Vėjo energijai įjungti stabdžiai

 (58)
Atsinaujinanti energija ir jos pagrindu vykdoma energijos gamyba pripažinta prioritetine energetinės veiklos sritimi visoje ES. Yra ne viena atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo priežastis: ekologiškumas, nekintamumas, saugumas. Be to energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių skatina ir energijos gamybai būtinų žaliavų importo mažinimą, kuris yra būtinas siekiant gaminti energiją, išgaunamą naudojant iškastinį kurą (pagrinde gamtinės dujos, mazutą).
Vėjo energijai įjungti stabdžiai
© K. Cemnolonskio nuotr.

Visgi, paskutiniai vykdomosios valdžios sprendimai/neveikimas leidžia stipriai abejoti, ar nėra pamiršti atsinaujinančios energijos panaudojimo plėtros prioritetai bei ar nėra bandoma numarinti kai kurias energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių rūšis bijant ateityje energijos pertekliaus Lietuvai tapus atomine valstybe?

Esama teisinė situacija

2011 m. gegužės 12 d. įstatymų leidėjas priimdamas LR atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą (toliau – Įstatymas) išreiškė valią įstatyminiu lygmeniu reglamentuoti atsinaujinančius energijos išteklius ir skatinti jų plėtrą. Įstatyme numatyta, kad nuo 2011 m. gruodžio 31 d. įsigalios nauja atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo tvarka: bus nustatytos skatinimo kvotos, aukcionų regionai, supirkimo tvarka, lubinės aukcionų kainos. Visgi iki šiol nėra patvirtinta nei atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo tvarkos aprašas, nei aukcionų zonos, taigi, galiojančios įstatymo nuostatos nėra įgyvendintos.

Būtina atkreipti dėmesį į penktadienį Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau - VKEKK) priimtą sprendimą, kuriuo patvirtinti tarifai, kuriais bus skatinami atsinaujinančius energijos išteklius naudojantys gamintojai. Nors oficialiai sprendimas grindžiamas ekonominio efektyvumo, technologinio atnaujinimo ir mažiausios finansinės naštos generavimo vartotojams principais, tačiau, kaip matyti iš duomenų, kuriais remtasi priimant sprendimą, vienintelis siektas tikslas buvo ir yra atsinaujinančios energijos išteklių, ypač vėjo energijos, stabdymas. Šią išvadą patvirtinantis pavyzdys: VKEKK sprendimu nustatydama elektros energijos supirkimo tarifus vertindama vėjo energijos efektyvumą rėmėsi tik 2011 metų duomenimis, tai yra metų, kai Lietuvos teritorijoje vėjingumas buvo didžiausias per visą vėjo energetikos Lietuvoje istoriją. To rezultatas yra gauti duomenys (kurių matyt ir buvo siekta gauti), kad vėjo efektyvumas Lietuvoje yra didesnis nei ES vidurkis bei vėjuotumas Danijoje, kuri, kaip žinoma, yra jūrinio, vėjuoto klimato zonoje.

Siekiant suteikti VKEKK galimybę priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą bandyta siūlyti taikyti ilgesnį laikotarpį siekiant įvertinti realų vėjų parkų metinį našumą ir efektyvumą. Tačiau visi mėginimai siūlyti taikyti pavyzdžiui trejų metų vidurkį buvo atmetami dėl tariamai nesamo (2010, 2009 metais) vėjų parkų pakankamo skaičiaus bei dėl jų prastovų (kurios yra sunkiai suprantamos funkcionuojant parkui), o akredituotų įstaigų pateiktos išvados dėl realiai rengiamų paleisti vėjų parkų tikėtino efektyvumo pamirštos. Kaip matyti iš UAB „Litgrid“ pateikiamų oficialių duomenų jau 2005 metais buvo pradėtas eksploatuoti 30 MW Vydmantų vėjo parkas, UAB „Renerga“ 16 MW vėjų parkui leidimas gaminti elektros energiją išduotas 2006 m. kovo mėnesį, ir nuo to laiko parkas yra funkcionuojantis. Pažymėtina, kad nuo 2008 pilnu pajėgumu dirbo UAB “Energopliusas” parkas taip pat Sūdėnų, Lendimų ir Anužių vėjo elektrinių parkai. Taigi manytina, kad VKEKK nepagrįstai nesirėmė objektyviu kelių metų vėjingumo statistikos palyginimu ir priėmė potencialiai ginčytiną teisės aktą, kuriuo nustatytos kainos gamintojams, laimėjusiems šiais metais aukcionus, bus taikomos 12 metų laikotarpiui.

Atsižvelgus į šias aplinkybes manytina, kad sunku bus rasti investuotoją į vėjo energetiką, kuris sutiks 12 metų laikotarpiui gaminti elektros energiją už VKEKK nustatytą maksimalią aukcionų kainą – 28 ct/kW, kuri tikėtina, aukcionais bus dar labiau numažinta. Atsižvelgus į šias aplinkybes manytina, kad tokie vykdomosios valdžios sprendimai ne tik yra tikėtinai objektyviai nepagrįsti, tačiau kartu yra ir žudantys ar bent stabdantys vėjo energetikos plėtrą Lietuvoje, o VKEKK akcentuojami siektini ekonominio efektyvumo ir technologinio atnaujinimo principai - deklaratyvus.

Vartotojų interesai

Natūraliai kyla klausimai dėl vykdomosios valdžios akcentuojamo mažiausios finansinės naštos generavimo vartotojams principo, kuriuo vadovaujantis yra priimami atsinaujinančių energetikos išteklių panaudojimo plėtrą skatinančių projektų stabdymas. Siekiant atsakyti į šį klausimą manytina, kad reikia pažvelgti į pačios vykdomosios valdžios patvirtintą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžetą 2012 metams, į kurį būtent visi vartotojai ir moka lėšas. Kaip matyti iš biudžeto, atsinaujinantiems energijos ištekliams nustatytas biudžetas yra mažesnis nei skiriamos VIAP lėšos termofikacinėms elektrinėms, VIAP lėšos AB Lietuvos elektrinei. Atsižvelgus į šias aplinkybes manytina, kad yra nepagrįsti ir ypač kritiškai vertintini vykdomosios valdžios bandymai prisidengti vartotojų gerove stabdant atsinaujinančios energijos vystymąsi.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Energetika

R. Masiulis: Astravo AE tyrimas gyvybiškais svarbus ir Lietuvai, ir Baltarusijai (15)

Incidento Astravo atominėje elektrinėje tyrimas gyvybiškai svarbus ir Lietuvai, ir pačiai Baltarusijai, jį turi atlikti nepriklausomi ekspertai, teigia energetikos ministras Rokas Masiulis.

Lietuva rengia notą Baltarusijai dėl incidento atominėje elektrinėje (46)

Lietuva ketina išsiųsti notą Baltarusijai, prašydama pateikti tyrimo rezultatus dėl incidento netoli Lietuvos statomoje Astravo atominėje elektrinėje (AE).

Suaktyvėjo skaitiklių tikrintojais apsimetę sukčiai (18)

Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prašo gyventojų būti apdairiems ir įsitikinti, kad elektros ar dujų skaitiklių atvykę tikrinti asmenys nėra sukčiai, rašoma bendrovės pranešime spaudai.

Vėl sugedo „NordBalt“, įjungtas Kruonis (37)

Vėlų antradienio vakarą atsijungus elektros jungčiai su Švedija „NordBalt“ buvo aktyvuotas Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (Kruonio HAE) teikiamas avarinis rezervas.

Ar įmanomas pokalbis dėl Astravo su A. Lukašenka? (131)

Žinios apie vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus statomoje Astravo atominėje elektrinėje (AE) įvykusius incidentus kelia vis didesnį nerimą. Prie to prisidėjo ir antradienį Baltarusijos energetikos ministerijos patvirtinta informacija, kad dar liepos 10 dieną iš 2–4 metrų aukščio nukrito 330 tonų sveriantis reaktoriaus korpusas. Sklandant gandams apie šios AE saugumą, gvildenama idėja surengti Lietuvos ir Baltarusijos vadovų susitikimą, kuriame būtų galima paklausti Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos, ar Astravo AE saugi bei atitinka tarptautinius reikalavimus.