Skaitytojų klausiamas, ar verta statyti terminalą, nes „Achema” jau pasirašė ilgalaikę sutartį su „Gazprom”, o šilumos ūkis orientuojamas į biokurą, R. Masiulis teigė, kad „terminalas reikalingas tam, kad galėtume pasinaudoti tarptautinėmis rinkomis gaudami pigesnes dujas, taip pat, pagal ES direktyvą N-1, visos ES šalys privalo turėti alternatyvų dujų tiekimą.”

Pasak jo, biokuras ir dujos papildo vienas kitą: „Biokuras pagrinde naudojamas žiemą, „pikinei" paklausai patenkinti, tuo tarpu terminalo tiekiamos dujos užtikrintų pastovią „bazinę" paklausą. Todėl šie du kuro šaltiniai galėtų puikiai dirbti kartu.”

Prievartinis pardavimas leis sukurti rinką

Rokas Masiulis
Skaitytojas, remdamasis skaudžia patirtimi, kai energetinių įmonių buvimas Lietuvoje ne sumažina kainas, o atvirkščiai jas padidina, klausė ar nebus su terminalu taip, kad kaimynai be terminalo mokės mažiau nei lietuviai su terminalu.

Pasak R. Masiulio, turėdami SGD terminalą, mes būsime patys savo padėties šeimininkai: galėsime rinktis iš skirtingų šaltinių, sukursime dujų rinką. „Galėsime rinktis, o ne laukti malonės iš Maskvos”, - teigė vadovas.

Kitas skaitytojas replikavo, kad jei SGD už dujas leis mokėti mažiau nei „Gazpromui”, tai kodėl numatytas įmonėms 25 proc. privalomasis dujų pirkimas iš terminalo – logiškai galvojant, įmonės ir be jokios prievartos rinksis pigesnes nerusiškas dujas.

„Jeigu mes nenumatysime 25 proc. dujų tiekimo iš SGD terminalo, mes leisime „Gazprom” sudaryti ilgalaikes sutartis ir tokiu būdu ir toliau monopolizuoti Lietuvos rinką neleidžiant mums pasinaudoti tarptautinių rinkų siūlomomis dujomis. Kai lietuviai išmoks dirbti su tarptautinėmis SGD rinkomis, šią 20 proc. taisyklę bus galima panaikinti ir toliau viską reguliuos rinkos ekonomika. Taigi neparėmus terminalo veiklos pradžioje, mes neįgysime galimybės suskurti rinką”, - sakė R.Masiulis.

Nebijo politinės valdžios kaitos

R.Masiulis nurodė, kad esminė terminalo infrastruktūros dalis - plaukiojanti saugykla su dujinimo įrenginiu - jau užsakyta, taigi didžioji projekto dalis jau atlikta. Taip jis atsakė į klausimą, ar nebijo, kad po pasikeitus politiniai valdžiai, projektas sustos.

Pasak jo, projektas vyksta pagal numatytą grafiką: parengta SGD terminalo koncepcija, parengtas ir suderintas plėtros planas bei strateginių pasekmių aplinkai vertinimas, baigiamas poveikio aplinkai vertinimas, inicijuotas teritorijų planavimas, parengta SGD tiekimo strategija, parengtas SGD veiklos modelis, parengta navigacijos studija, atlikti dujotiekio hidrauliniai skaičiavimai, atliktas rizikos ir saugos vertinimas, parengti priešprojektiniai pasiūlymai dėl krantinės ir vamzdyno ir t.t.

Tačiau R.Masiulis negalėjo atskleisti, kiek Lietuvai kainuos dujų terminalo išpirkimas iš norvegų bendrovės "Hoegh", pasibaigus dešimties metų nuomos sutarčiai – esą tai komercinė paslaptis.

R.Masiulio manymu, projektas galima laikyti politiniu, nes jį inicijuoja Vyriausybė, tačiau esą tai nepaneigia ekonominės logikos. „Pasaulyje sparčiai auga SGD pasiūla, kuri numatoma iki 2020 m. viršys paklausą, todėl ilgame laikotarpyje mes galime turėti nemažą ekonominę naudą”, - DELFI konferencijoje sakė „Klaipėdos naftos” generalinis direktorius.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (87)