„Svarbiausiomis kryptimis energetikoje dabar yra dvi: kaina vartotojui ir aplinkosauga“, - dėstė R. Juozaitis.

Jis dėstė, kad šiuo metu egzistuoja „energetikos trilema“, kurioje be kainos ir įtakos aplinkosaugai siekiama atsižvelgti ir į energetikos šaltinių saugumą.

„Matome, kad pasaulio energetikos kontekste kol kas Europai energetikos trilemą sekasi spręsti geriausiai“, - sakė R. Juozaitis.

Europoje pagal sprendimų priėmimą šioje srityje pirmauja Šveicarija, Danija ir kitos senosios Europos ekonominės bendrijos šalys.

Pasak jo, prasčiausiai sekasi mažai išsivysčiusiems ar besivystantiems regionams, kur trūksta energetikos infrastruktūros apskritai arba anglies dvideginio išmetimai yra itin dideli.

Kalbėdamas apie ateities perspektyvą, R. Juozaitis dėstė, kad Europoje, kaip pirmaujančiame regione, 2014-2020 m. neplanuojama didinti energetikos pajėgumų iš iškastinio kuro, o yra investuojama į atsinaujinančią energetiką ir tai rodo ateities energetikos kryptį.

„Iš ko reikia mokytis? Manau, iš Estijos. Pavyzdžiui, ten surenkami mokesčiai už taršą buvo sudėti į elektromobilių pakrovimo stotelių plėtos tinklą ir dotuojant elektromobilių įsigijimą. Manau, tai yra ir Lietuvos ateitis, ką reikėtų toliau daryti“, - vardijo R. Juozaitis.

Ateitį atsinaujinančiai energetikai mato ir ekonomistai

Kalbėdamas apie ateities energetiką, jos augančią svarbą pabrėžė ir „Danske bank“ analitikas Baltijos šalims Rokas Grajauskas.

Jis priminė, kad energetikoje taip pat vyko evoliucija: pirmiausia baigėsi medienos naudojimo amžius, po to - anglies, o dabar rinkoje išliko pasidalijimas tarp naftos, dujų, anglies ir pamažu ateina atsinaujinančios energetikos šaltiniai.

„Natūralu, kad energetikos vartojimas didės ir prognozuojama, kad per artimiausius 20 metų jis augs 35 proc.“, - mano R. Grajauskas.


Tačiau šis prieaugis pirmiausia bus fiksuojamas besivystančiose valstybėse, pavyzdžiui, Azijoje, kur labiau augs tradicinių energetikos išteklių naudojimas, o išsivysčiusiose rinkoje tradicinius energetikos šaltinius keis atsinaujinanti energetika.

„Jeigu vertinti sritis, kur suvartojimas augs vartojimas, tad pirmiausia daugės naftos ir anglies vartojimas, bet didės ir atsinaujinančių išteklių naudojimas: iš 35 proc. prognozuojama, kad 27 proc. augimo sudarys šaltiniai iš atsinaujinančios energetikos“, - dėstė R. Grajauskas.

Lietuvoje šiuo metu didžiausią atsinaujinančios energetikos dalį sudaro vėjo jėgainės.

Tačiau, ekonomisto nuomone, šiuo metu konkurencingiausiu energetikos ištekliu išlieka dujos, o mažiausiai konkurencingu - atominė energetika.

Priminė, ko verta atominė

Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Daivis Virbickas skaitydamas pranešimą „Europos elektros sektoriaus dinamika bei tendencijos: kuriomis galimybėmis pasinaudosime?“ taip pat laikėsi nuomonės, kad šiuo metu pastebimai besivystanti energetikos rūšis yra atsinaujinanti energetika, kai atominė energetika neplėtojama, o iškastinio kuro naudojimas mažėja.
Daivis Virbickas

Tačiau kalbėdamas apie atominę energetiką, jis priminė, kad nors tai itin investicijoms imli sritis, Lietuvai ji atnešė nemažai naudos.

„Visgi mums reikia sprendimų, kurie atsipirktų po 20 metų ir būtų tvarūs ir po 30 metų. Šiuo atveju, jei neklystu, atominės elektrinės gyvavimo ciklas siekia 40-50 metų“, - kalbėjo D. Virbickas.

„Litgrid“ vadovas apibendrino, kad dabar priimami sprendimai lems šalies energetikos ateitį.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)