Apleistų žemių savininkai atsidūrė taikinyje

 (108)
Apleistų žemių savininkai atsidūrė taikinyje
© DELFI (E.Digrytės nuotr.)

Žemės ūkio ministerija užsimojo tramdyti neprižiūrimų žemių savininkus, tačiau tikrintojai nežino ką bausti, gavę skundų dėl apleistų žemių.

Tvirtinama, kad Lietuvoje yra apie 0,5 mln. hektarų apleistų žemių, kurios kasmet galėtų duoti 1,35 mlrd. litų pajamų, užimti apie 20 tūkst. asmenų. Ūkininkai sako, kad tarp neprižiūrimų plotų nemažai ir valstybinių žemių, kurias norėdami įsigyti jie patiria kliūčių.

Baus „sofos“ ūkininkus

Iš Kauno į Vilnių važinėjančiam žemės ūkio ministrui Kaziui Starkevičiui seniai užkliuvo apleistos pakelės žemės. „Nei patys valgo, nei kitiems duoda“, – „sofos“ ūkininkais, kurie deklaruoja žemę, tačiau jos neprižiūri, ne kartą piktinosi žemės ūkio ministras.

Patikrinus Kauno–Vilniaus pakelę, tokių ūkininkų buvo nustatyta apie pustrečio šimto. Jiems ketinama taikyti numatytas sankcijas.

Tikslių duomenų, kiek šalyje yra neprižiūrimų žemių, nėra. Preliminariai manoma, kad jų gali būti apie pusė milijono hektarų. Jei tos žemės nederlingos, jose galėtų augti alternatyvios kultūros, jas galima panaudoti aplinkosaugai, poilsiui ar kt.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ėmėsi iniciatyvos kaupti apleistų žemių duomenų bazę ir aiškintis, kam priklauso neprižiūrimos žemės. Pirmiausia kliūva tie žemės sklypai, kuriuose stovi reklaminiai stendai, kad žemė parduodama. Tačiau prasidėjus patikros procesui apleistų žemių savininkai bando slėptis.

„Komerciniuose plotuose stovinčiuose reklaminiuose stenduose užtepama informacija, telefono numeriai. Dažnai būna ir taip, kad telefono numeriai nurodyti ne žemės savininkų, o tarpininkų, kurie neišduoda šeimininkų“, – tvirtino Valstybinės augalų apsaugos tarnybos (VAAT) Augalų apsaugos skyriaus vedėjas Jonas Grigaliūnas.

Skundžiasi dėl piktžolėtų valstybės plotų

Ūkininkai neretai atvirai kalba, kad nedirbti žemės skatina Europos Sąjunga, skirdama tiesiogines išmokas už deklaruotus geros agrarinės būklės plotus. „Kam dirbti, jei pinigus galima gauti už nušienautą žolytę. Kiti prasprūsta ir nešienaudami. Juk visų nepatikrina. Taip ir atsiranda piktžolynai“, – spragų ES politikoje mato žemdirbiai.

Todėl jie palankiai vertina iniciatyvas sutvarkyti apleistas žemes. Tačiau pastebi, kad ŽŪM turėtų matyti ir kitas problemas. „Kam pasiskųsi, kai šalia piktžolėti valstybinės žemės plotai?“ – klausia ūkininkai.

Valstybinės augalų apsaugos tarnybos inspektoriai, galintys bausti už piktžolių platinimą, patvirtina, kad sulaukia žemdirbių skambučių dėl apleistų valstybinių žemių. „Ką bausti už tokių žemių nepriežiūrą“, – pasimetę augalų apsaugos inspektoriai.

VAAT Augalų apsaugos skyriaus vedėjo J.Grigaliūno manymu, su teisybe prasilenkiama, kai baudžiamas nedidelio žemės gabalėlio ūkininkas, o šalia plyti kur kas didesni piktžolėti valstybiniai plotai.

Neprižiūrėtas žemes patikės fondui

Žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas nesutinka, kad Lietuvoje yra daug apleistos valstybinės žemės. „Tokia žemė akivaizdžiai matoma Pietryčių Lietuvoje, aplink Vilnių, Trakus, pasienyje. Tačiau ar matėte daug apleistų žemių Vidurio Lietuvoje ar Žemaitijoje?“ – klausė E.Raugalas.

Anot žemės ūkio viceministro, natūraliai susiklostė, kad nenašiose žemėse neūkininkaujama, nes tai ekonomiškai nenaudinga. „Tuomet tos žemės galėtų duoti rekreacinę, aplinkosaugos ar kitokią naudą. Dėl to pirmiausia reikia nustatyti, kiek tokių žemių yra, kam jos priklauso ir kitas aplinkybes“, – sakė E.Raugalas.

Žemės ūkio viceministras pastebėjo, kad reikalingi aiškūs kriterijai, pagal kuriuos bus nustatomos apleistos žemės. „Vienu atveju apleista žemė yra ta, kuri 2 metus nedirbta, o kitu atveju ta, kurioje jau auga rankos storumo medeliai“, – samprotavo ŽŪM atstovas.

Tvarkytis su apleistomis žemėmis bus patikėta kuriamam Valstybės žemės fondui. Pasak E.Raugalo, jis bus kuriamas palaipsniui transformuojant Valstybinį žemėtvarkos institutą. Valstybės žemės fondui keliamas tikslas – gerinti žemėvaldos struktūras, mažinti apleistus plotus, inicijuoti žemės konsolidacijos projektus, organizuoti valstybinės žemės pardavimo ir nuomos aukcionus ir kt.

Susiduria su kliūtimis

Tinkamas valstybės žemes ūkininkai norėtų įsigyti ir apsėti javais ar techninėmis kultūromis, tačiau kai kurie sako susiduriantys su kliūtimis.

„Dėl žemės reformos valstybinės žemės pardavimas buvo pristabdytas, sustabdyti projektų rengimai. Pajudėjus šiam procesui, ūkininkams sunku apsispręsti dėl pirkimo, nes prieš atliekant geodezinius matavimus, už kuriuos mokami nemaži pinigai, jie nežino žemės kainos. Būna, kad žmogus investuoja į matavimus ir vėliau sužino jam netinkamą žemės kainą. Nors žinotų preliminarią žemės kainą toje kadastrinėje vietoje, kur ketina pirkti“, – ūkininkų rūpesčius išsakė Rokiškio rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas Anicetas Kačinskas.

Žemės ūkio viceministras E.Raugalas sutinka, kad ūkininkų išsakomi priekaištai yra pagrįsti. „Čia problemų yra ir mes ieškome variantų, kad žemdirbiams būtų aišku. Tačiau šalia esančias valstybines žemes jie gali pirkti, niekas nevaržo, jei ūkininkai atitinka nustatytus reikalavimus. Esmė ta, kad jiems reikia mokėti už projektavimą, įvertinimą, matavimą, registravimą. Žemės savikaina tikrai išauga“, – aiškino žemės ūkio viceministras.

Nusivylė tikrintojų darbu

Kalbėdamas apie apleistas žemes A.Kačinskas pastebėjo, kad tokių žemių Rokiškio rajone akivaizdžiai mažėja. „Šiemet keturias iš devynių seniūnijų pats apvažiavau ir įsitikinau, kad vaizdas, palyginti su buvusiu prieš kokius ketverius metus, nepalyginti geresnis. Žmonės vis dėlto suprato, kad gaunamą paramą reikia užsidirbti ir prižiūrėti deklaruotus plotus. Pažanga tikrai jaučiasi“, – tikino Rokiškio rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas.

Prieš keletą metų Rokiškio rajono seniūnijų darbuotojai buvo radę apie 160 asmenų, kurių deklaruotos žemės buvo apleistos. Šiemet Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) išsiuntė 24 asmenų, kurie neprižiūrėjo žemių, duomenis. Rajone yra 102 tūkst. ha naudmenų, iš jų deklaruota apie 80 tūkst. hektarų.

A.Kačinskas sakė, kad galbūt ne visos apleistos žemės šiemet buvo pastebėtos. Tačiau neslėpė nusivylimo prieš kelerius metus vykusių patikrų rezultatais. „Pateikėme 160 asmenų sąrašą, o patikrino tik dalį. Išėjo taip, kad vienus baudė, o kitų ne“, – tvirtino Žemės ūkio skyriaus vedėjas.
NMA grasina sankcijomis

ŽŪM skelbia, kad NMA per 2009 m. rugsėjį gavo informaciją iš seniūnijų dėl 953 pareiškėjų (iš jų 9 – juridiniai asmenys) neprižiūrimų žemės ūkio naudmenų plotų, kurie neatitinka geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų.

Siekiant išsiaiškinti seniūnijų pateiktus faktus, 797 pareiškėjams numatytos patikros vietoje (bus aiškinamasi, ar deklaruoti žemės ūkio naudmenų laukai iki nustatyto termino nušienauti, ar nėra piktžolių bei sustabarėjusios augmenijos). Kitų 156 pareiškėjų deklaruoti plotai tikrinami pagal nuolat atliekamą planinę patikrą vietose.

Didžioji dalis iš 797 patikroms atrinktų pareiškėjų dalyvauja tiesioginių išmokų programoje, taip pat ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonėse „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ bei „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“.
Nustačius bent vieną pažeidimą, grasinama sankcijomis – parama einamaisiais metais gali būti sumažinta, visiškai nemokama arba pritaikyta ilgalaikė sankcija.

KOMENTARAS

Jonas Grigaliūnas, Valstybinės augalų apsaugos tarnybos Augalų apsaugos skyriaus vedėjas

Vaikytis piktžolių platintojus mūsų pajėgos gana ribotos. 21 inspektorius ne kažin ką gali, juolab kad mes turime atlikti direktyvinius darbus, už kuriuos reikia atsiskaityti ES (už pesticidų saugojimą, įvežimą, pardavimą, naudojimą ir kt.).

Per praėjusias 2 savaites valstybiniai augalų apsaugos inspektoriai, atlikdami patikrinimus, surado 276 neprižiūrimus žemės plotus. 21 pažeidėjas nubaustas 100 litų bauda, 2 paskirta 50 litų bauda, du asmenys įspėti ir dar 70 bylų nagrinėjama.

Manau, kad su apleistomis žemėmis efektyviausia kovoti vietose. Kai kurios savivaldybės ir prašo, kad savivaldos tarnautojai galėtų nubausti apleistų žemių savininkus. Pvz., Šilalės rajono mero pavaduotojas kartu su žemės ūkio specialistais apvažiuoja rajono teritorijas ir sutramdo pažeidėjus. Kur tuo rūpinamasi, ten ir apleistų žemių mažiau.

„Valstiečių laikraštis“
 
108
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Kaimo naujienos

Suskaičiavo Rusijos sankcijų kainą - kalbama apie šimtus milijonų (13)

2014 rugpjūčio mėn. 21 d. 10:01
Žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės skaičiavimais, dėl Rusijos įvesto maisto produktų embargo Lietuvos pieno ir mėsos gamintojai gali patirti iki 500 mln. litų nuostolių.

Tokios kainos, kad svarsto, ar verta rinkti derlių (19)

2014 rugpjūčio mėn. 21 d. 07:07
Tokios kainos, kad svarsto, ar verta rinkti derlių
A.Stackevič nuotr.
VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį pagal eksporto apimtis litais antra vieta teko daržovėms, nors lietuviškos nesudarė nė 1 proc. (didžioji dalis eksporto – reeksportas: per Lietuvą keliaujantis kitų šalių daržovių derlius).

Lietuviams - išbandymas neregėtomis kainomis (198)

2014 rugpjūčio mėn. 21 d. 05:30
Lietuviams - išbandymas neregėtomis kainomis
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Daržovių valgytojai gali džiūgauti - Lietuvoje bene perpus atpigo pomidorai ir agurkai, sumažėjo morkų, bulvių, burokėlių kainos. Tiesa, kol kas apie kainų mažėjimą kalba augintojai ir didmenininkai, bet ir prekybos centruose jau galima pastebėti iki 2 Lt kainuojančių pomidorų.

Nepritarė kompensacijoms atnaujinta 16.19 (41)

2014 rugpjūčio mėn. 20 d. 14:53
Vyriausybė trečiadienį nepritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui pieno ir mėsos perdirbėjams, nukentėjusiems dėl Rusijos sankcijų, praradimus kompensuoti biudžeto lėšomis.

Prekyvietėse pasirodė pirmieji baravykai

2014 rugpjūčio mėn. 20 d. 09:01
Prekyvietėse pasirodė pirmieji baravykai
DELFI skaitytojo nuotr.
Klaipėdos prekyvietėse jau pasirodė pirmieji baravykai ir raudonikiai. Tikimasi, kad po savaitės kitos jų bus daugiau, nes yra pakankamai šilta ir drėgna.