Vėjo jėgainės suteikia milžino jėgų
Pasak Lietuvos vėjo energetikų asociacijos prezidento Stasio Paulausko, aukščiausieji politikai daugybę metų tvirtino, kad mūsų šalyje nėra… vėjo, todėl ir vėjo jėgainių statyti neverta. Visuomenei būdavo pateikiami neteisingi duomenys, kad šiek tiek labiau pučia tik pajūryje.
“Netiesa – vėjas gali sukti jėgainių sparnus visoje Lietuvoje, tik reikia joms teisingai parinkti vietą – prie vandens!” – neakivaizdžiai Energetikos ir Aplinkos ministerijų valdininkams patarė mokslinės inovacinės bendrovės „Eksponentė” direktorius doc. dr. S.Paulauskas.
Jis susižavėjęs kalbėjo apie naujausias vėjo energetikos technologijas. „Prisimenate, kaip milžinas Lemuelis Gulliveris apvyniojo virvėmis ir nutempė į Liliputiją visą blefuskų laivyną? Lygiai taip pat neseniai sukurtas vandenyje plūduriuojančias jūrines vėjo jėgaines galima nuplukdyti į tą šalį, kurioje daugiau mokama už pagamintą elektros energiją…”, - teigė vėjo energetikų asociacijos prezidentas.
Pavojinga branduolinė trumparegystė
S.Paulauskas pranašavo, kad ateitis priklauso ne „pragaro” (branduolinei), bet „atsinaujinančiai, nedeginančiai, decentralizuotai, atsakingai” energetikai. „Naujoji atominė elektrinė atsipirktų tik per 30 metų. Ir tai vien tuo atveju, jeigu prie jos būtų „prikalti”, kaip Olimpo ugnies vagis Prometėjas prie uolos, visi Lietuvos vartotojai. Lietuva, pasiryžusi uždaryti pavojingą rusišką atominę elektrinę, tačiau lengvabūdiškai ėmusi svaičioti apie naują “šiuolaikinę” branduolinę jėgainę, išprovokavo kelias kaimynines šalis statyti savus „pragaro” reaktorius. Taigi mirtinų „branduolinių žiemų” pavojus mūsų šaliai padidės kelis kartus labiau nei 1983 m., kai buvo įjungtas pirmasis Ignalinos AE sovietinis branduolinis reaktorius”, - Lietuvos valdžios politine trumparegyste piktinosi S.Paulauskas.
Jam didelio entuziazmo nekelia ir dar vienas Lietuvos politikų „šimtmečio projektas” - elektros tiltai su Lenkija ir Švedija. „Reikia kurti, stiprinti kompleksinį energetinį „Baltijos žiedą”, užuot eikvojus jėgas ir lėšas atskiroms abejotinoms jungtims”, - sakė socialinių mokslų daktaras S.Paulauskas.
Remia “dangaus” technologijas
Prieš kelerius metus paskelbtais Europos Sąjungos gyventojų nuomonės tyrimo tarnybos „Eurobarometer” duomenimis, daugelis Bendrijos šalių piliečių labiausiai norėtų, kad jų būstus šildytų, vėdintų, buičiai naudojamą vandenį šildytų vadinamosios „dangaus“ technologijos: saulės (pritarė 80 proc. apklaustųjų), vėjo (71 proc.), hidroelektrinių (65 proc.), vandenynų (potvynių, bangų, povandeninių srovių) (60 proc. apklaustųjų) sukuriama energija.
Dujas svarbiausiu energetikos šaltiniu laikė 42 proc., naftą – 27 proc., anglį – 26 proc., branduolinį kurą – 20 proc. europiečių.
Anot S.Paulausko, dėl menkesnio lietuvių informuotumo apie pažangiausias kuro rūšis branduolinę energetiką išganymu laikė, bendrovės „TNS Gallup Lithuania“ duomenimis, 37 proc. Lietuvos gyventojų, tačiau ir mūsų šalyje užteko suvokiančių vėjo (73 proc. apklaustųjų), saulės (71 proc.), hidroenergetikos (71 proc.) privalumus.
Kaimiškos kooperatinės elektrinės
Lietuvos vėjo energetikų asociacijos prezidentas S.Paulauskas ragino sekti Danija. Pusantro karto mažesnio ploto nei Lietuva Danijos Karalystėje įrengta apie 7000 vėjo elektrinių. Tik 22 proc. jų priklauso energetikos kompanijoms, 78 proc. – privačių asmenų nuosavybė. Tūkstančiai Danijos šeimų turi įsigiję vėjo turbinų arba vėjo energetikos kooperatyvų akcijų.
„Mūsų kaimo bendruomenės turėtų pirmosios burtis į vėjo jėgainių savininkų kooperatyvus ir pačios apsirūpinti elektros energija. Juk žemdirbiai anksčiau už kitus Lietuvos visuomenės sluoksnius pajus alternatyviais energijos šaltiniais nepasirūpinus panaudoto branduolinio kuro kapinynu paverstos Ignalinos AE uždarymo pasekmes”, - ŽŪR prezidiumo narius agitavo ir perspėjo S.Paulauskas. Jo nuomone, kuo skubiau reikia pertvarkyti Lietuvos valdininkų mąstyseną, išmušti iš jų galvų meilę „beprasmiškam atsinaujinančių energijos šaltinių stabdžiui” – atominei energetikai.
Vėjo jėgainės keičia žmonių psichologiją
ŽŪR pirmininkas Bronius Markauskas sakė, kad žemdirbių savivaldos organizacijos prašiusios bene vienintelės Lietuvos valdžios institucijos, suvokiančios atsinaujinančių energijos šaltinių svarbą – Žemės ūkio ministerijos – padėti ūkininkams, statantiems vėjo jėgaines. Ir B.Markauskas, ir S. Paulauskas sutiko, kad nuosavos vėjo jėgainės keičia net žmonių psichologiją: tada jos nekelia nemalonių jausmų – nei per ilgi šešėliai nuo aukštų vėjo malūnų nenutįsta, nei nemalonūs virpesiai juntami…...
Biokuras - klestinčių valstybių požymis
Tačiau Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas visus atvėsino, papasakojęs, kaip silpnai Lietuvoje kol kas išvystyta bioenergetika. „Pernai 70 proc. šilumos mūsų šalyje pagaminta deginant rusiškas gamtines dujas, nors biokurą (šiaudus, skiedras, miško atliekas, buitines šiukšles) naudoti būtų kainavę tris kartus pigiau. 2008 m. Rusijos valstybiniam dujų monstrui „Gazpromui” leidome Lietuvoje užsidirbti 1,5 mlrd. Lt. Investavus 70 mln. Lt į biokuro gamybos technologijas, tie milijardai būtų likę mums!” – tvirtino R.Lapinskas.
Pasak jo, Lietuvos miškuose kasmet supūva 20 proc. puikiausio kuro. „Kai miško kirtimo biržė yra šalia kelio – mūsų verslininkams nugenėtas šakas vežtis ir iš jų gaminti biokurą apsimoka, kai kirtavietė už 200 metrų nuo magistralės – tada, verslininkų nuomone, nė neverta vargintis. Gal tokiu atveju padėtų suomiškas receptas? Suomijoje mokama 7 eurų subsidija už biokurui gaminti patiektą kubinį metrą miško atliekų”, - garsiai svarstė asociacijos LITBIOMA prezidentas R.Lapinskas.
Jis įsitikinęs, kad stiprus vidurinis visuomenės sluoksnis, be kurio neįsivaizduojama jokia klestinti valstybė, Lietuvoje atsiras tik tada, kai bus sukurtos tvirtos biokuro gamybos ir naudojimo tradicijos.
Dujininkai turėtų pasidalyti pelnu
ŽŪR pirmininkas B.Markauskas atsargiai suabejojo, ar dabar, kai melioracijos grioviai ūkininkų palaukėse apaugę šabakštynais, pavyktų daug žemdirbių įtikinti tuos pačius žilvičių, karklų krūmus dar ir patiems auginti kaip žaliavą biokurui.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas priminė, kad ES šalyse biokuro gamintojams ir vartotojams nustatytas privalomas aplinkos taršos mokestis. R.Lapinskas nesileido išmušamas iš vėžių. Jis siūlė apsvarstyti, ar ne laikas į Lietuvą tiekiamoms gamtinėms dujoms nustatyti akcizą.
„Net švedai, patys didžiausi Europoje gamtinėmis dujomis kūrenamų centralizuotojo šildymo katilinių entuziastai, įvedė gamtinių dujų akcizo mokestį. Nori praturtėti iš dujų verslo - už šią galimybę pirmiausia turi šiek tiek paremti, pavadinkime taip, investicinį atsinaujinančių energijos šaltinių fondą. Mūsų apskaičiavimais, tas mokestis galėtų siekti 100 Lt už 1000 kub. m dujų. Vartotojams dujų kaina padidėtų vos vienu centu. Tačiau tai būtų milžiniška parama Lietuvos bioenergetikai”, - tvirtino R.Lapinskas.
Žemės ūkio rūmų prezidiumo nariai kitame posėdyje nuspręs, ar palaiko LITBIOMOS iniciatyvą dėl akcizo mokesčio gamtinėms dujoms.
