Aptaškytųjų sraigių verslas pelningas, bet sunkus

 (9)
Lietuvoje įprasta rinkti ar auginti vynuogines sraiges (Helix pomatia), tačiau yra ūkininkų, kurie augina aptaškytąsias sraiges (Helix Aspersa). Kiek tai kainuoja ir kuo skiriasi šių sraigių auginimas?
Aptaškytųjų sraigių verslas pelningas, bet sunkus
© AFP/Scanpix

Būtina sukurti tinkamas sąlygas

„Lengvų pinigų aptaškytųjų sraigių versle nėra. Neatspėsi, kada sraigė serga – ji įlenda į savo kiautelį, ir niekas negali žinoti, kaip ji jaučiasi“, – pasakoja Kaišiadorių rajone Eigeniškių kaime esančio aptaškytųjų sraigių ūkio savininkas Virgis Baltbarzdis. Vyras teigia, kad šios rūšies sraigės – labai jautrios ir gležnos.

Moliuskai jautriai reaguoja į klimato, slėgio pokyčius, todėl būtina sukurti kuo panašesnes sąlygas į sraigėms įprastas, esančias kraštuose prie Viduržemio jūros.


„Šioms sraigėms augti reikia atitinkamų sąlygų – šviesos, geros ventiliacijos, vandens ir šilumos. Tai reikalauja nemažai išlaidų. Pavyzdžiui, 50 kvadratinių metrų patalpos sraigėms laikyti šaltuoju sezonu įrengimas kainuoja per 100 tūkstančių litų, o norint auginti tokias sraiges būtina turėti mažiausiai 20–25 arus žemės“, – pasakoja V.Baltbarzdis. Vyras sako, kad net dėl staigaus temperatūros ar slėgio pokyčio sraigės gali susirgti ir po kelių dienų žūti. Todėl aptaškytųjų augintojai nemažai investuoja į tinkamų sąlygų kūrimą. „Žinoma, galima pirkti pigiausią įrangą ir kažkiek sutaupyti, tačiau rimtai užsiimantieji šiuo verslu supranta, kad investuoti verta“, – pabrėžia ūkininkas.


Aptaškytosios sraigės daug reiklesnės


Lietuviškų vynuoginių sraigių auginimas daug paprastesnis. Pakanka įrengti voljerą, paleisti sraiges, apžiūrėti jas du tris kartus per savaitę, šienauti pievą, suaugusias surinkti ir parduoti. Aptaškytosios sraigės – reiklesnės. V.Baltbarzdžio teigimu, jas stebėti reikia nuolat, mat mažiausias nesklandumas gali numarinti tūkstančius šių moliuskų. Vyras pasakoja, kad šaltuoju sezonu sraiges laikant patalpoje būtina pagal lauko temperatūrą reguliuoti šilumą viduje, nuolat palaikyti drėgmę ir švarą.


Ūkininkas pabrėžia, kad aptaškytųjų auginimas – šeimos verslas, nes norint sėkmingai plėtoti šį ūkį žinias reikia kaupti daugybę metų, perduoti jas vaikams, kad šie pradėtą verslą tęstų.
Pelningas verslas


V.Baltbarzdis teigia, kad aptaškytųjų sraigių auginimas – labai pelningas verslas. Kilogramas sraigių kainuoja nuo 2 iki 12 eurų (priklauso nuo kokybės, pirkėjų), o iš eigeniškiečio ūkio pernai buvo nupirkta 10 t produkcijos. 


Sraigės eksportuojamos į Lenkiją, Prancūziją, Italiją. Čia moliuskai naudojami ne tik maistui, bet ir vaistų, kosmetikos gamyboje.


Ūkininkas pasakoja, jog pradėjęs verslą manė, kad sunkiausia rasti pirkėjų ir parduoti produktą. „Aptaškytųjų sraigių realizacija šiame versle yra lengviausias dalykas, sunkiausia – auginimas. Norint auginti šios rūšies sraiges nepakanka garažiuko ar rūselio“, – aiškina sraigininkas.
Norintiesiems užsiimti šiuo verslu ūkininkas pataria aplankyti jau įrengtą ūkį ir viską pamatyti savo akimis, mat naudingos informacijos apie aptaškytųjų sraigių auginimą nėra daug. 


„Šiais metais mūsų ūkį aplankė apie du šimtus žmonių. Nežinia, kiek jų užsiims šios rūšies moliuskų auginimu, tačiau susidomėjimas šia sraigininkystės sritimi Lietuvoje didelis“, – sako V.Baltbarzdis.

„Valstiečių laikraštis“
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kaimo naujienos

Ką žmonės veikia kaimo turizmo sodybose, kai nėra tikros žiemos su sniegu? (15)

Jei žiema asocijuojasi su sniegu ir šalčiu, tai panašu, kad iki pavasario jos galite nebesulaukti, sako klimatologas Justinas Kilpys.

Kaip baigiantis žiemai nusipirkti kokybiškų bulvių ir kaip jas laikyti (8)

Artėjant pavasariui, pamažu baigiasi ramybės periodas ir bulvės, kaip ir gyvas sutvėrimas, lyg pradeda busti, tad, norint nusipirkti kokybiškų bulvių, parduotuvėje teks sugaišti daugiau laiko, LRT RADIJUI sako Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto profesorė Elvyra Jarienė.

Lietuviškos morkos – ant turkų stalų? (6)

Kas žino, gal jau netrukus Turkijos šeimininkės į tradicinį ėrienos troškinį dės ir lietuviškų morkų arba svogūnų. Statistikos duomenimis, morkų pernai daugiausiai eksportuota į kaimynines šalis – Baltarusiją, Latviją, kiek mažiau į Rusiją, Čekiją, Portugaliją, Estiją. Dabar jomis domisi ir ukrainiečiai. Vaisiais ir daržovėmis prekiaujantys verslininkai žvalgosi rinkų ir Turkijoje.

Gimtinės išsiilgusi lietuvė į kaimą parviliojo vyrą iš Australijos (167)

„Kad ir kur bebūtum, sava šalis vis tiek traukia grįžti atgal“, - įsitikinusi beveik dvidešimt metų kartu su vyru Australijoje pragyvenusi lietuvaitė Vaida Peteraitis.

Pasirašomas istorinis susitarimas dėl žemės ūkio subsidijų (3)

Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) priklausančios šalys susitarė panaikinti subsidijas, taikomas eksportuojamai žemės ūkio produkcijai. Išsivysčiusios šalys paramą nutrauks nedelsiant, o besivystančioms rinkoms šią teks panaikinti iki 2018 metų pabaigos. Apie tai praneša BBC.