsų šalyje nėra proceso sertifikavimo galimybių. Be to, pirmiausia Lietuvai reikia susikurti šių atliekų tvarkymo ir apdoroto dumblo naudojimo sistemą. Pavyzdžiui, Lietuva galėtų remtis Jungtinės Karalystės praktika, kur dumblo produktų naudojimas žemės ūkyje yra skatinamas teikiant finansinę paramą (išmoka hektarui sudaro 54 svarus sterlingų, t. y. apie 214 litų). Galimybių dumblui panaudoti galėtų atverti ir dalyvavimas žemės gerinimo programoje, juolab kad ES reglamente nurodyta, kad bent kas 4 metus augalininkystei plėtoti naudojamas dirvas būtina tręšti organinėmis trąšomis.
Pagal visose ES šalyse galiojantį nuotekų tvarkymo reglamentą į laukus negalima vežti biologiškai, chemiškai ar termiškai neapdoroto dumblo. Tręšti skirtame dumble sunkiųjų metalų kiekis ir mikrobiologinė tarša negali viršyti nustatytų normų, turi atitikti tam tikrus higienos reikalavimus. R. Budrio duomenimis, Lietuvoje, ypač mažuose miesteliuose ar kaimuose, susidarančiame nuotekų dumble, sunkiųjų metalų kiekis neviršija normos. Ši problema aktualesnė vietovėse, kuriose yra intensyvi pramonės veikla, tad jeigu sunkiųjų metalų koncentracija viršija nustatytas normas, tokį nuotekų dumbą reikia utilizuoti.
Laikantis visoms ES šalims bendrų higienos reikalavimų, R. Budrio teigimu, apdoroti dumblą galima pasterizuojant, šarminant ir kalkinant bei mikrobiologiniu būdu. Pirmiesiems dviem būdams reikalinga brangi speciali įranga, tad, specialisto įsitikinimu, Lietuva galėtų naudoti japonų mokslininko Teruo Higa atrastą ir pasaulyje jau gana plačiai taikomą mikrobiologinį dumblo apdorojimo metodą, t. y. nuotekas valyti ir apdoroti probiotiniais preparatais. Šios technologijos pagrindas - natūralios fermentacijos būdu pagamintos tam tikros naudingų mikroorganizmų kompozicijos arba sistemos, kurios naikina patogeninius žalingus mikroorganizmus. Toks mikrobiologinis apdorojimas pagreitina nuotekų valymo procesų intensyvumą.
Nemalonaus kvapo problema - lengvai išsprendžiama
Ko gero daugeliui žemdirbių tręšimas dumblu pirmiausia asocijuojasi su nemaloniu kvapu. Šią problemą, R. Budrio įsitikinimu, taip pat gali padėti išspręsti probiotiniai preparatai - į dumblą įterpti mikroorganizmai sunaikina bjaurų kvapą skleidžiančius patogenus.
Lietuvos mokslininkai nustatė, kad mūsų dirvoje jau nebėra pagrindinių probiotikų, kurie išnyko dėl vis intensyvėjančios žemdirbystės, besaikio trąšų ir cheminių medžiagų naudojimo. „Seno žmogaus įsitikinimas, kad anksčiau mėšlas smirdėjo kitaip, tiesa, o ne jo išsigalvojimas", - naudingų mikroorganizmų svarbą dirvožemiui akcentavo R. Budrys, pabrėždamas, kad tręšiant probiotikais apdorotu dumblu atstatoma mikroorganizmų pusiausvyra dirvoje, gerėja dirvožemio struktūra, organinių trąšų suskaidymas, didėja auginamų kultūrų derliai.
Dumblui paskleisti tinkama technika
Tręšiant nuotekų dumblu būtina turėti tręšimo planą, laikytis nustatytų normų, o skleidimo plotis, intensyvumas, tolygumas ir skleidimo kokybė turi atitikti aplinkosaugos reikalavimus. Tad dumblui dirvoje skleisti reikalingi ir tam pritaikyti kratytuvai. Vieni jų - vokiški organinių trąšų kratytuvai Bergmann, kuriuose galima reguliuoti ir nusistatyti tręšimo normas nuo 500 kg iki dešimčių tonų hektarui. Kaip pabrėžė šiai Vokietijos kompanijai Lietuvoje atstovaujančios bendrovės „SV Technika" komercijos direktorius Mindaugas Urmonas, tai universalios organinių trąšų skleidimo mašinos, kuriomis galima kratyti ir įvairiausią mėšlą, ir cukrinių runkelių perdirbimo, ir spirito gamyklų atliekas, taip pat ir dumblą.
Bergmann kratytuvas išsiskiria konusinės formos kėbulo konstrukcija, t. y. jo priekis siauresnis, o galas, kur yra paskleidimo rotorius, platesnis. Dėl tokios konstrukcijos sunki masė, pvz., dumblas, lengviau paduodama skleidimo mechanizmui", - konstrukcinius ypatumus pristatė M. Urmonas. Jis pabrėžė, kad kitas šios mašinos išskirtinumas - nuo padavimo ir smulkinimo rotorių atskiri diskai, kurie yra gana didelio skersmens, sukasi didesniu greičiu - būtent todėl yra pasiekiamas didelis užgriebio plotas ir garantuojamas tolygus paskleidimas.
Kad dumblas paskleidžiamas tolygiai, renginio dalyviai galėjo įsitikinti stebėdami, kaip kratytuvas Bergmann TSW 4190 S skleidžia dumblą bendrovės „Barzdų agroservisas" dirvoje. Per 800 ha dirbančios ir augalininkystės kryptį plėtojančios bendrovės direktorius Almantas Pališkis prisipažino, kad dar tik šį pavasarį įsigyta mašina mokosi dirbti, tačiau jos skleidimo kokybė gerokai viršijo lūkesčius. „Pernai bandėme paukščių mėšlu laukus tręšti paprastais kratytuvais, bet taip ir neįvykdėme užsibrėžtų tręšimo planų dėl tinkamos technikos stokos", - nauja mašina džiaugėsi vienas iš nedaugelio Bergmann kratytuvų savininkų Lietuvoje. „SV Technika" komercijos direktoriaus teigimu, kol kas Lietuvoje dirba tik penkios šio gamintojo mašinos, tačiau, jo skaičiavimu, tai sudaro apie 90 proc. tokio tipo kratytuvų rinkos Lietuvoje.
