Aptaškytųjų sraigių verslas pelningas, bet sunkus

 (9)
Lietuvoje įprasta rinkti ar auginti vynuogines sraiges (Helix pomatia), tačiau yra ūkininkų, kurie augina aptaškytąsias sraiges (Helix Aspersa). Kiek tai kainuoja ir kuo skiriasi šių sraigių auginimas?
Aptaškytųjų sraigių verslas pelningas, bet sunkus
© AFP/Scanpix

Būtina sukurti tinkamas sąlygas

„Lengvų pinigų aptaškytųjų sraigių versle nėra. Neatspėsi, kada sraigė serga – ji įlenda į savo kiautelį, ir niekas negali žinoti, kaip ji jaučiasi“, – pasakoja Kaišiadorių rajone Eigeniškių kaime esančio aptaškytųjų sraigių ūkio savininkas Virgis Baltbarzdis. Vyras teigia, kad šios rūšies sraigės – labai jautrios ir gležnos.

Moliuskai jautriai reaguoja į klimato, slėgio pokyčius, todėl būtina sukurti kuo panašesnes sąlygas į sraigėms įprastas, esančias kraštuose prie Viduržemio jūros.


„Šioms sraigėms augti reikia atitinkamų sąlygų – šviesos, geros ventiliacijos, vandens ir šilumos. Tai reikalauja nemažai išlaidų. Pavyzdžiui, 50 kvadratinių metrų patalpos sraigėms laikyti šaltuoju sezonu įrengimas kainuoja per 100 tūkstančių litų, o norint auginti tokias sraiges būtina turėti mažiausiai 20–25 arus žemės“, – pasakoja V.Baltbarzdis. Vyras sako, kad net dėl staigaus temperatūros ar slėgio pokyčio sraigės gali susirgti ir po kelių dienų žūti. Todėl aptaškytųjų augintojai nemažai investuoja į tinkamų sąlygų kūrimą. „Žinoma, galima pirkti pigiausią įrangą ir kažkiek sutaupyti, tačiau rimtai užsiimantieji šiuo verslu supranta, kad investuoti verta“, – pabrėžia ūkininkas.


Aptaškytosios sraigės daug reiklesnės


Lietuviškų vynuoginių sraigių auginimas daug paprastesnis. Pakanka įrengti voljerą, paleisti sraiges, apžiūrėti jas du tris kartus per savaitę, šienauti pievą, suaugusias surinkti ir parduoti. Aptaškytosios sraigės – reiklesnės. V.Baltbarzdžio teigimu, jas stebėti reikia nuolat, mat mažiausias nesklandumas gali numarinti tūkstančius šių moliuskų. Vyras pasakoja, kad šaltuoju sezonu sraiges laikant patalpoje būtina pagal lauko temperatūrą reguliuoti šilumą viduje, nuolat palaikyti drėgmę ir švarą.


Ūkininkas pabrėžia, kad aptaškytųjų auginimas – šeimos verslas, nes norint sėkmingai plėtoti šį ūkį žinias reikia kaupti daugybę metų, perduoti jas vaikams, kad šie pradėtą verslą tęstų.
Pelningas verslas


V.Baltbarzdis teigia, kad aptaškytųjų sraigių auginimas – labai pelningas verslas. Kilogramas sraigių kainuoja nuo 2 iki 12 eurų (priklauso nuo kokybės, pirkėjų), o iš eigeniškiečio ūkio pernai buvo nupirkta 10 t produkcijos. 


Sraigės eksportuojamos į Lenkiją, Prancūziją, Italiją. Čia moliuskai naudojami ne tik maistui, bet ir vaistų, kosmetikos gamyboje.


Ūkininkas pasakoja, jog pradėjęs verslą manė, kad sunkiausia rasti pirkėjų ir parduoti produktą. „Aptaškytųjų sraigių realizacija šiame versle yra lengviausias dalykas, sunkiausia – auginimas. Norint auginti šios rūšies sraiges nepakanka garažiuko ar rūselio“, – aiškina sraigininkas.
Norintiesiems užsiimti šiuo verslu ūkininkas pataria aplankyti jau įrengtą ūkį ir viską pamatyti savo akimis, mat naudingos informacijos apie aptaškytųjų sraigių auginimą nėra daug. 


„Šiais metais mūsų ūkį aplankė apie du šimtus žmonių. Nežinia, kiek jų užsiims šios rūšies moliuskų auginimu, tačiau susidomėjimas šia sraigininkystės sritimi Lietuvoje didelis“, – sako V.Baltbarzdis.

„Valstiečių laikraštis“
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kaimo naujienos

D. Grybauskaitė sukritikavo A. Butkevičių dėl pieno (126)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kritikuoja premjero Algirdo Butkevičiaus pareiškimus apie siekius susitarti dėl stabilių pieno supirkimo kainų vasaros mėnesiais ir teigia, kad pienininkų problemas gali išspręsti tik ilgalaikės priemonės.

Lietuviškas skilandis įtrauktas į ES tradicinių gaminių registrą (17)

Nuo šiol į Europos Sąjungos (ES) tradicinių gaminių registrą bus oficialiai įtrauktas naujas pavadinimas – „Lietuviškas skilandis“. Iki tol šiame registre buvo įregistruotas pavadinimas „Skilandis“, tačiau šiam mėsos gaminiui nebuvo taikoma pavadinimo apsauga.

V. Baltraitienė: ūkininkai kooperaciją įsivaizduoja kaip suvarymą į kolūkius (7)

„Aš visada sakiau, kad smulkieji ūkiai išgyvens tik tada, jeigu kooperuosis. Jeigu žmogus vienas su dviem karvėmis gyvens, jis niekada nebus konkurencingas. Numatoma, jau yra pateikti įstatymai, kad kooperatyvams būtų taikomas nulinis pelno mokestis, jeigu jis gauna pelną iš to, kad teikia paslaugas savo kooperatyvui. Siūloma, kad PVM mokestis būtų tik 5 proc., jeigu kooperatyvui teikia paslaugas. Visa tai yra daroma būtent tam, kad žmonės suprastų kooperavimosi naudą“, – apie planuojamus pokyčius kalba žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Ekologinio ūkio savininkas pateko į nemalonę (57)

ly­taus ra­jo­no Aly­taus se­niū­ni­jos Kar­kly­nų kai­mo ūki­nin­kas Ge­di­mi­nas Kruš­na į Aly­taus vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos ne­ma­lo­nę pa­te­ko ko­vo vi­du­ry­je.

Kodėl neįmanoma įsigyti lietuviškų sėklų? (30)

Lietuviškų sėklų neįmanoma įsigyti, nes jas tiesiog nenaudinga auginti, LRT RADIJUI sako bendrovės „Sėkluva“ direktorius Kazys Noreikis. Jo teigimu, vienintelė daržovė, kurios sėklos dar auginamos mūsų šalyje – ridikėlis.