Žaliosios energetikos bumas Lietuvoje tampa nekontroliuojamas

 (430)
Lietuvoje prasideda tikras mažo galingumo žaliųjų elektrinių bumas. Mat Seimas – tyčia ar ne – sudarė visas prielaidas, kad toks verslas generuotų didžiulius ir garantuotus pelnus savo savininkams. Žinoma, visų elektros vartotojų sąskaita. Energetikos ministerija mato, kad žaliosios energetikos bumas tampa nekontroliuojamas – baiminantis per didelės naštos vartotojams, ketinama riboti smulkiųjų saulės ir vėjo elektrinių plėtrą.
Vėjo jėgainė
Vėjo jėgainė
© K.Šatūno nuotr.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme daug dėmesio skirta žaliosioms elektrinėms, kurių galingumas neviršija 30 kilovatų (kW). Tokiems objektams kurti sudarytos šiltnamio sąlygos. Negana to, kiekvienas žaliosios elektrinės savininkas dar prieš pradėdamas realią veiklą užsitikrina, kad iš jo įmonės elektra bus superkama gerokai brangiau nei rinkos kaina. Ir ne mėnesį ar pusmetį, o ištisus 12 metų.

Tokios sąlygos lėmė, kad jau dabar mažosioms saulės elektrinėms išduota tiek leidimų, kad jų planuojama galia trigubai viršija įstatyme numatytą planą visai saulės energijai. Pridėjus didesnio galingumo saulės jėgainės, įstatyme numatyta galia viršijama jau 8 kartus. O tai reiškia, kad žaliosios energijos dalis elektros tarife taip pat bus gerokai didesnė, nei iš pradžių manyta.

Garantuotas didelis pelnas – „nekintančios skatinimo priemonės“

Seimo pernai patvirtintame įstatyme atsinaujinančių išteklių energetikai numatytos „nekintančios skatinimo priemonės“. O paprasčiau – didžiulės lengvatos ir garantuoti aukšti elektros supirkimo tarifai.

Pagal įstatymą, mažo galingumo elektrinėse pagamintą elektrą valstybė privalo supirkti. Nepriklausomai nuo to, kiek ta elektra kainuoja.

„Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis visa elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, naudojančiose atsinaujinančius energijos išteklius, ir pagaminta perteklinė elektros energija, likusi nuo savo reikmėms ir ūkio poreikiams suvartotos elektros energijos, privalomai superkama už nustatytą fiksuotą tarifą“, - nurodoma įstatyme.

O fiksuotas tarifas nustatomas 12 metų.

„Šiame straipsnyje numatytos nekintančios skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos“, - byloja Seimo palaimintas įstatymas.

Ir tai ne vienintelė pagalba mažo galingumo žaliosioms elektrinėms. Norint parduoti pagamintą elektrą, žinoma, reikia elektrinę prijungti prie elektros tinklų. Įstatyme numatyta, kad prijungimo išlaidos „paskirstomos gamintojui ir elektros tinklų operatoriui“ – tai gana įprasta praktika elektros sistemoje. Tačiau tai netaikoma elektrinėms, kurių galingumas neviršija 30kW – įstatymas numato, kad jos prie elektros tinklų prijungiamos nemokamai.

Šiltnamio sąlygos sukėlė bumą

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) DELFI informavo, kad elektros energijos supirkimo tarifas būsimajam elektros gamintojui nustatomas dar prieš paleidžiant elektrinę, gavus vadinamąjį plėtros leidimą. O tarifas įsigalioja tik gavus leidimą gaminti elektrą ir galioja 12 metų.

Energetikos ministerijos DELFI pateiktais duomenimis, Seimo palaimintas įstatymas sukėlė tikrą žaliosios energetikos epidemiją. Norinčių statyti dideles atsinaujinančių išteklių elektrines nedaug. Viena to priežasčių – ypatingai palankios sąlygos mažo galingumo objektams, skatinančios verslininkus steigti po kelias įmones mažo galingumo elektrinėms, o ne investuoti į vieno didesnio objekto steigimą.

Ministerijos duomenimis, vien saulės energetikos sektoriuje praėjusią savaitę jau buvo išduota beveik 1,2 tūkst. plėtros leidimų jėgainėms, kurių galingumas neviršys 30 kW. Planuojama šių elektrinių bendra įrengtoji galia – 33,35 megavato (MW) – vidutiniškai po 28 kW galingumo vienam leidimo prašytojui. Tuo tarpu įstatyme nustatytas tikslas – saulės elektrinių bendrąją galią šalyje padidinti iki 10 MW.

VKEKK skelbiamais duomenimis, leidimų gamybai išduota dar palyginti nedaug – bendrai 1,531 MW galiai.

Prie mažųjų elektrinių pridėjus didesniąsias, įstatyme nustatytas 10 MW galios tikslas viršijamas jau 8 kartus. VKEKK duomenimis, didžiosios saulės elektrinės turi leidimų gamybai bendrai 0,865 MW galiai, o plėtros leidimų išduota dar 47,82 MW galiai. Jei visi šiuo metu kuriami projektai bus įgyvendinti, saulės elektrinių galingumas Lietuvoje viršys 80 MW.

Panaši situacija ir su vėjo elektrinėmis. Nors mažų elektrinių planuojamas galingumas čia tesudaro 0,187 MW, galima tikėtis tikros didesnio nei 30 kW jėgainių bangos. Mat leidimų gamybai tokiose vėjo elektrinėse jau išduota bendrai 206,335 MW galiai, o leidimų plėtrai – dar 1867,44 MW galiai. Įgyvendinus visus šiuo metu vykdomus projektus, bendra vėjo elektrinių galia Lietuvoje siektų beveik 2074 MW. Įstatyme nustatytas tikslas – 500 MW.

Vajus tik prasideda

Tačiau didysis bumas tik prasideda. Energetikos ministerijos duomenimis, per mažiau nei du mėnesius – nuo rugpjūčio iki rugsėjo 21 d. – išduota daugiau nei pusė visų plėtros leidimų mažo galingumo saulės jėgainėms: 694 vienetai.

Be to, kaip DELFI teigė Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių ir energijos efektyvumo skyriaus vedėjo pavaduotojas Mindaugas Stonkus, per nepilnus devynis šių metų mėnesius išduotų plėtros leidimų skaičius įprastą metinį vidurkį viršija 5 kartus. Ir tai ne riba.

„Šiuo metu nagrinėjama apie 3500 prašymų išduoti leidimus“, - sakė M. Stonkus.

Už pelną sumokės vartotojai

Visi būsimieji smulkūs elektros gamintojai, šiais metais gavę plėtros leidimus, be aukciono užsitikrina, kad jiems 12 metų galios VKEKK nustatyti elektros supirkimo tarifai. Didžiausias tarifas – saulės elektrinėms. Į pastatus integruotos mažo galingumo saulės jėgainės už kilovatvalandę elektros (kWh) gaus po 1,80 Lt, neintegruotos – po 1,44 Lt.

Mažosios biodujų jėgainės 12 metų laikotarpiui užsitikrina 64 ct/kWh tarifą, biomasės jėgainės – 50 ct/kWh. Vėjo jėgainėms nustatomas 37 ct/kWh tarifas, smulkioms hidroelektrinėms – 28 ct/kWh.

VKEKK Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja Loreta Kimutytė DELFI teigė, kad šie „žaliosioms“ elektrinėms nustatyti tarifai atsispindės ir kainose, kurias vartotojai mokės už elektros energiją. Mat „žalioji“ energija laikoma viešuosius interesus atitinkančia paslauga (VIAP), o sąnaudos tokios elektros supirkimui bus automatiškai įskaičiuotos į elektros tarifą eiliniams vartotojams.

„Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatyta skatinti elektros energijos, iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamintojus superkant visą pagamintą elektros energijos kiekį. Taip pat numatyta, kad elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga. Didėjant elektrinių įrengtajai galiai ir pagaminamam elektros energijos kiekiui, didėja ir VIAP. VIAP yra elektros energijos tarifo dedamoji dalis“, - sakė L. Kimutytė.

Dienraštis „Verslo žinios“ praėjusią savaitę, kai buvo išduota leidimų 815 saulės energijos projektų bendrai 67 MW galiai, skaičiavo, kad tai prie elektros tarifo pridėtų maždaug 0,8 cento už kilovatvalandę (kWh) be pridėtinės vertės mokesčio. Kiek elektros kainą padidintų dar 3,5 tūkst. projektų, kurie jau laukia savo eilės Energetikos ministerijoje, kol kas neaišku.

VKEKK praėjusią savaitę sumažino supirkimo tarifus daugeliui žaliosios energijos rūšių. Tiesa, šie tarifai įsigalios tik kitąmet. Visi būsimųjų smulkiųjų jėgainių savininkai, kurie plėtros leidimus išsirūpins dar šiemet, 12 metų laikotarpiui užsitikrins šiuo metu galiojančius didžiulius tarifus.

Teisininkai liko neišgirsti

Beje, kažin, ar būtų galima sakyti, kad įstatymo iniciatoriai nenutuokė apie galimą žaliosios energijos bumą priėmus tokį teisės aktą. Mat Seimo Teisės departamentas dar pernai sausį parlamentarus įspėjo, ką tokios įstatymo formuluotės gali nulemti.

„Pažymėtina, kad pagal galiojančius teisės aktus viešosios paslaugos teikimo (elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energetikos išteklius, supirkimo) sąnaudos gali būti įtrauktos į elektros energijos pardavimo vartotojams tarifus. Todėl svarstytina, ar projekto 20 straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatos, kad konkrečiam gamintojui nustatytas jo pagamintos elektros energijos supirkimo fiksuotas tarifas jokiais atvejais negali būti keičiamas 12 metų, taip pat projekto 20 straipsnio 11 dalies nuostatos, įpareigojančios supirkti visą mažose elektrinėse pagamintą elektros energiją už fiksuotą tarifą, neįtakos žymaus elektros energijos kainos didėjimo ir ar dėl to nebus pažeisti vartotojų interesai“, - rašoma Teisės departamento išvadose, kurias Seimas gavo dar šio įstatymo svarstymo eigoje.

Kaip matyti, teisininkų įspėjimai Seime liko neišgirsti.

J.Šimėnas: dėl vieno cento nereikia sukti galvos

Jonas Šimėnas
Jonas Šimėnas
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Įstatymo projektą Seimui teikė konservatorius, tuometis Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas. Jis DELFI teigė manantis, jog prašymų plėtros leidimams bumas įrodo, kad Seimas priėmė gerą sprendimą.

„Tai, kad vyksta tas bumas, rodo, kad einama teisingu keliu, ir žmonės nori investuoti į atsinaujinančią energetiką. Ir ypatingai tie mažieji, iki 30 kW, kur nereikia dalyvauti (tarifų – DELFI) aukcione. Kur žmogus gali ant savo stogo, neprašydamas gamtosaugininkų ar dar kokių nors „žaliųjų“ leidimo, pasistatyti savo saulės kolektorių ir gaminti saulės energiją. Tai šaunu, ir aš džiaugiuosi, kad taip yra. (...) Šitie 70 MW elektros kainai turi ne daugiau kaip 1 ct/kWh įtaką. Ne daugiau. Jeigu dėl vieno cento keliamas tam tikrų visuomenės grupių triukšmas, noriu pasakyti, kad 3 centais atpigus elektrai, perkamai iš Rusijos, gyventojui kaina nepasikeitė nei vienu centu“, - kalbėjo J. Šimėnas.

Anot jo, saulės energijos bumas elektros kainą pakeltų ne daugiau 1 ct/kWh, o tai esą nepalyginama su kaina, kokią gyventojai moka už išteklius, gaminamus iš rusiškų dujų.

„VIAP priedėlis bus kokius 50 kartų mažesnis negu Elektrėnų elektrinei, kuri gamina elektros energiją iš gamtinių dujų, skiriamas tarifo priedėlis. Tai kur tas papildomas tarifas, kuris gyventojui atsiliepia galutinėje kainoje. Ar čia, kur atsiras 1200 saulės energijos gamintojų, ar Elektrėnuose, kur viena monopolija gauna liūto dalį VIAP tarifo?“ - retoriškai klausė J. Šimėnas.

Anot jo, jei valstybės institucijoms atrodo, kad žalioji energetika per smarkiai užguls vartotojų pečius, dar nevėlu keisti tvarką.

„Viskas yra Energetikos ministerijos ir VKEKK rankose. Ir jeigu viršija įstatymo nustatytas normas tie prašymai, turėjo būti sureaguota laiku ir sustabdytas procesas. Jeigu bijoma šito dalyko. Jeigu nesustabdytas procesas – reiškia, viskas tvarkoj“, - teigė politikas.

Jis prisiminė, kad su panašiu bumu susidūrusi Vokietija sumažino žaliosios energijos gamintojams siūlomus tarifus. Esą Lietuva, jei bus problemų, galėtų padaryti tą patį.

Sykiu J. Šimėnas pažymėjo, kad pasibaigus 12 metų laikotarpiui žaliųjų jėgainių savininkai elektrą privalės pardavinėti rinkos kainomis. „Jeigu pradės veikti atominė elektrinė, saulės energija nebus nei vienu centu brangesnė. Nes jiems galios rinkos sąlygos“, - teigė parlamentaras.

Vieną centą prie elektros tarifo pridėtų tie 1,2 tūkst. projektų, kurių vystymui Energetikos ministerija jau išdavė plėtros leidimus. Kiek vartotojams kainuos šiuo metu tebesvarstomi 3,5 tūkst. prašymų plėtros leidimams – dar nepaskaičiuota.

Ministerija žada apynasrį

Kęstutis Jauniškis
Kęstutis Jauniškis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Energetikos ministerija jau pastebi, kad bumas tampa nekontroliuojamas.

„Įstatymas nustato uždavinius elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai, o atitinkami skatinimo kvotų dydžiai bus paskirstyti aukcione. Aukcionų nelaimėję elektros energijos gamintojai, apsisprendę toliau vystyti projektus, savo elektrinių pagamintą elektros energiją galės parduoti rinkos kaina. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas nustato, kad pasiekus jame nustatytus elektrinių plėtros tikslus, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. sausio 1 d., Vyriausybė turi parengti tolesnės elektrinių, perdavimo ir skirstomųjų tinklų, pažangiųjų tinklų ir elektros energijos akumuliavimo infrastruktūros plėtros aprašą“, - DELFI teigė energetikos ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis.

Anot jo, ministerija jau ruošiasi lopyti įstatymo spragas ir stabdyti žaliųjų elektrinių epidemiją.

„Sąlygas atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai sudaro ne vien Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, o teisės aktų visuma – didžiausią įtaką tam, žinoma, turi šis įstatymas ir nustatomi elektros energijos supirkimo tarifai. Energetikos ministerija yra parengusi šio įstatymo pataisų projektą ir pateikusi jį derinti suinteresuotoms institucijom ir visuomenei. Vienas šio įstatymo pakeitimo projekto pasiūlymų – įskaičiuoti į skatinimo kvotą šiuo metu į ją neįtrauktas saulės ir vėjo elektrines iki 30 kW galios, kurių plėtra šiuo metu nėra niekaip apribota“, - reziumavo K. Jauniškis.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Energetika

„Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkui S. Dailydkos sprendimas buvo netikėtas (38)

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkui, susisiekimo viceministrui Sauliui Girdauskui bendrovės vadovo Stasio Dailydkos sprendimas pasitraukti iš pareigų buvo netikėtas.

Siūloma uždrausti valstybės įmonėms dalinti finansinę labdarą (20)

Siūloma uždrausti valstybės ir savivaldybių įmonėms skirti finansinę labdarą, pinigines lėšas privačioms ar viešosioms įstaigoms, išskyrus tas, kurios ruošia įmonėms reikalingų specialistų absolventus ir mokinius.

„Litgrid“: Lietuvos elektros sistema patikimai pasiruošusi žiemai (4)

Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos pajėgumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius.

Šilumos gamintojai: „Vilniaus energija“ nebeatsiskaito, situacija darosi pavojinga papildyta (173)

Vokietijos ir Lietuvos kapitalo energetikos bendrovė „Danpower Baltic“ praneša, kad šilumos tiekėjas „Vilniaus energija“ nebevykdo finansinių įsipareigojimų.

„Klaipėdos nafta“ gavo ieškinį atlyginti beveik 6 mln. eurų žalą (3)

AB „Klaipėdos nafta“ (KN) gavo Vilniaus apygardos teismo pranešimą dėl ieškovo – UAB „Krovinių terminalas“ – „Klaipėdos naftai“ ir AB „ORLEN Lietuva“ pateikto ieškinio atlyginti žalą už konkurencijos teisės pažeidimus.