Vyriausybėje - nauja vėjo jėgainių jūroje statybos tvarka

 (2)
Vyriausybė pirmadienį svarsto naują vėjo jėgainių jūroje statybos tvarką, kurią kritikuoja vėjininkai.
© DELFI / Kęstutis Cemnolonskis

Energetikos ministerijos parengtos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisos numato, kad pati valstybė ištirtų Baltijos jūros vietas, kuriose būtų galima statyti jėgaines, ir tik po to skelbtų jų vystymo konkursą.

Dabartinė tvarka numato, kad bendrovės, gavusios leidimą vystyti jėgaines jūroje, turi išskirtinę teisę per ketverius metus atlikti vietos tinkamumo tyrimus ir gauti statybos leidimą.

Vėjininkai kritikuoja naują tvarką – esą nebus apsaugoti įmonių teisėti lūkesčiai, nes bendrovės, kurios jau atliko poveikio aplinkai vertinimą ir kitas procedūras, negalės inicijuoti konkursų leidimams gauti. Vėjininkai taip pat siūlo, kad būtų palikta galimybė investuotojams žvalgyti Baltijos jūrą, tačiau ministerija tikina, kad tai sukeltų chaosą, nes toje pat vietoje elektrines plėtoti galėtų nuspręsti tiek Vyriausybė, tiek bendrovės, gavusios išimtinę teisę statyti jėgaines.

Dabar Lietuvoje nustatyta 500 MW kvota vėjo jėgainėms, ji yra visiškai išnaudota. Vėjo parkai kol kas veikia tik sausumoje, tuo metu jėgainėms jūroje nėra išduota nė vieno leidimo, nepaskelbtas nė vienas vystymo konkursas.

Pernai parengtose nacionalinės energetikos strategijos gairėse nurodoma, kad iki 2020 metų reikia atlikti tyrimus Baltijos jūroje ir, priėmus sprendimus dėl vėjo energetikos plėtros, nuo 2020 metų pradėti jos plėtrą jūroje. Tačiau ministerija tuomet pabrėžė, kad vėjo jėgainių statyba jūroje neturėtų didinti elektros kainų vartotojams.

Anksčiau skelbta, kad „Achemos grupės“ valdoma bendrovė „Renerga“ norėtų jūroje statyti 300 megavatų, o Estijos „Nelja Energia“ valdoma bendrovė „4energia“ – 1,5 tūkst. megavatų galios parkus.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Energetika

Ž. Vaičiūnas: griežtas pozicijas dėl „Nord Stream 2“ išsako vis daugiau valstybių (4)

Europos Komisijai siekiant Europos Sąjungos valstybių mandato derybose dėl „Nord Stream 2“, vis daugiau valstybių palaiko griežtas pozicijas ir reikalavimus, sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

D. Trumpas nusitaikė į „Nord Stream 2“ ir bando pamokyti Rusiją (599)

Vidurio ir Rytų Europoje vis daugiau paramos sulaukia geopolitinė iniciatyva, metanti iššūkį „Nord Stream 2“, skelbia politico.com.

„Lietuvos dujų tiekimas“ įsigijo SGD iš JAV „Cheniere“ (56)

Gamtinių dujų tiekimo ir prekybos bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“, priklausanti valstybės valdomai „Lietuvos energijos“ energetikos įmonių grupei, pasirašė sutartį su JAV „Cheniere Marketing International“ ir įsigijo suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krovinį, rašoma pranešime spaudai.

V. Putinas davė pradžią „Turkstream“ dujotiekio projekto dalies įgyvendinimui (21)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį oficialiai davė startą bendro su Turkija dujotiekio „Turkstream“ giliavandenės dalies įgyvendinimui bei iš laivo Juodojoje jūroje paskambino Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui.

Prancūzijos vyriausybė uždraus naftos ir dujų žvalgymą (8)

Prancūzija ketina nebeišduoti naujų naftos ir dujų žvalgymo savo žemyninėje dalyje ir užjūrio teritorijose licencijų, penktadienį pareiškė aplinkos ministras Nicolas Hulot.