„Praeityje esame parodę, kad mūsų valia šį tą reiškia ir jeigu darysime viską, ką galime, tai neliksime vieni, nes ir nesame vieni. Esame Europos Sąjungoje, turime pasiekti aiškios ir griežtos pozicijos kartu su visa sąjunga, galbūt ir su Šiaurės Atlanto sąjunga“, – antradienį Lietuvos mokslų akademijoje surengtoje konferencijoje sakė V. Landsbergis.

Jis teigė, kad Lietuva turi išnaudoti visus svertus bei argumentus ir klausimą dėl Astravo dėti ant stalo, bet tai yra tik didelės gyvybinės kovos pradžia.

Branduolinis terorizmas

V. Landsbergis savo pranešime kelis kartus paminėjo „branduolinį terorizmą“.

„Tai branduolinis terorizmas ir keršto jausmai. Tai tiesioginė grėsmė ir žala – jau dabar, visų pirma dėl ekonominės plėtros stabdymo, – apie Baltarusijoje statomą Astravo atominę elektrinę (AE) kalbėjo jis. – Kai aš kalbu apie branduolinį terorizmą, darau tai sąmoningai. Tai yra naujas dalykas, bet daug kas šiandien yra labai nauja Europoje ir nereikia vengti įžvalgų ir teisingų, tiesių pavadinimų.“

V. Landsbergis pabrėžė, kad 50 kilometrų nuo Vilniaus vystomas projektas ekonominės logikos nepaiso. „Jei bombą reikia įtaisyti virš Vilniaus, tai vadas lieps eiti iki galo. Ar ekonomiškai apsimoka, ar ne“, – teigė profesorius.

„Bus padaryta taip, kaip nori didysis vadas, o kaltas bus mažasis iešmininkas. Padėkime tam „iešmininkui“, iškeldami jam jo tiesioginės atsakomybės klausimą ir kviesdami susiprasti ir pakeisti statybos vietą“, – apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos santykius kalbėjo V. Landsbergis.

Krizė Europoje

V. Landsbergis taip pat kalbėjo apie pačios Europos Sąjungos (ES) išgyvenamus išbandymus.

„Kalbama apie tariamą sotumo valstybę, pamirštant, kad svarbiau yra dvasinė gerovė“, – vieną vidinę sąjungos krizę įvardijo jis.

Tarp išorinių išbandymų profesorius mato pabėgėlių klausimą, tačiau pabrėžė, jog stengiamasi nematyti išorinės grėsmės „numeris vienas“.

„Kurią kelia poimperinės Rusijos sindromai arba oficiali dabartinė Kremliaus politika. Europa paskelbta priešu, kurį turės pakeisti Eurazija. Tai turi tiesioginį ryšį su Astravo problema“, – sakė V. Landsbergis.

Jis paminėjo ir tai, kad iš keturių vietų atominei elektrinei Baltarusija pasirinko pavojingiausią draugiškai kaimyninei Lietuvai vien tam, kad jų santykiai būtų griaunami. „Aišku, iš kur atėjo įsakymas pasirinkti Astravą“, – tvirtino V. Landsbergis.

Išlikimo klausimas

Konferencijoje „Baltarusijos ir Rusijos statomos atominės elektrinės Astrave keliamos geopolitinės ir branduolinės saugos pasekmės Europai“ vaizdo įraše kalbėjusi D. Grybauskaitė teigė, kad Astravo klausimas yra Lietuvos nacionalinio saugumo ir išlikimo klausimas, kuriam reikia Baltijos kelio drąsos ir vienybės.

„Paslapčiomis vystomas projektas kelia pavojų visam regionui ir pačios Baltarusijos žmonėms, – sakė prezidentė. – Astravo saugumas – bendras visos Europos saugumo klausimas. Visų mūsų saugumui egzistencinis klausimas.“

Renginyje taip pat kalbėjęs prezidentas V. Adamkus sakė, kad labai nori tikėti, kad sveikas protas ir demokratiškų šalių solidarumas nugalės.

„Astrave vykstančios statybos pirmiausia kelia saugumo klausimą. Baltarusija turi atsakyti į klausimą: ar ji sutinka, kad jos teritorijoje, liaudiškai tariant, pačių baltarusių rankomis, prie jai draugiškos Lietuvos sienos Kremlius stato įtampos ir pavojaus židinį?“ – sakė jis.

Prezidentas stebėjosi keista ir vangia Europos pozicija. „Dauguma dar atsimena radioaktyvius debesis iš Černobylio. Problemų kils ne tik Lietuvai“, – priminė V. Adamkus.

Jis taip pat priminė, kad kai Lietuva stojo į ES, sąžiningai įvykdė reikalavimą uždaryti Ignalinos AE.

„Beje, kitokia buvo ir mūsų elektrinės paskirtis – tai buvo energijos šaltinis, o ne atominio ginklo atitikmuo kaimynų politiniam šantažui“, – sakė V. Adamkus.

Apie 50 kilometrų nuo Vilniaus statomą Astravo AE sudaro 2 blokai, jos reaktoriaus tipas – VVER 1200.

„Tai naujas reaktorius, kuris dar nėra išbandytas“, – pastebėjo energetikos ministras Rokas Masiulis.

Astravo AE reaktoriaus modelis – B-491. Reaktoriaus šiluminė galia – 3200 MW, elektrinė galia (bruto) – 1194 MW.

DELFI primena, kad liepą Astravo statybvietėje buvo nukritęs AE reaktoriaus korpusas. Vėliau Rusijos rangovės „Rosatom“ buvo paprašyta jį pakeisti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (837)