Pasak Ž.Šilėno, kai kurios programos nuostatos leidžia suprasti, kad šilumos gamyboje neturėtų būti konkurencijos.
„Tas projektas tikrai yra neišbaigtas ir tai tikrai nėra plėtros planas. Visas projektas remiasi viena idėja, kad reikia kuo labiau plėsti centralizuotą šildymą, o šilumą ten tiekti iš kogeneracinių elektrinių. Tai yra svarstytina idėja, bet aš manau, kad jeigu kalbama apie pertvarkos planą arba strategines kryptis, tai yra tik viena mintis“, - BNS sakė Ž.Šilėnas.
Jo teigimu, programoje išskirtas prioritetas centralizuotos šilumos sistemos išlaikymui ir plėtrai suvaržo vartotojų teisę pasirinkti, jų nuomone, tinkamiausią būdą apsirūpinti šiluma.
„Per pastaruosius 10 metų Lietuvos šilumos sektorius judėjo ta linkme, kad bent jau gamybos srityje yra konkurencija. (...) Dabar ten (programoje - BNS) yra įdėtos tokios nuostatos, kurios nėra pakankamai aiškios, bet jos lyg sufleruoja, kad jokios konkurencijos neturėtų būti ir viskas turėtų būti paremta planavimu, maždaug bus suplanuota, kiek ir ko bus pastatyta bei kiek ir ko veiks“, - kalbėjo Ž.Šilėnas.
Anot LLRI prezidento, programoje nepagrįstai iškeliama vietinių ir atsinaujinančių energijos šaltinių svarba.
„Jeigu mes patvirtiname šilumos ūkio plėtros kryptis, kur visiškas prioritetas teikiamas tik atsinaujinančiam ir vietiniam kurui, tai iš to dokumento išplaukia, kad jokios kitos jėgainės negalės būti statomos ar jų statymas bus problematiškas. Tai be reikalo suvaržo pasirinkimo galimybę. Jeigu vietiniai ir atsinaujinantys šaltiniai bus labiausiai ekonomiškai pagrįsti, tiek įmonės, tiek žmonės juos ir taip rinksis be papildomo nurodymo kažkokiame dokumente“, - tvirtino Ž.Šilėnas.
LLRI prezidento manymu, programa dar turėtų būti aptarta su visomis suinteresuotomis grupėmis.
„Aš tikiuosi, kad nebus skubama šio plano priimti, o su visomis visuomenės ir vartotojų grupėmis, su savivaldybėmis ir su kitomis suinteresuotomis grupėmis jis bus aptartas, nes jis (projektas - BNS) toli gražu nėra tobulas“, - sakė jis.
Energetikos ministerijos parengtoje programoje numatoma remti iniciatyvas, kurios leistų naudoti kurą iš atsinaujinančių ir vietinių išteklių, pirmiausiai biomasės. Skaičiuojama, kad Lietuvoje šilumos gamybai naudojant daugiausia biokurą, iki 2020 metų būtų sutaupyta apie 600 mln. litų.
Prognozuojama, kad 2013-2020 metais dėl daugiabučių ir viešųjų pastatų renovacijos Lietuvoje šilumos suvartojimas sumažės daugiau kaip 10 proc. Be to, keičiant dalį šilumos tinklų, planuojama sutaupyti iki 0,1-0,2 mlrd. kilovatvalandžių (kWh) šilumos.