Aptaškytųjų sraigių verslas pelningas, bet sunkus

 (9)
Lietuvoje įprasta rinkti ar auginti vynuogines sraiges (Helix pomatia), tačiau yra ūkininkų, kurie augina aptaškytąsias sraiges (Helix Aspersa). Kiek tai kainuoja ir kuo skiriasi šių sraigių auginimas?
Aptaškytųjų sraigių verslas pelningas, bet sunkus
© AFP/Scanpix

Būtina sukurti tinkamas sąlygas

„Lengvų pinigų aptaškytųjų sraigių versle nėra. Neatspėsi, kada sraigė serga – ji įlenda į savo kiautelį, ir niekas negali žinoti, kaip ji jaučiasi“, – pasakoja Kaišiadorių rajone Eigeniškių kaime esančio aptaškytųjų sraigių ūkio savininkas Virgis Baltbarzdis. Vyras teigia, kad šios rūšies sraigės – labai jautrios ir gležnos.

Moliuskai jautriai reaguoja į klimato, slėgio pokyčius, todėl būtina sukurti kuo panašesnes sąlygas į sraigėms įprastas, esančias kraštuose prie Viduržemio jūros.


„Šioms sraigėms augti reikia atitinkamų sąlygų – šviesos, geros ventiliacijos, vandens ir šilumos. Tai reikalauja nemažai išlaidų. Pavyzdžiui, 50 kvadratinių metrų patalpos sraigėms laikyti šaltuoju sezonu įrengimas kainuoja per 100 tūkstančių litų, o norint auginti tokias sraiges būtina turėti mažiausiai 20–25 arus žemės“, – pasakoja V.Baltbarzdis. Vyras sako, kad net dėl staigaus temperatūros ar slėgio pokyčio sraigės gali susirgti ir po kelių dienų žūti. Todėl aptaškytųjų augintojai nemažai investuoja į tinkamų sąlygų kūrimą. „Žinoma, galima pirkti pigiausią įrangą ir kažkiek sutaupyti, tačiau rimtai užsiimantieji šiuo verslu supranta, kad investuoti verta“, – pabrėžia ūkininkas.


Aptaškytosios sraigės daug reiklesnės


Lietuviškų vynuoginių sraigių auginimas daug paprastesnis. Pakanka įrengti voljerą, paleisti sraiges, apžiūrėti jas du tris kartus per savaitę, šienauti pievą, suaugusias surinkti ir parduoti. Aptaškytosios sraigės – reiklesnės. V.Baltbarzdžio teigimu, jas stebėti reikia nuolat, mat mažiausias nesklandumas gali numarinti tūkstančius šių moliuskų. Vyras pasakoja, kad šaltuoju sezonu sraiges laikant patalpoje būtina pagal lauko temperatūrą reguliuoti šilumą viduje, nuolat palaikyti drėgmę ir švarą.


Ūkininkas pabrėžia, kad aptaškytųjų auginimas – šeimos verslas, nes norint sėkmingai plėtoti šį ūkį žinias reikia kaupti daugybę metų, perduoti jas vaikams, kad šie pradėtą verslą tęstų.
Pelningas verslas


V.Baltbarzdis teigia, kad aptaškytųjų sraigių auginimas – labai pelningas verslas. Kilogramas sraigių kainuoja nuo 2 iki 12 eurų (priklauso nuo kokybės, pirkėjų), o iš eigeniškiečio ūkio pernai buvo nupirkta 10 t produkcijos. 


Sraigės eksportuojamos į Lenkiją, Prancūziją, Italiją. Čia moliuskai naudojami ne tik maistui, bet ir vaistų, kosmetikos gamyboje.


Ūkininkas pasakoja, jog pradėjęs verslą manė, kad sunkiausia rasti pirkėjų ir parduoti produktą. „Aptaškytųjų sraigių realizacija šiame versle yra lengviausias dalykas, sunkiausia – auginimas. Norint auginti šios rūšies sraiges nepakanka garažiuko ar rūselio“, – aiškina sraigininkas.
Norintiesiems užsiimti šiuo verslu ūkininkas pataria aplankyti jau įrengtą ūkį ir viską pamatyti savo akimis, mat naudingos informacijos apie aptaškytųjų sraigių auginimą nėra daug. 


„Šiais metais mūsų ūkį aplankė apie du šimtus žmonių. Nežinia, kiek jų užsiims šios rūšies moliuskų auginimu, tačiau susidomėjimas šia sraigininkystės sritimi Lietuvoje didelis“, – sako V.Baltbarzdis.

„Valstiečių laikraštis“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Kaimo naujienos

Pieno supirkimo kaina didės ir spalį, bet ūkininkai džiaugtis neskuba (11)

Pieno perdirbėjai žada pieno supirkimo kainų didinimą iki 15 proc. per rugsėjį ir dar antra tiek per spalį. Nuostolingai dirbantys ūkininkai sako biją, kad tai nebūtų trumpalaikės tendencijos.

Lietuviškos spanguolės laukia pripažinimo (1)

Kauno botanikos sode renkamas spanguolių derlius. Šių uogų lietuviškus pavyzdžius tyrinėjantys mokslininkai tikisi, kad bent keli mūsų šalies pelkėse surinktų spanguolių pavyzdžiai bus pripažinti pirmosiomis lietuviškomis veislėmis.

Lietuvoje baigėsi javapjūtė (10)

Daugelyje šalies savivaldybių iš esmės baigtas nuimti javų ir rapsų derlius, skelbia Žemės ūkio ministerija. Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos duomenimis, nenupjauti liko tik nedideli vėliau bręstančių kultūrų plotai, daugiausia – grikių.

Lietuvoje išaugo pievagrybių paklausa (24)

Pasak augintojų, pastaraisiais metais Lietuvoje išaugo pievagrybių paklausa, tačiau didžioji dalis šių mūsų šalyje užaugintų grybų iškeliauja į užsienį. Europos rinkoje Lietuvos grybų augintojams konkuruoti tenka su gerokai pigesne lenkų produkcija.

Javapjūtė Lietuvoje eina į pabaigą (4)

Liepą prasidėjusi javapjūtė po truputį eina į pabaigą. Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos (ŽŪMPRIS) duomenimis, Lietuvoje nupjauta 87,9 proc. grūdinių augalų ir 89,6 proc. rapsų pasėlių. Nenupjauti liko tik nedideli plotai vėliau bręstančių kultūrų, pirmiausia grikių.