Į šiuos klausimus Varėnos kultūros centre susirinkę bandė ieškoti atsakymų rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, regionų aplinkos apsaugos departamentų (RAAD), Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) vadovai, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai.
Varėnoje susitikimą ŽŪR atstovus surengti paskatino smulkios ūkininkės V. M. Kibyšių kaime, nubaustos už netinkamai įrengtą mėšlidę, atvejis, kurį žemdirbių savivalda traktuoja kaip gana dažnai pasitaikantį.
Spaudžia Nitratų direktyva
„Jei žmogus augina gyvulėlius, užuot ėjęs ištiesta ranka į darbo biržą, gal jam reikia visų pirma padėti, o ne bausti? Smulkų versliuką juk galima greitai užgniaužti, todėl 500 Lt bauda tokiam ūkiui yra didelė ir skausminga“, - įsitikinęs ŽŪR vicepirmininkas Sigitas Dimaitis.
Ar tinkamas yra ūkininkų aplinkosauginis švietimas ir ar didelė problema yra informacijos prieinamumas, norėjo žinoti ŽŪR vyriausioji aplinkosaugos specialistė Jurgita Vaitiekūnienė. Jai ūkininkai dažnai teigia nežinantys aplinkosauginių mėšlo tvarkymo reikalavimų: būtinybės įsirengti mėšlo rietuves su hidroizoliaciniu sluoksniu, ne žemesniu nei 20 cm borteliu, kad srutos nepasklistų į aplinką. Dalis ūkininkų linkę manyti, kad mėšlo rietuvės įrengimas yra griežtas reikalavimas, nes mato, kad daugelyje užsienio šalių, tokių kaip Danija, Prancūzija, ūkininkai mėšlą kaupia kaip jiems patogiau. Kaip teigia ŽŪR aplinkosaugininkė, mėšlo rietuvės įrengimas smulkiuose ūkiuose yra nacionalinis reikalavimas, nes kone visą šalį esame paskelbę nitratams jautria zona. Tai užtraukia atsakomybę paisyti aplinkosauginių reikalavimų kur kas griežčiau nei kitose šalyse.
Reikalavimai liberalėja?
Anot Panevėžio RAAD direktoriaus Valdemaro Jakšto, vien šiame regione dirba 858 ūkininkai, laikantys daugiau nei 10 sąlyginių gyvulių, tad per metus ŽŪR dviem šimtams žemdirbių surengti seminarai, anot jo, yra per maža informacijos sklaida. Kad ūkininkai nieko nežino, nesutiko ir Panevėžio RAAD direktoriaus pavaduotoja Angelė Plančiūnaitė – seniūnijos organizuoja susitikimus aplinkosaugos problemoms aptarti. O vien dėl to, kad žemdirbys apsidergęs ūkininkauja, jo nebausti, anot jos, būtų ydingas požiūris.
Šiaulių RAAD Radviliškio rajono agentūros vedėjo Mingailos Saulevičiaus nuomone, aplinkosauginiai reikalavimai mėšlui tvarkyti kaip tik liberalėja ir visai ne į gerąją pusę. Jis sutinka tik dėl to, kad naujuosiuose reikalavimuose yra tam tikrų prieštaravimų. Pavyzdžiui, vienur ūkiui su 10 sąlyginių gyvulių ir mėšlidė turi būti, ir srutų kauptuvas, kitur to nereikalaujama, jei gyvuliai laikomi ant gilaus kraiko ir mėšlas iš tvarto išvežamas po pusės metų, dar kiti reikalavimai leidžia mėšlą kaupti ir lauke. Kaip elgtis aplinkosaugos inspektoriui? Anot Seimo nario A. Salamakino, lieka vadovautis protingumo kriterijais, nors jis stoja aplinkosaugininkų pusėn: jei ūkininkas nesitvarko, tenka bausti.
Kauno RAAD direktoriaus pavaduotojas Drąsutis Štuopis pastebėjo, kad nuo aplinkosauginių reikalavimų problemų yra visiškai nusišalinę savivaldybių žemės ūkio skyriai. Varėnos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja dr. Alė Baniūnienė į priekaištą reagavo teigdama, kad dėl mėšlo tvarkymo nusiskundimų negavo. Daugiau problemų kilo dėl mėšlo išvežimo terminų, todėl siūlė, kad ši problema būtų sprendžiama lanksčiau, atsižvelgiant į orus. Dabar gi įstatymu įkalta, kad mėšlą į laukus galima išvežti tik nuo balandžio 1-osios.
Kur dingo pakantumas?
ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas pasakojo, kad Prancūzijoje, kur jam teko aplankyti daug galvijininkystės ūkių, jų savininkai inspektorių laukia kaip svečių, kurie konsultuoja ir pataria. ŽŪR pirmininkas yra viešėjęs ūkyje Alpėse, kur laikoma karvių ir 300 kiaulių, o mėšlas kraunamas paprastoje betonuotoje aikštelėje, iš kurios srutos laisvai teka į pakalnę. Mėšlidė neva prancūzui pernelyg daug kainuos, ją įsirengus pabrangs ūkininko parduodamos produkcijos savikaina.
Pasvarstyti, kiek aplinkosauginiai reikalavimai kainuoja ūkininkui ir vartotojui, A. Stančikas siūlė ir pateikęs visai išimtinį pavyzdį. Štai šalia Rietavo stovi kuklus smulkaus ūkininko namas ir puiki mėšlidė. Daugiau nieko – tvartams pinigų nebeužteko.
„Anksčiau visi vištas ir galvijus kaime augino, bet katastrofų nebuvo. Dabar lazdas perlenkiame. Tapo įprasta skųsti kaimyną, kurio auginami galvijai skleidžia kvapą. Skundo tirti atvykęs inspektorius yra nelankstus: jei jau atvažiavo, turi bausti. Ar iš tikrųjų taip turi būti? Tapome nepakantūs vieni kitiems. Kokie tokios kontrolės rezultatai? Pieno sektorius – šaka, ant kurios sėdime, bet Estijoje pieno gamyba didėja 7,2 proc., Lenkijoje – 2,5 proc., pas mus šis rodiklis minusinis. Nuo 2009 m. praradome 50 tūkst. galvijų. Anuomet sugebėjome auginti iki 3 mln. kiaulių, dabar jos yra nykstanti rūšis. Jei ne didieji kompleksai, kiaulių išvis nebeturėtume. Taip yra todėl, kad traukiasi smulkieji ūkininkai ir bet koks nesklandumas tik spartina pasitraukimą iš rinkos. Iš dalies čia kalti aplinkosauginiai reikalavimai ir mūsų tautiškas nepakantumas ūkininkaujantiesiems. Jei kaimynas augina gyvulius, vadinasi, smirda!“ – apgailestauja A. Stančikas.
Kad šiandien padėti kontroliuojančioms institucijoms ir ūkininkams suartėti gali tik požiūrio kaita ir ūkininko geranoriškumas, yra įsitikinęs ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto produktų departamento direktoriaus pavaduotojas Saulius Jasius.
Bausti ar įspėti?
„Telšių rajone yra 318 ūkininkų, kurie laiko daugiau nei 10 sąlyginių galvijų. Net jei aš suplanuosiu visus ūkininkus patikrinti ir nuskriausti, tam prireiks šešerių metų. Ūkininkai nėra taip smarkiai kontroliuojami, kaip čia teigiama, o tikrinami tik tada, kai padėtis yra nepakenčiama ir žmonės skundžiasi. Ir čia yra bėda. Jei parašo, kad į upelį bėga srutos, tai reikia nutraukti taršą ir taikyti priemones. Kokias priemones? Mes kaltinami, kad verslą žlugdome griežtai bausdami, bet pagal dabartinę situaciją galime paskirti tik administracinę 100-200 litų baudą. Pažiūrėkite, kokios baudos yra medžiotojams ir žvejams, bet niekas nesako, kad juos žlugdome. Todėl manau, kad per didelės nuobaudos ūkininkams yra sureikšmintos“, - kad aplinkosaugos inspektoriai nėra ištroškę ūkininkų kraujo, įrodinėjo Šiaulių RAAD Telšių rajono agentūros vedėjas Algirdas Petrikas.
Panevėžio RAAD direktoriaus pavaduotoja A. Plančiūnaitė siūlė aptarti ir kitą šios problemos pusę: „Visi siūlo mums ūkininkų nebausti, tačiau nustačius pažeidimą netaikyti nuobaudų negali. Gal reikėtų Administracinių teisės pažeidimų kodekse (ATPK) naują nuostatą įvesti? Ar suprantate, koks kils skandalas, jei inspektorius nenubaus? Juk korupcija bus apkaltintas! Kodėl norima iš mūsų padaryti atpirkimo ožius, kuriuos galima suraityti?“
„Administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir nustato, kad dėl srutų laikymo pažeidimų skiriamas įspėjimas arba bauda. Pirmą kartą atėjęs inspektorius niekada netaikys baudos. Bet jei pagal kitą ATPK straipsnį nėra numatyta įspėjimo, teks bausti, kaip numato kodeksas. Naujame Administracinių nusižengimų kodekso (ANK), projekte, 158 straipsnyje, reglamentuojančiame dirvožemio taršą, įspėjimų nėra“, - informavo Vytautas Krušinskas, AAA departamento direktorius.
„Esame susaistyti kodekso ir privalome elgtis, kaip jis numato. Trūksta žmogiškumo faktoriaus, tas tiesa, bet jo niekur negali „prisiūti“, - pastebėjo Pranas Kudaba, Utenos RAAD direktoriaus pavaduotojas.
Bendruomenei spręsti
Penktą kadenciją Varėnos rajonui vadovaujantis V. Mikalauskas priėmė priekaištą, mestą savivaldybių žemės ūkio skyriams, pripažino, kad ir Varėnos ŽŪR padalinys prastai bendradarbiauja su savivaldybės skyriumi. Meras patvirtino ir tai, kad kontroliuojančios institucijos dažniausiai reaguoja į skundus, nes su regiono aplinkos apsaugos departamentu turėjo ir gerų, ir blogų nutikimų, tačiau pagyrė aplinkosaugininkus, kad, kitaip nei mokesčių inspektoriai, šie nevengia, neignoruoja savivaldos.
„Gal, kaip teigia ŽŪR atstovai, aplinkosaugos reikalavimai mėšlui tvarkyti ir per griežti, todėl būtina juos tikslinti. Tačiau nepritarčiau, kad į juo reikėtų žiūrėti taip laisvai, kaip tai daroma ŽŪR pirmininko minėtoje Prancūzijoje. Jei žala padaryta, sankcijos turi būti taikomos, tačiau jei nevykdomi tam tikri reikalavimai, į tai turėtų būti žiūrima liberaliau – žmogų reikia įspėjimais priversti galvoti apie taršos pasekmes. Pietų Lietuvoje gyvulininkystės visai nelieka, tačiau ŽŪM apie tai kažkodėl visai negalvoja. Mestos neaiškios kompensacijos, o kas toliau? Štai mums gyvulininkystę siūlo keisti į medinių šaukštų gamybą. Čia kaip ir su dirbtinai sukeltu vajumi dėl afrikinio kiaulių maro – jis daugiau politikams vaidenasi nei kiaulėms ar šernams“, - anot patyrusio mero, tai vis politika, kuri varo žmogų iš kaimo ir nuo žemės.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui A. Salamakinui labai nepatinka tokie vajai, kai „už du kilbukus tokios pačios baudos taikomos kaip už tris sąlyginius galvijus“, todėl jis linkęs jautriai žiūrėti, kai dėl mėšlo nusidėjęs ūkininkas griežtai baudžiamas. Tačiau jo neįtikinsi, kad kiaulių ar galvijų auginimas – labdara. „Tai yra verslas, todėl verslininkas privalo laikytis tam tikrų reikalavimų. Jei gauni pelno, truputį investuok ir į gamtos apsaugą. Jei reikalavimus reikia tobulinti, dar Seime iki atostogų dirbsime tris savaites – galime pataisyti“, - pažadėjo Seimo narys.
AAA direktorius R. Sakalauskas pripažino matantis, kad dabar visi aplinkosauginiai reikalavimai, ar jie būtų taikomi miestelyje ūkininkaujančiajam, ar kaime, yra sukurpti pagal vieną kurpalių. Todėl jis siūlė, kad būtų pravartu sukurti minimalius aplinkosauginius reikalavimus, o smulkiau reglamentuoti juos pavesti savivaldybėms. Jos galėtų patvirtinti savo vidaus taisykles, kurias aptartų su bendruomene.
Jam antrino ir ŽŪR vadovas A. Stančikas: „Svarbiausia, neužmiršti savivaldos. Kartais gal užtektų problemai išspręsti ir seniūno žodžio, nes dažnai pažeidimas būna mizeris, bet kaimynas – piktas.“
Mėšlo rietuvę įsirengė
Pasitarime dalyvavusieji po diskusijos nepasididžiavo aplankyti Kibyšių kaimo ūkininkės, nubaustos už mėšlo rietuvės neturėjimą 500 Lt bauda. Kaip paaiškino ŽŪR aplinkosaugos specialistė J. Vaitiekūnienė, moteris nubausta pagal ATPK 51.2 dalį, jai pritaikyta pusė minimalios baudos. Tačiau ŽŪR žinomas ir kitas atvejis, kada už tokį pat pažeidimą ūkininkas nubaustas pagal 51 str., kuris numato gerokai švelnesnes baudas.
Todėl ŽŪR ir kelia klausimą: ar baudimo mechanizmas yra nusistovėjęs? Nes už taršą pavojingomis prioritetinėmis medžiagomis baudos, pastebi J. Vaitiekūnienė, yra gerokai mažesnės nei už teršimą srutomis.
AAA direktorius R. Sakalauskas sutiko, kad ATPK interpretacijoms laisvės turėtų būti kuo mažiau ir už tą patį pažeidimą negali būti taikomi skirtingi straipsniai. Lankantis Kibyšiuose tapo akivaizdu, kad ūkis netvarkingas, tačiau 24 gyvulius vaikų padedama auginanti moteris jau įsirengusi mėšlo rietuvę, perkėlusi ją nuo kalniuko į gyvulių aptvarą.
Ar būtina ją buvo išsyk bausti nedavus termino susitvarkyti? Bent jau Kibyšių ūkininkę nubaudęs Alytaus RAAD inspektorius Valdas Kavaliauskas ŽŪR paaiškino neturėjęs erdvės pasielgti kitaip. Nesutarė ir ūkyje sukrautą mėšlą apžiūrėję diskusijos dalyviai. Panašu, kad žemdirbių atstovams taikdarių ir švietėjiško darbo greitai nepritrūks.
