Ji skaičiuoja, kad atliekas deginti Vilniaus ar Klaipėdos jėgainėse, net įvertinus transportavimo sąnaudas, savivaldybėms būtų pigiau.
Asociacija 24-ioms savivaldybėms, kurioms gali tekti atliekas gabenti į Kaune planuojamą jėgainę, išsiuntė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos ir VšĮ „PRIC“ atliktas studijas. Jose analizuojama bendrovių „Lietuvos energija“ ir „Fortum Heat Lietuva“ Kaune kogeneracinės jėgainės įtaka atliekų tvarkymo kainoms regione.
„Ekspertų išvados rodo, jog aplinkinių savivaldybių gyventojams šildymo kainos nemažės, priešingai – jie brangiau mokės už atliekų tvarkymą ir tokiu būdu dotuos pigesnę šilumą kauniečiams“, – sako LNŠGA prezidentas V. Kisielius.
Pasak jo, iš atliktų skaičiavimų taip pat galima aiškiai matyti, kad jėgainė Kaune finansiškai bus gyvybinga tik priverčiant atliekų turėtojus daugiau sumokėti už jų deginimą.
„Pajamos iš parduodamos šilumos ir energijos šioje jėgainėje, ekspertų nuomone, bus mažos. Todėl projektą įgyvendinančios bendrovės turės didinti atliekų įvežimo į Kauno kogeneracinę jėgainę mokestį tam, kad Europos Sąjungos paramos negaunantis ir 150 mln. eurų kainuosiantis projektas atsipirktų“, – teigia V. Kisielius.
Aukštas atliekų įvežimo mokestis gali versti savivaldybes ieškoti alternatyvų. Ekspertai skaičiuoja, kad gabendamos atliekas deginti ne į Kauno, o į Vilniaus ar Klaipėdos jėgaines, net įvertinus transportavimo sąnaudas, savivaldybės kasmet sutaupytų beveik 5 mln. eurų.
„Turimi skaičiavimai rodo, kad atliekų vežimas iš Kauno ir aplinkinių rajonų į Vilniaus ar Klaipėdos deginimo jėgaines būtų pigesnis. Kas privers savivaldybes nesirinkti pigesnės ir gyventojams sutaupyti leidžiančios alternatyvos?“, – klausia V. Kisielius.
Asociacijos prezidentas tikisi, kad savivaldybės detaliai išnagrinės planuojamo projekto įtaką vietos gyventojų išlaidoms už atliekų tvarkymą, kadangi pasekmės gali būti ilgalaikės.
„Manome, kad dėl Kauno kogeneracinės jėgainės plėtros turėtų spręsti visų suinteresuotų savivaldybių atstovai, kadangi būtent šioms savivaldybėms atiteks pagrindinė projekto išlaikymo našta. Savo ruožtu valstybė ir savivaldybės turėtų rimtai imtis atliekų rūšiavimo problematikos. Tai apskritai leistų Lietuvai išvengti perteklinių atliekų deginimo pajėgumų“, – tvirtina V. Kisielius.
Asociacijos kreipimasis ir ekspertų skaičiavimai išsiųsti Kauno m., Kauno r., Kėdainių r., Kaišiadorių r., Jonavos r., Raseinių r., Alytaus m., Alytaus r., Druskininkų r., Lazdijų r., Varėnos r., Prienų r., Birštono r., Panevėžio m., Panevėžio r., Biržų r., Kupiškio r., Pasvalio r., Rokiškio r., Kalvarijos r., Kazlų Rūdos r., Marijampolės r., Šakių r. bei Vilkaviškio r. savivaldybėms.
