Aptaškytųjų sraigių verslas pelningas, bet sunkus

 (9)
Lietuvoje įprasta rinkti ar auginti vynuogines sraiges (Helix pomatia), tačiau yra ūkininkų, kurie augina aptaškytąsias sraiges (Helix Aspersa). Kiek tai kainuoja ir kuo skiriasi šių sraigių auginimas?
© AFP/Scanpix

Būtina sukurti tinkamas sąlygas

„Lengvų pinigų aptaškytųjų sraigių versle nėra. Neatspėsi, kada sraigė serga – ji įlenda į savo kiautelį, ir niekas negali žinoti, kaip ji jaučiasi“, – pasakoja Kaišiadorių rajone Eigeniškių kaime esančio aptaškytųjų sraigių ūkio savininkas Virgis Baltbarzdis. Vyras teigia, kad šios rūšies sraigės – labai jautrios ir gležnos.

Moliuskai jautriai reaguoja į klimato, slėgio pokyčius, todėl būtina sukurti kuo panašesnes sąlygas į sraigėms įprastas, esančias kraštuose prie Viduržemio jūros.


„Šioms sraigėms augti reikia atitinkamų sąlygų – šviesos, geros ventiliacijos, vandens ir šilumos. Tai reikalauja nemažai išlaidų. Pavyzdžiui, 50 kvadratinių metrų patalpos sraigėms laikyti šaltuoju sezonu įrengimas kainuoja per 100 tūkstančių litų, o norint auginti tokias sraiges būtina turėti mažiausiai 20–25 arus žemės“, – pasakoja V.Baltbarzdis. Vyras sako, kad net dėl staigaus temperatūros ar slėgio pokyčio sraigės gali susirgti ir po kelių dienų žūti. Todėl aptaškytųjų augintojai nemažai investuoja į tinkamų sąlygų kūrimą. „Žinoma, galima pirkti pigiausią įrangą ir kažkiek sutaupyti, tačiau rimtai užsiimantieji šiuo verslu supranta, kad investuoti verta“, – pabrėžia ūkininkas.


Aptaškytosios sraigės daug reiklesnės


Lietuviškų vynuoginių sraigių auginimas daug paprastesnis. Pakanka įrengti voljerą, paleisti sraiges, apžiūrėti jas du tris kartus per savaitę, šienauti pievą, suaugusias surinkti ir parduoti. Aptaškytosios sraigės – reiklesnės. V.Baltbarzdžio teigimu, jas stebėti reikia nuolat, mat mažiausias nesklandumas gali numarinti tūkstančius šių moliuskų. Vyras pasakoja, kad šaltuoju sezonu sraiges laikant patalpoje būtina pagal lauko temperatūrą reguliuoti šilumą viduje, nuolat palaikyti drėgmę ir švarą.


Ūkininkas pabrėžia, kad aptaškytųjų auginimas – šeimos verslas, nes norint sėkmingai plėtoti šį ūkį žinias reikia kaupti daugybę metų, perduoti jas vaikams, kad šie pradėtą verslą tęstų.
Pelningas verslas


V.Baltbarzdis teigia, kad aptaškytųjų sraigių auginimas – labai pelningas verslas. Kilogramas sraigių kainuoja nuo 2 iki 12 eurų (priklauso nuo kokybės, pirkėjų), o iš eigeniškiečio ūkio pernai buvo nupirkta 10 t produkcijos. 


Sraigės eksportuojamos į Lenkiją, Prancūziją, Italiją. Čia moliuskai naudojami ne tik maistui, bet ir vaistų, kosmetikos gamyboje.


Ūkininkas pasakoja, jog pradėjęs verslą manė, kad sunkiausia rasti pirkėjų ir parduoti produktą. „Aptaškytųjų sraigių realizacija šiame versle yra lengviausias dalykas, sunkiausia – auginimas. Norint auginti šios rūšies sraiges nepakanka garažiuko ar rūselio“, – aiškina sraigininkas.
Norintiesiems užsiimti šiuo verslu ūkininkas pataria aplankyti jau įrengtą ūkį ir viską pamatyti savo akimis, mat naudingos informacijos apie aptaškytųjų sraigių auginimą nėra daug. 


„Šiais metais mūsų ūkį aplankė apie du šimtus žmonių. Nežinia, kiek jų užsiims šios rūšies moliuskų auginimu, tačiau susidomėjimas šia sraigininkystės sritimi Lietuvoje didelis“, – sako V.Baltbarzdis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kaimo naujienos

Ūkininkai laukia svečių (4)

Beveik septynios dešimtys Lietuvos kaimo sodybų ir ūkių pirmą kartą pasirengę priimti visus, kas tik norės atvykti – bus ekskursijų, degustacijų, paskaitų.

Kasmet tos pačios klaidos: kokius nuostolius randa pavasarį į sodybas grįžę gyventojai? (1)

Įsivyravus pavasariškiems orams, savaitgalio sulaukę gyventojai traukia į užmiesčio sodybas, tačiau po žiemos jose randamas vaizdas pradžiugina toli gražu ne visus, rašoma draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ pranešime spaudai.

Ūkininkai tokio pavasario nematė 25 metus (293)

Šalies ūkininkai tikina, kad tokio pavasario nebuvo 25 metus: dėl naktinių užsitęsusių šalnų augalai badauja ir, jei nebus šilumos, tai gali atsiliepti derliui. Taip prognozuoja Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas. Jo žodžius patvirtino ir Žemdirbystės instituto mokslininkas Virginijus Feiza: „Iš tiesų pavasarį šiemet turime tokį, kaip reta. Neatsimenu ir aš pats, kad taip ilgai laikytųsi naktį neigiama, o dieną – švelniai teigiama temperatūra.“

Pieno rinka grįžta į įprastas vėžes (11)

Natūralaus pieno supirkimo kainos Lietuvoje, nepaisant nedidelio sumažėjimo vasarį ir kovą, išlieka sąlyginai aukštos.

Ir stumbrai, ir draudikai ūkininkus varo į neviltį (50)

Kėdainių rajone 95 proc. žieminių augalų puikiai atlaikė šiųmetinį šaltąjį periodą.