Penkių dienų diskusijose už uždarų durų, kurios surengtos praėjus pusantro mėnesio po prieštaravimų pateikimo laikotarpio, savo argumentus galės pateikti pramonininkų, visuomeninių organizacijų atstovai bei pavieniai asmenys. Diskusijų organizatoriai sulaukė per 200 paraiškų jose dalyvauti, pranešė laikraštis „Ostsee-Zeitung“.
Projektui priešinasi Tarptautinis laukinės gamtos fondas (WWF), nerimaujantis dėl neigiamo jo poveikio ekologijai ir reikalaujantis didesnės projekto iniciatorių atsakomybės. Nepritarimą papildomų dujotiekio gijų tiesimui yra išreiškę ir Riugeno salos ūkininkai.
Rusijos koncernas „Gazprom“ ir jo partneriai šiame projekte, tarp kurių yra Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijois OMV“, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“, leidimus tiesti naujas dujotiekio gijas greta jau veikiančių privalo gauti iš Vokietijos, Danijos, Švedijos, Suomijos ir Baltijos šalių.
1224 kilometrų ilgio dujotiekis „Nord Stream“ iš Rusijos per Baltijos jūrą iki Vokietijos pradėjo veikti prieš daugiau nei penkerius metus. Pagal Rusijos dujų giganto, kontroliuojančio trečdalį Europos dujų rinkos, inicijuotą „Nord Stream 2“ projektą šio vamzdyno metinis pralaidumas išaugtų dukart iki 120 mlrd. kubinių metrų. Dvi papildomas dujotiekio gijas tikimasi pradėti tiesti 2018-ųjų balandį ir projektą užbaigti iki 2019 metų pabaigos.
„Nord Stream 2“ projektas sulaukė kai kurių Europos valstybių, įskaitant Lenkijos, Danijos, Lietuvos, pasipriešinimo, kurios jį laiko ne komerciniu, o politiniu, kuriuo siekiama pakenkti Ukrainai bei suskaldyti Europą.
Europos Komisija dėl projekto dvejoja, ne kartą atvirai reiškė abejones dėl jo suderinamumo su Europos Sąjungos energetinio saugumo strategija. Prieš mėnesį Europos Komisija kreipėsi į ES Tarybą su prašymu suteikti jai įgaliojimus derėtis su Rusija dėl pagrindinių „Nord Stream 2“ projekto funkcionavimo principų – dujotiekis turės būti eksploatuojamas vadovaujantis skaidrumo ir nediskriminavimo principais, užtikrinant tinkamą priežiūros lygį, atitikti pagrindinius tarptautinės ir ES energetikos teisės principus.