Eurazijos sąjungos projekto svarstyti rimtai neverta, nes pati Rusija menkai suinteresuota integracija su šiandieninėmis partnerėmis, teigia Rusijos ekonomistas Vladimiras Milovas.
Vladimir Milov
© DELFI / Valdas Kopūstas

Be to, bent jau kol kas šis projektas partneriams nėra labai patrauklus – apie tai byloja faktas, jog net ir šiuo metu Ukrainos valdžioje esančios jėgos, istoriniu ir kultūriniu atžvilgiu gana artimos Maskvai, atvirai aptarinėja vienijimosi su Europos Sąjunga (ES) perspektyvas.

Vienu iš svarbiausių klausimų, kuriuos šiuo metu sprendžia Rusijos valdžia, V. Milovas įvardijo „Gazprom“ veiksmingumą. Rusijos dujų gigantė pradėjo prarasti rinkas ir virsta bendrove, nebepasižyminčia dideliu darbo efektyvumu. Ekonomisto teigimu, dabartinę Rusijos valdžią neramina Lietuvos planai statytis suskystintų gamtinių dujų terminalą, nes „Gazprom“ nėra pratęs dirbti konkurencijos sąlygomis ir siekia bet kokia kaina išsaugoti monopolio statusą. „Jie negali pakęsti konkurencijos ir nori sukurti vertikalę“, - tvirtina V. Milovas.

Per interviu DELFI Rusijos ekonomistas ir opozicijos politikas V. Milovas, vadovaujantis Rusijos energetikos politikos institutui, pasidalino savo mintimis apie Rusijos integracijos projektus, Maskvos energetinę politiką ir Rusijos vidaus politikoje vykstančius procesus.

- Neseniai Lietuvos Seime buvo pristatytos išvados analitinės studijos, skirtos Eurazijos ekonominei sąjungai. Tyrimo metu minėtasis integracijos projektas buvo pavadintas grėsme Vakarų partnerystei, o po pristatymo vykusios diskusijos dalyviai ragino projektą vertinti itin rimtai. Kokia jūsų nuomonė apie tai?

- Nemanau, jog, žvelgiant į tolimą ateitį, Eurazijos sąjungą derėtų rimtai vertinti kaip stabilų darinį, nes jį drasko rimtos vidaus problemos. Svarbiausia, jog pačioje Rusijoje, kuri ir laikoma akivaizdžia šio integracijos projekto šerdimi, integracijos poreikis su dabartiniais partneriais labai menkas. Pirmiausia su Viduriniosios Azijos valstybėmis, kur gyvenimo lygis labai žemas, socialinis ir ekonominis vystymasis vyksta labai lėtai, iš kur darbo neturintis jaunimas vyksta pas mus (į Rusiją – DELFI). Dėl to Rusijos valdžioje kyla įtampa, o viešosios nuomonės apklausų rezultatų aiškiai parodo, jog imigrantų iš minėtojo regiono tema jau seniai patenka į trejetą Rusijos žmonėms opiausių problemų. Remiantis Kremliui artimos Rusijos viešosios nuomonės apklausų tarnybos VCIOM apklausos rezultatais, pirmą kartą ši problema buvo įvardyta pačia opiausia.

Pas mus labai daug diskutuojama dėl būtinybės įvesti vizų režimą su Viduriniosios Azijos valstybėmis. Manau, jog vien tas faktas, jog toks klausimas formuluojamas, byloja, jog derybos dėl integracijos Eurazijos sąjungos kontekste smarkiai pervertinamos, jeigu šalių viršūnės (prezidentai ir t.t.) aptarinėja vizų įvedimo klausimą – juk tai paneigia pačią integracijos idėją.

V.Milovas: „Gazprom“ šiuo metu užima strateginio atsitraukimo poziciją
© A.Didžgalvio nuotr.

Vizų režimo įvedimo Viduriniosios Azijos šalims klausimas toks opus, jog jau pateko į pagrindinius politikos vandenis, o didžioji dalis dabartinei valdžiai lojalaus įtakingiausiųjų sluoksnio garsiai kalba apie būtinybę statyti vizų barjerus prie sienų su Viduriniosios Azijos šalimis. Nei viena išsivysčiusi valstybė, nepaisant to, jog dėl darbo žmonės migruoja visame pasaulyje, atvirų savo sienų nelaiko. Todėl pačios Rusijos, pagrindinės tokio integracijos projekto iniciatorės, viduje labai abejojama, ar reikia mums integruotis su tokiomis valstybėmis. Šis klausimas jau gvildenamas politikos lygyje, nors pas mus situacija ir autoritarinė, o valdžia kontroliuoja praktiškai viską. Jeigu kalbėtume apie ekonominius ryšius su minėtomis šalimis, Muitų sąjungą, jie gana skylėti, taikoma nemažai išimčių naftos ir dujų klausimais, o, kalbant apie Viduriniosios Azijos šalis, remiantis skirtingais aspektais, jos tampa vis labiau priklausomos nuo Kinijos. Ir Rusija investicijų ir prekybos aspektais pralaimi Kinijai kovoje dėl įtakos minėtame regione.

- Projektas skirtas Viduriniajai Azijai. Tai ne konkurencija ES?

- ES įgavo ateitį, perspektyvą ir ėmė vystytis todėl, kad sukūrė patrauklų socialinį, kultūrinį ir politinį modelį. ES pavadinimas įgavo teigiamą atspalvį. Net Rusijoje ES turi teigiamą konotaciją. Politikams – didelis darbas, kad integracinis projektas pasiektų tokių tikslų. Kol kas Eurazijos sąjunga niekaip netraktuojama, ji egzistuoja tik kaip geopolitinis darinys popieriuje. Reikia daug ką padaryti tam, kad jis duotų rezultatų ir taptų patrauklus, kad žmonės pamatytų, jog tame yra šis tas įdomaus. Kol kas tokios paklausos nematau. Net Ukraina, kurios valdžioje yra galių, istoriškai ir kultūriškai artimesnių Maskvai, nenoromis, Rusijos spaudžiama veda derybas dėl prisijungimo prie įvairių šios integracijos elementų. Nepaisant sunkumų ir pretenzijų iš ES, jos atvirai aptarinėja susitarimus dėl asociacijos su ES.

- Neseniai įvykęs Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus vizitas į Vilnių akivaizdžiai tai parodė...

- Iš dabartinių Ukrainos valdžios, kuri kultūriškai, idėjiškai artimesnė Rusijai, matyti, kad jai europietiškas projektas atrodo patrauklesnis. Kyla klausimas: ar ši Eurazijos sąjunga apskritai bus paklausi. Kodėl tai reikalinga Viduriniosios Azijos šalims, suprantama – taip jos spręs savo problemas. Kitų priežasčių mėgti ir norėti patekti į Eurazijos sąjungą niekas neturi.

- Kitaip tariant, integraciniai santykiai, tokio pobūdžio kaip Rusija ir Baltarusija, ne visus tenkina?

- Atsiminkime šių santykių istoriją – juos dėl įvairių priežasčių lydėjo nuolatinės krizės, nes šie santykiai kuriami ant gilios nelygybės (pagrindo). Baltarusija daug silpnesnė ir priklausoma nuo Rusijos. Politiniai rėmai tokie, tarsi valstybės yra lygiateisės, tačiau visi žino, kad taip nėra, tai periodiškai prasiveržia įvairiausiomis spaudimo Baltarusijai formomis. Tai padidinamos dujų kainos, tai Kremlius nori kontroliuoti dujotiekį, Baltarusijos aktyvus. Pretekstų būta kuo įvairiausių, bet schema visada viena – yra kur kas stipresnis partneris, kuris nori prispausti kitą. Schema sudėtinga, vargu ar įmanoma teigti, kad ji patraukli.

Baltarusijos ekonominio projekto rezultatų klausimas ginčytinas, bet kai patys baltarusiai ima kalbėti apie vienokius ar kitokius savo pasiekimus, jie niekada jų nesieja su Rusija. Jie visada pabrėžia, kad jų sistema kitokia, nei Rusijoje. Net patys baltarusiai nemano, kad sąjunga su Rusija juo nuo kažko gelbėja.

Todėl grįžtant prie Europos Sąjungos (pasakysiu) – bet koks integracinis procesas bus sėkmingas tada, kai yra koncepcija, kuri padeda pasiekti teigiamų rezultatų. ES susikūrimas davė aiškių pozityvių rezultatų – Europos žemyne baigėsi konfrontacija, buvo sukurtas modelis, kuris sudarė palankias sąlygas plėtrai ir klestėjimui, europietiško lygio standarto ir gyvenimo kokybės formavimuisi. Manau, kad integracinius projektus, kuriuose dabar dalyvauja Rusija ir kitos posovietinės valstybės, patrauklumą (bus) galima kalbėti tik tada, kai žmonės panorės prie jų prisidėti. Dar anksti teigti, kad tai įgyvendintas projektas, tai tik ketinimų deklaracija, kurioje gausu problemų bei iššūkių, į kuriuos nėra atsakymų.

- Lietuva planuoja statyti Klaipėdoje Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Ar tai apsunkins santykius su Rusija energetikos srityje?

- Dabartinei putiniškajai Rusijai tai, žinoma, opus klausimas. Čia jie nori išlaikyti monopoliją ir nepakenčia konkurencijos. Tai tokios politinės sistemos, kokia šiuo metu veikia Rusijoje, filosofija. Šie žmonės nori visur sukurti centralizuotą monopoliją, vertikalę. Jiems nepriimtina konkurencija visose srityse. Tokia V. Putino, „Gazprom“ ir kompanijos filosofija, todėl jiems tai skausminga, o tiek Lietuvos, tiek Rusijos gyventojų ekonominiams interesams konkurencija yra geras dalykas.
Konkurencija – naudinga vartotojui, visada disciplinuoja tiekėją.

Tai, kad „Gazprom“ ilgai neturėjo konkurencijos, iškrėtė jai (įmonei) piktą pokštą – ji dabar sparčiai netenka europietiškos rinkos, tiekimų apimtys mažėja, „Gazprom“ išstumia konkurentai. Jeigu „Gazprom“ nesitikėtų išlaikyti monopolinės konkuruojančių rinkų, teritorijų kontrolės ir ilgų nekonkurencingų sandorių, eitų ir mokytųsi prekiauti atviroje neatidėliotinų atsiskaitymų rinkoje, neprarastų tokios dalies, kaip pastaraisiais metais. Skaičiai gąsdina – dujų eksportas už buvusios TSSR ribų sudaro apie 65 proc. buvusio 2008 m. lygio. „Gazprom“ dujų paklausa toliau mažėja. Rusija moka už monopoliją, mes nemokame dirbti konkurencingoje rinkoje.

Net jeigu dujų vartotojai kitose šalyse turės iš ko rinktis, jei turėsite SGD terminalą, tai nereiškia, kad Rusija neparduos dujų Lietuvai. Tai reiškia, kad Rusijai teks kovoti dėl šios rinkos. Rusijai „Gazprom“ efektyvumo klausimas yra esminis, nes šioje įmonėje ypatingai mažas našumas, ji mažai moka mokesčių valstybei, o tai lemia didelę korupciją ir menką efektyvumą. Tad jei konkurencija ir rinkos sąlygos šią įmonę disciplinuos ir padidins jos veiklos efektyvumą, tai bus naudinga Rusijos interesams. Todėl aš teigiamai vertinu tai, kad pastačius Lietuvoje SGD terminalą, Lietuvos vartotojams atsiras alternatyva. Norėčiau, kad ji atsirastų ir Rusijos vartotojams, nes šiuo metu pas mus vienas monopolininkas kontroliuoja visą rinką, o pernai buvo tokių laikotarpių, kai vidinė dujų kaina Rusijoje, kurioje yra trečdalis pasaulinių dujų atsargų, buvo didesnė, nei Jungtinėse Valstijose, kurios yra importuotojos. Todėl iš principo Rusijai kyla tokie patys iššūkiai, kaip ir jums – jūs ieškote alternatyvos, mums irgi reikia apie tai galvoti.

- Lietuva buvo viena iš šalių, kuri „Gazprom“ dujų kainos konkurencingumo klausimą iškėlė europiniu lygiu. Kaip manote, ar pavyko jai savo veiksmais padaryti kokią nors įtaką, ir ar turėjo tai kažkokios įtakos Rusijos dujų milžinės politikai?

- Mano nuomone, taip. Jeigu pažvelgsite į situaciją iš „Gazprom“ rinkodaros politikos taško, tai pamatysite, kad ji šiuo metu užima strateginio atsitraukimo poziciją. Ji daro virtinę nuolaidų. Prieš kelerius metus įmonė aršiai priešindavosi ir būdavo pasirengusi teismo procesams. Vėliau koncernas pradėjo sutikti su nuolaidomis, kurias pagal kažkokius kontraktus suteikdavo be teismo, geranoriškai. Prie to prisidėjo visi procesai, kurie vyko pagal įvairius „gazpromiškus“ scenarijus: pradedant italų bendrovės „Edison“ ieškiniu ir baigiant veiksmais, kurių ėmėsi Lietuva. Pavyzdžių, kuomet „Gazprom“ tarptautiniame teisme būtų apgynusi savo poziciją, nėra. Jeigu ginčai pasiekia teismą, ji visuomet pralaimi. Piktnaudžiavimas monopoline padėtimi turi labai aiškius kriterijus ir teismas į šiuos dalykus atsižvelgia. Todėl juridinė kova su monopolininke už savo teises yra labai svarbi. 

- Ne taip seniai viešnagės Baltarusijoje metu „Rosatom“ vadovas Sergejus Kirienko pareiškė, jog visai įmanoma, kad šioje šalyje bus pastatyti ne du, o keturi atominės elektrinės (AE) reaktoriai. Ar šie pareiškimai realūs Baltarusijos AE ir Baltijos AE atžvilgiu?

- Кai 2005 metais S. Kirienko tapo „Rosatom“ vadovu, jis pareiškė, kad netrukus Rusijoje bus pastatyta 40 naujų atominės energijos blokų. Tai buvo pasakyta beveik prieš dešimt metų. Noriu jo paklausti: kur jie? Rusijos atominės energetikos sfera turi visiškai akivaizdžių problemų ir negali pateikti įrodymų, kad sugebėtų jas išspręsti. Viena iš esminių problemų - tai gamybinių pajėgumų, kurie galėtų gaminti įrengimus, trūkumas. Pas mus liko vienintelė stambi gamykla – Ižorsko, kuri gali pagaminti stambius reaktorių korpusus, tačiau „Rosatom“ dėl keistų priežasčių nusprendė plėsti AE įrengimų gamybą Petrozavodsko fabrike, kur anksčiau buvo gaminamos popieriaus mašinos. „Rosatom“ kol kas nepateikė įrodymų, kad projektas Petrozavodske pavyks ir kad ši gamykla sugebės pagaminti tokius įrengimus. Baltijos AE reaktoriaus korpusas turi būti pagamintas būtent ten. Kai S. Kirienko skelbia tokius garsius pareiškimus, aš, kaip sakė Stanislavskis, jau nebetikiu. 

Jeigu sudėsite visus „Rosatom“ naujų reaktorių statybų planus Rusijoje ir kitose šalyse, pamatysite, kad jiems tiesiog nepakanka fizinių galimybių juos įgyvendinti. Tie planai – fantastika, jie neįmanomi. Tai kelia klausimą, ar galima pasitikėti S. Kirienko žodžiais. Aš jau seniai jais nepasitikiu, nes po jais nėra jokios materialinės bazės.

Vladimir Milov
Vladimir Milov
© DELFI / Valdas Kopūstas

Be aprūpinimo, antras svarbus klausimas susijęs su finansavimu. Dabartinė Rusijos finansinė padėtis ne tokia, kokia buvo iki krizės. Mūsų biudžetas balansuoja ties deficito riba, egzistuoja didžiulė problema su pensijų sistema, pinigų neužtenka, Finansų ministerija nesutaria su „Gazprom“ dėl mokesčių dujų pramonei ir t.t. Padėtis ne tokia, kad būtų galima švaistytis pinigais naujiems atominiams projektams. Vyriausybė patvirtino (labai vėluojančią) atominių elektrinių programą, kurioje numatoma, kad maždaug 65 proc. šių statybų bus finansuojamos iš biudžeto, t.y. mokesčių mokėtojų pinigais. Šių lėšų skyrimas vėluoja ir tai, kartu su gamybinių pajėgumų trūkumu, sudaro vieną priežastį, kuri stabdo atominę ekspansiją. Kitaip tariant, napoleoniški atominiai planai nėra paremti gamybiniais ir finansiniais pajėgumais.

- Ar Baltijos AE ir projektai Baltarusijoje yra realūs?

- Rugsėjo mėnesį sakiau, kad Baltijos AE taip ir liks aikštele. Problema ta, kad ši AE statoma po oro koridoriumi ir šis klausimas iki šiol nėra išspręstas. Patys atomininkai oficialiai pripažįsta, kad AE nėra apdrausta nuo to, jog ant jos nenukris lėktuvas. Tas reaktorius yra tiesiai po oro koridoriumi ir dėl vėjų rožių jo neįmanoma paslinkti. Egzistuoja du variantai: perkelti oro uostą arba perkelti aikštelę. Klausimas su oro koridoriumi yra pats rimčiausias. Jis Rusijoje sprendžiamas aukščiausiu lygiu, tačiau sprendimas dar nerastas. Tačiau svarbiausia, kas stabdo Baltijos AE statybas, tai paklausos trūkumas.

- Baltarusijos AE – tai tik deklaracijos ir spaudimo svertas?

- Situacija paprasta. Kai A. Lukašenka paskelbė apie planus statyti AE, „Rosatom“ parūpo bet kokia kaina pasižymėti šią teritoriją. Ir dabar šios įmonės užduotis yra toliau kaišyti šioje teritorijoje savo vėliavėles. Iš to ir kyla visi pareiškimai. Tikrovės už jų slypi nedaug, bet jei jie nekels triukšmo, baltarusiai pradės ieškoti kitų rangovų. Kelti triukšmą yra dabartinis jų darbas.  

- Su kuo susiję antikorupciniai procesai, kuriuos šiuo metu galima pastebėti Rusijoje? Tai vidinė kova ar tik kovos su korupcija imitavimas prieš rinkėjus? Ar galima kalbėti apie tai, kad „Magnitskio aktas“ buvo veiksmingas?

- Visų pirma, reikia suprasti, kad valdžios realizuojamą modelį sudaro tai, jog saviems galima daryti viską, o kalbant apie aptarnaujančiąją klasę, situacija yra kitokia. V. Putinas neseniai užsipuolė kyšius imančius pareigūnus Valstybinėje eismo saugumo inspekcijoje ir pareiškė, kad tai reikia išnaikinti. Aukščiausiai valdžiai nuo to niekas nenubyra, o šalies įvaizdis, kai buitiniame lygyje iš gyventojų kasdien prievartaujami pinigai, patiria didelę žalą. Todėl kalbant apie korupciją žemesniuose sluoksniuose, reikia pažymėti, kad jei tie žmonės nepriklauso jų (valdžios) klanui, tai reikalas susijęs ne tik su kova dėl akių. Vagiliauti jie nori tik patys, o su tais, kuriuos paskyrė funkcijoms vykdyti, yra pasirengę kovoti ir juos sekti. Korupcijos problema yra objektyvi dėl to, kad, pirma, valstybė yra pernelyg didelė, antra, nėra valstybės kontrolės institutų, nėra žiniasklaidos priemonių laisvės ir t.t. Dėl šių priežasčių visos priemonės be sistemos yra mažai efektyvios.

Kalbant apie korupcijos atvejus aukštesniuose sluoksniuose, iš istorijos su Gynybos ministerija matome, jog tai glaudžiai susiję su klanų kova. Už to slypi gilus konfliktas tarp Gynybos ministerijos ir gynybos pramonės įmonių, norinčių gauti didesnius pinigus ir tiekti mažiau produkcijos. Reikia atiduoti tai, kas priklauso, tačiau su tuo efektyviai kovojo Anatolijus Serdiukovas, nors įtariu, kad jis buvo įtrauktas į korupciją. Jis kovojo su gynybos komplekso monopolininkų apetitu. Praėjusią vasarą, inauguravus V. Putiną, netgi atrodė, kad jis laimi. Tačiau šis džiaugsmas buvo trumpalaikis: klanai susitelkė ir sudavė atsakomąjį smūgį. Tačiau atkreipkite dėmesį į vieną įdomų momentą: jie vaikšto aplink A. Serdiukovą ratais, bet jo nesuima. Tai reiškia, kad jis turi tam tikrą „stogą“.

Kalbant apie „Magnitskio įstatymą“, šiuo klausimu laikausi netipiškos rusų opozicijos atstovui nuomonės. Pažiūrėkime į rezultatą: 60 niekšų neįleis į Jungtines Valstijas, nors matosi, kad visas jų nekilnojamasis turtas yra Dubajuje. Tai madinga tendencija tarp Rusijos banditų ir vagių: jie suvokia galimas problemas su Vakarų teisėsauga, todėl labai daug pinigų išplaukia į tokias vietas kaip Dubajus, Singapūras, Honkongas ir t.t. Taigi sakyti, kad „Magnitskio įstatymu“ V. Putino sistemai buvo suduotas siaubingas smūgis, negalima. Už tai V. Putinas nuostabiai ir labai profesionaliai išnaudojo šią temą propagandai. Neabejoju, kad dauguma į „Magnitskio sąrašą“ patekusių asmenų iš tikrųjų yra niekšai. Tačiau nė vienas jų nebuvo teisiamas per atvirus teismo procesus. Juos tiesiog paskelbė nusikaltėliais, nors teismo proceso nebuvo. Ar tai normalu demokratinei šaliai? Nelabai. Teisminis elementas labai svarbus, o tuo, kad Magnitskio atveju jo nebuvo, labai gudriai naudojasi V. Putino propaganda. Rekomenduoju paanalizuoti pliusų ir minusų pusiausvyrą: ką „Magnitskio įstatymas“ davė teigiamo, ir kokius papildomus instrumentus jis suteikė V. Putinui. Man atrodo, jog galutinis balansas nėra labai teigiamas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Teismas atmetė „Vilniaus energijos“ skundą dėl kainų kėlimo

Iš sostinės šilumos ūkio pasitraukusiai „Vilniaus energijai“ teisme nepavyko panaikinti Kainų...

Ž. Vaičiūnas: pigesnių JAV dujų efektą vartotojai pajus kitąmet papildyta S. Skvernelio komentaru (59)

Lietuvą pirmadienį pasiekus pirmajam suskystintų gamtinių dujų ( SGD ) kroviniui iš JAV ,...

Prognozė: naftos kainos iki 2022 metų pabaigos svyruos 40–60 JAV dolerių už barelį (9)

Naftos kainos iki 2022 metų pabaigos svyruos 40–60 JAV dolerių už barelį intervale, nurodoma...

A. Merkel sukritikavo G. Schroederį dėl naujųjų jo pareigų „Rosneft" (25)

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį sukritikavo savo pirmtako Gerhardo Schroederio...

Prancūzijos „Total“ perka „Maersk Oil“ už 7,45 mlrd. JAV dolerių

Prancūzijos naftos milžinė „ Total “ pirmadienį pareiškė perkanti „ Maersk Oil“,...

Top naujienos

Kaip „Brexit“ sužlugdė sėkmingą verslą (5)

Kente bankrutavus dešimtmečius gyvavusiai žemės ūkio bendrovei, be darbo palikusiai pustrečio...

Sukčiavimo schemų TOP 10 (2)

Nuo trumposios žinutės iki netikrų sąskaitų, nuo apgaulingų investicijų iki tapatybės...

Iš atostogų – ne tik su gerais įspūdžiais, bet ir su nemaloniomis odos ligomis

Iš atostogų kartais parsivežami ne tik geri įspūdžiai, bet ir odos ligos . Gydytoja...

Musulmonų dvasininkas atskleidė, kuo „Islamo valstybė“ vilioja jaunus Europos musulmonus (17)

Europoje surengti trys nauji teroristiniai išpuoliai. Praėjus kelioms valandoms po to, kai per...

Orai: vasara pasiduoda (23)

Artimiausiomis dienomis vasara nepažers jokių staigmenų: dangumi vis plauks debesų virtinės, tad...

„Celtics“ ir „Cavaliers“ įvykdė grandiozinius mainus: K. Irvingas keliasi į Bostoną (3)

Vėlyvą naktį iš antradienio į trečiadienį Lietuvos laiku NBA lygą supurtė didžiausi šios...

3 milijardų apyvartą valdančios bendrovės prezidentė: pinigus pradėjau uždirbti vos 12 metų (34)

Iš Glazgo kilusi Allison Kirkby – nedidutė, tvirto sudėjimo šviesiaplaukė – valdo...

Paviešintos pavogtos nuogų K. Stewart ir jos mylimosios S. Maxwell nuotraukos (4)

Aktorei Kristen Stewart ir jos merginai, žymiam modeliui Stellai Maxwell šiuo metu nelengva -...

Šeši kūno riebalų tipai: ką reikia apie juos žinoti?

Nepaisant to, ką bando įteigti jus žavinčios dietos ir dėmesį prikaustančios antraštės, ne...