Apleistų žemių savininkai atsidūrė taikinyje

 (108)
Apleistų žemių savininkai atsidūrė taikinyje
© DELFI (E.Digrytės nuotr.)

Žemės ūkio ministerija užsimojo tramdyti neprižiūrimų žemių savininkus, tačiau tikrintojai nežino ką bausti, gavę skundų dėl apleistų žemių.

Tvirtinama, kad Lietuvoje yra apie 0,5 mln. hektarų apleistų žemių, kurios kasmet galėtų duoti 1,35 mlrd. litų pajamų, užimti apie 20 tūkst. asmenų. Ūkininkai sako, kad tarp neprižiūrimų plotų nemažai ir valstybinių žemių, kurias norėdami įsigyti jie patiria kliūčių.

Baus „sofos“ ūkininkus

Iš Kauno į Vilnių važinėjančiam žemės ūkio ministrui Kaziui Starkevičiui seniai užkliuvo apleistos pakelės žemės. „Nei patys valgo, nei kitiems duoda“, – „sofos“ ūkininkais, kurie deklaruoja žemę, tačiau jos neprižiūri, ne kartą piktinosi žemės ūkio ministras.

Patikrinus Kauno–Vilniaus pakelę, tokių ūkininkų buvo nustatyta apie pustrečio šimto. Jiems ketinama taikyti numatytas sankcijas.

Tikslių duomenų, kiek šalyje yra neprižiūrimų žemių, nėra. Preliminariai manoma, kad jų gali būti apie pusė milijono hektarų. Jei tos žemės nederlingos, jose galėtų augti alternatyvios kultūros, jas galima panaudoti aplinkosaugai, poilsiui ar kt.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ėmėsi iniciatyvos kaupti apleistų žemių duomenų bazę ir aiškintis, kam priklauso neprižiūrimos žemės. Pirmiausia kliūva tie žemės sklypai, kuriuose stovi reklaminiai stendai, kad žemė parduodama. Tačiau prasidėjus patikros procesui apleistų žemių savininkai bando slėptis.

„Komerciniuose plotuose stovinčiuose reklaminiuose stenduose užtepama informacija, telefono numeriai. Dažnai būna ir taip, kad telefono numeriai nurodyti ne žemės savininkų, o tarpininkų, kurie neišduoda šeimininkų“, – tvirtino Valstybinės augalų apsaugos tarnybos (VAAT) Augalų apsaugos skyriaus vedėjas Jonas Grigaliūnas.

Skundžiasi dėl piktžolėtų valstybės plotų

Ūkininkai neretai atvirai kalba, kad nedirbti žemės skatina Europos Sąjunga, skirdama tiesiogines išmokas už deklaruotus geros agrarinės būklės plotus. „Kam dirbti, jei pinigus galima gauti už nušienautą žolytę. Kiti prasprūsta ir nešienaudami. Juk visų nepatikrina. Taip ir atsiranda piktžolynai“, – spragų ES politikoje mato žemdirbiai.

Todėl jie palankiai vertina iniciatyvas sutvarkyti apleistas žemes. Tačiau pastebi, kad ŽŪM turėtų matyti ir kitas problemas. „Kam pasiskųsi, kai šalia piktžolėti valstybinės žemės plotai?“ – klausia ūkininkai.

Valstybinės augalų apsaugos tarnybos inspektoriai, galintys bausti už piktžolių platinimą, patvirtina, kad sulaukia žemdirbių skambučių dėl apleistų valstybinių žemių. „Ką bausti už tokių žemių nepriežiūrą“, – pasimetę augalų apsaugos inspektoriai.

VAAT Augalų apsaugos skyriaus vedėjo J.Grigaliūno manymu, su teisybe prasilenkiama, kai baudžiamas nedidelio žemės gabalėlio ūkininkas, o šalia plyti kur kas didesni piktžolėti valstybiniai plotai.

Neprižiūrėtas žemes patikės fondui

Žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas nesutinka, kad Lietuvoje yra daug apleistos valstybinės žemės. „Tokia žemė akivaizdžiai matoma Pietryčių Lietuvoje, aplink Vilnių, Trakus, pasienyje. Tačiau ar matėte daug apleistų žemių Vidurio Lietuvoje ar Žemaitijoje?“ – klausė E.Raugalas.

Anot žemės ūkio viceministro, natūraliai susiklostė, kad nenašiose žemėse neūkininkaujama, nes tai ekonomiškai nenaudinga. „Tuomet tos žemės galėtų duoti rekreacinę, aplinkosaugos ar kitokią naudą. Dėl to pirmiausia reikia nustatyti, kiek tokių žemių yra, kam jos priklauso ir kitas aplinkybes“, – sakė E.Raugalas.

Žemės ūkio viceministras pastebėjo, kad reikalingi aiškūs kriterijai, pagal kuriuos bus nustatomos apleistos žemės. „Vienu atveju apleista žemė yra ta, kuri 2 metus nedirbta, o kitu atveju ta, kurioje jau auga rankos storumo medeliai“, – samprotavo ŽŪM atstovas.

Tvarkytis su apleistomis žemėmis bus patikėta kuriamam Valstybės žemės fondui. Pasak E.Raugalo, jis bus kuriamas palaipsniui transformuojant Valstybinį žemėtvarkos institutą. Valstybės žemės fondui keliamas tikslas – gerinti žemėvaldos struktūras, mažinti apleistus plotus, inicijuoti žemės konsolidacijos projektus, organizuoti valstybinės žemės pardavimo ir nuomos aukcionus ir kt.

Susiduria su kliūtimis

Tinkamas valstybės žemes ūkininkai norėtų įsigyti ir apsėti javais ar techninėmis kultūromis, tačiau kai kurie sako susiduriantys su kliūtimis.

„Dėl žemės reformos valstybinės žemės pardavimas buvo pristabdytas, sustabdyti projektų rengimai. Pajudėjus šiam procesui, ūkininkams sunku apsispręsti dėl pirkimo, nes prieš atliekant geodezinius matavimus, už kuriuos mokami nemaži pinigai, jie nežino žemės kainos. Būna, kad žmogus investuoja į matavimus ir vėliau sužino jam netinkamą žemės kainą. Nors žinotų preliminarią žemės kainą toje kadastrinėje vietoje, kur ketina pirkti“, – ūkininkų rūpesčius išsakė Rokiškio rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas Anicetas Kačinskas.

Žemės ūkio viceministras E.Raugalas sutinka, kad ūkininkų išsakomi priekaištai yra pagrįsti. „Čia problemų yra ir mes ieškome variantų, kad žemdirbiams būtų aišku. Tačiau šalia esančias valstybines žemes jie gali pirkti, niekas nevaržo, jei ūkininkai atitinka nustatytus reikalavimus. Esmė ta, kad jiems reikia mokėti už projektavimą, įvertinimą, matavimą, registravimą. Žemės savikaina tikrai išauga“, – aiškino žemės ūkio viceministras.

Nusivylė tikrintojų darbu

Kalbėdamas apie apleistas žemes A.Kačinskas pastebėjo, kad tokių žemių Rokiškio rajone akivaizdžiai mažėja. „Šiemet keturias iš devynių seniūnijų pats apvažiavau ir įsitikinau, kad vaizdas, palyginti su buvusiu prieš kokius ketverius metus, nepalyginti geresnis. Žmonės vis dėlto suprato, kad gaunamą paramą reikia užsidirbti ir prižiūrėti deklaruotus plotus. Pažanga tikrai jaučiasi“, – tikino Rokiškio rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas.

Prieš keletą metų Rokiškio rajono seniūnijų darbuotojai buvo radę apie 160 asmenų, kurių deklaruotos žemės buvo apleistos. Šiemet Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) išsiuntė 24 asmenų, kurie neprižiūrėjo žemių, duomenis. Rajone yra 102 tūkst. ha naudmenų, iš jų deklaruota apie 80 tūkst. hektarų.

A.Kačinskas sakė, kad galbūt ne visos apleistos žemės šiemet buvo pastebėtos. Tačiau neslėpė nusivylimo prieš kelerius metus vykusių patikrų rezultatais. „Pateikėme 160 asmenų sąrašą, o patikrino tik dalį. Išėjo taip, kad vienus baudė, o kitų ne“, – tvirtino Žemės ūkio skyriaus vedėjas.
NMA grasina sankcijomis

ŽŪM skelbia, kad NMA per 2009 m. rugsėjį gavo informaciją iš seniūnijų dėl 953 pareiškėjų (iš jų 9 – juridiniai asmenys) neprižiūrimų žemės ūkio naudmenų plotų, kurie neatitinka geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų.

Siekiant išsiaiškinti seniūnijų pateiktus faktus, 797 pareiškėjams numatytos patikros vietoje (bus aiškinamasi, ar deklaruoti žemės ūkio naudmenų laukai iki nustatyto termino nušienauti, ar nėra piktžolių bei sustabarėjusios augmenijos). Kitų 156 pareiškėjų deklaruoti plotai tikrinami pagal nuolat atliekamą planinę patikrą vietose.

Didžioji dalis iš 797 patikroms atrinktų pareiškėjų dalyvauja tiesioginių išmokų programoje, taip pat ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonėse „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ bei „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“.
Nustačius bent vieną pažeidimą, grasinama sankcijomis – parama einamaisiais metais gali būti sumažinta, visiškai nemokama arba pritaikyta ilgalaikė sankcija.

KOMENTARAS

Jonas Grigaliūnas, Valstybinės augalų apsaugos tarnybos Augalų apsaugos skyriaus vedėjas

Vaikytis piktžolių platintojus mūsų pajėgos gana ribotos. 21 inspektorius ne kažin ką gali, juolab kad mes turime atlikti direktyvinius darbus, už kuriuos reikia atsiskaityti ES (už pesticidų saugojimą, įvežimą, pardavimą, naudojimą ir kt.).

Per praėjusias 2 savaites valstybiniai augalų apsaugos inspektoriai, atlikdami patikrinimus, surado 276 neprižiūrimus žemės plotus. 21 pažeidėjas nubaustas 100 litų bauda, 2 paskirta 50 litų bauda, du asmenys įspėti ir dar 70 bylų nagrinėjama.

Manau, kad su apleistomis žemėmis efektyviausia kovoti vietose. Kai kurios savivaldybės ir prašo, kad savivaldos tarnautojai galėtų nubausti apleistų žemių savininkus. Pvz., Šilalės rajono mero pavaduotojas kartu su žemės ūkio specialistais apvažiuoja rajono teritorijas ir sutramdo pažeidėjus. Kur tuo rūpinamasi, ten ir apleistų žemių mažiau.

„Valstiečių laikraštis“
 
108
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Kaimo naujienos

Lazdijų rajono ūkininkai bando naują verslo šaką (21)

2014 balandžio mėn. 18 d. 23:29
Lazdijų rajono ūkininkai bando naują verslo šaką
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Lazdijų rajonas bando naują verslo šaką – mėsinių galvijų veisimą ir auginimą. Įkurtas kooperatyvas ir viešoji įstaiga rūpinsis, kaip naujove sudominti kuo daugiau ūkininkų, kaip jai gauti europinių pinigų ir kur palankiausiai parduoti produkciją.

Į sodybą investavo milijoną dolerių ir nežino, kada tai atsipirks (20)

2014 balandžio mėn. 18 d. 16:05
Kaimo turizmas, pastaruosius porą metų augant poilsiautojų srautams, šią vasarą tikisi pasiekti prieškrizinį lygį.

Įveisę upės sanitarų išlošė dukart (42)

2014 balandžio mėn. 18 d. 19:39
Senvagė
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Ilgus metus sukę galvas, kaip gelbėti kiekvieną žiemą Senvagėje dūstančias žuvis ir nuo tvenkinio vaikyti žvejus mėgėjus, aplinkosaugininkai ir Panevėžio savivaldybės ekologai pagaliau rado išeitį – pavasarį telkinyje įveisti žuvų, o paskutinį vasaros savaitgalį leisti per vasarą įmitusias žuvis išgaudyti.

Kaip patikrinti, ar kiaušinis šviežias (24)

2014 balandžio mėn. 18 d. 11:09
Kiaušiniai yra vienas iš geriausių žmonių maisto produktų, jame yra visų maisto medžiagų, kurių reikia žmogaus organizmui, tačiau svarbu juos teisingai paruošti ir vartoti.

Skyrė pinigų nuostoliams dėl kiaulių maro padengti (3)

2014 balandžio mėn. 17 d. 11:54
Skyrė pinigų nuostoliams dėl kiaulių maro padengti
AP/Scanpix
Europos Komisija (EK) Lietuvai skyrė 146 tūkst. eurų (504 tūkst. litų) nuostoliams dėl afrikinio kiaulių maro padengti.