„Gaila, kad tokie dokumentai gimsta, nes tai rodo visiškai neracionalų požiūrį tiek į verslą, tiek į tarptautinius investuotojus Lietuvoje“, – DELFI sakė jis.
Nuo 2002 metų Vilniaus miesto šilumos ūkį pagal nuomos sutartį valdė Prancūzijoje įsikūrusios bendrovės „Veolia“ antrinė įmonė „Vilniaus energija“. Kovo 29 dieną baigus galioti 15 metų trukmės nuomos sutarčiai, sostinės šilumos ūkį ir veiklą perėmė „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT).
Savivaldybės išplatintame pranešime žiniasklaidai Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas teigė, kad pasiruošimo perimti šilumos ūkį iš „Vilniaus energijos“ metu išaiškėjo nemažai neįvykdytų nuomininko įsipareigojimų bei pažeidimų, kurių pagrindu teikiama pretenziją.
VŠT pretenzijoje laiduotojui pranešama apie nuomininko įsipareigojimų nevykdymą, kurie siejami su elektros ir šilumos gamybos kaštų sumažinimu, Vilniaus miesto šilumos ir elektros generavimo bei centralizuoto šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų ir šilumos trasų modernizavimu, komercinių bei finansinių bendrovės perspektyvų gerinimu, naujų vartotojų pritraukimu.
Pretenzijoje yra paminėti ir kiti neįvykdyti įsipareigojimai – dėl grąžinamų įrengimų ir perduodamų objektų tinkamumo patikimam ir efektyviam šilumos ir karšto vandens tiekimui bei elektros energijos ir šilumos gamybai, o taip pat dėl jų bendros likutinės vertės, kuri neturi būti mažesnė negu buvo sandorio įvykdymo dieną.
Pasak VŠT vadovo Manto Buroko, vertinant šių ir kitų įsipareigojimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą „Vilniaus energijos“ padaryta žala gali siekti apie 200 mln. erų.
„Pretenzijos vertė bus tikslinama, kuomet patys apžiūrėsime visus įrenginius bei objektus, susipažinsime su jų vertinimą atlikusio nepriklausomo eksperto galutinėmis išvadomis“, – pranešime cituojamas įmonės generalinis direktorius.
Savivaldybės ir VŠT pateiktoje pretenzijoje nurodyta žalos vertė yra paskaičiuota atsižvelgiant ir į Valstybinės energetikos ir kainų kontrolės komisijos nustatytas nepagrįstas „Vilniaus energijos“ sąnaudas teikiant bazinę šilumos kainą ir tai, kad iki šių metų kovo 29 dienos permokos vartotojams nebuvo pilnai grąžintos.
Pretenzijos vertė apima ir „Vilniaus energijos“ nesumokėtus nuompinigius už VŠT termofikacinės elektrinės (TE-3) naudojimą, įmonių, kurios yra susijusius su „Vilniaus energijos“ vadovybe, dominavimu pirkimuose, neteisėtu aplinkos taršos leidimų panaudojimu ir t.t.
Pateikė tris pavyzdžius
N. Mikalajūnas atmetė bet kokias pretenzijas ir pateikė tris dokumente paminėtus pavyzdžius, kurie jo teigimu, yra gluminantys ir neraminantys.
„Tai yra tik keli iš aibės pavyzdžių. Vienas yra toks, kad reikalaujama kompensuoti neva neperimtus karšto vandens skaitiklius. Reikalauja V. Benkunskas ir M. Burokas. Kai tuo metu šie du ponai vakar vakare padėjo parašus ant skaitiklių priėmimo-perdavimo akto.
Šiandien jie reikalauja ir sako, kad kadangi šilumos skaitiklių neturime, prašome sumokėti pinigų. Kas išvis nesuvokiama“, – sakė „Vilniaus energijos“ atstovas.
Dar vienas jo pateiktas pavyzdys – baldai.
„Jie sako, kad ir baldų neperėmė. Jei šiandien M. Burokas yra savo kabinete, tai jis sėdi ant tų baldų, kuriuos savo parašu perėmė. Kyla klausimas, ar baldų vaizdas prieš akis jam netrukdo sakyti, kad jų nėra“, – kalbėjo N. Mikalajūnas.
Dar vienas pavyzdys susijęs su tarp „Vilniaus energijos“ ir jos darbuotojų pasirašyta kolektyvine sutartimi.
„Tikrai nuvilia ir liūdina, kad reikalaujama grąžinti daugiau nei 3 mln. eurų kompensuojant. Tai ta kolektyvinė sutartis, kurią jie visus metus darbuotojams (kurie nuo šiandien yra jų) sakė, kad išlaikys ir panašiai.
Kad visos socialinės garantijos bus užtikrintos ir garantuotos, visus metus jie tą kartojo. Šiandien mes sužinome, kad jie reikalauja iš mūsų kompensuoti žalą, padaryta šia kolektyvine sutartimi“, – sakė N. Mikalajūnas.
Jo teigimu, šie pavyzdžiai parodo, jog ir visi kiti pretenzijoje surašyti kaltinimai yra nesąmonė.
„Jei jie patys, savo rankomis pasirašo pridavimo-perėmimo aktą ir iškart reikalauja pinigų už daiktą, kurį jie priėmė, kad jie neva nepriėmė, tai ką dar komentuoti?
Kaip komentuoti jų teiginius apie socialinę atsakomybę ir įmonės skaidrumą, jeigu jie reikalauja atlyginti žalą dėl kolektyvinės sutarties su darbuotojais?“ – klausė pašnekovas.
DELFI primena, kad „Veolia“ kartu su „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ 2016 metų sausį Vašingtono Tarptautiniame investicinių ginčų arbitraže jau inicijavo ginčą prieš Lietuvą. Bendrovės reikalauja atlyginti apie 100 mln. eurų žalos dėl neva nesąžiningo valstybės elgesio ir investicijų Lietuvoje nusavinimo.
Savo ruožtu Vilniaus valdžia kalba apie planus kreiptis į Stokholmo arbitražą dėl Prancūzijos koncerno padarytos žalos atlyginimo.
