Šiuo susitarimu buvo išspręstas nesutarimas, kas turėtų finansuoti terminalo statybų darbus. Mat pagal KVJU įstatymą, tai yra Uosto direkcijos funkcijas. Tačiau pagal birželį Seime priimtą SGD įstatymą, terminalo statyboms lėšas turėtų skirti KN, kuri yra paskirta SGD terminalo operatore.
„Tik gavę Vyriausybės vadovo pažadą, kaip bus kompensuotos mūsų investuotos lėšos, galėsime kompensuoti KN lėšas, kurias ji skirs terminalui statyti“, - sakė E. Gentvilas.
Pagal KN ir KVJU direkcijos sutartį, terminalą stato ir lėšas jam skiria KN, tačiau KVJU direkcija operatyviai kompensuoja terminalo operatoriaus išlaidas. O uostui lėšos, investuotos į terminalą, bus kompensuotos per 20 metų per uosto rinkliavas ir, jei reikės, iš valstybės biudžeto.
„Nes mums naudingiau, jei į uostą atplaukia daug mažų laivų, kurie sumoka rinkliavas. Tačiau į SGD terminalą atplauks dideli dujovežiai, bet jų bus mažai. Akivaizdu, kad nauda iš jų mums bus menka. Todėl ir buvo reikalingas Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo nustatytas lėšų kompensavimo tvarka“, - sakė E. Gentvilas.
Savo ruožtu R. Masiulis tikisi, kad uostui lėšų iš biudžeto neteks skirti. „Mes juk mokėsime uostui už terminalui reikalingos krantinės nuomą. Be to, rinkliavas mokės ir dujovežiai. Tuo pačiu svarstome galimybę į Klaipėdą atplukdytas suskystintas dujas mažesniais bunkeravimo tanklaiviais kaip kurą plukdyti į Šiaurės ir Baltijos jūrose esančius tanklaivius. Rinkliavas mokės ir tie tanklaiviai“, - vylėsi R. Masiulis.
Nei jis, nei E. Gentvilas dar negalėjo pasakyti, kiek gali kainuoti terminalo statybos. „Į tai atsakys konkurso dalyviai, kurie pateiks savo pasiūlymus“, - slapukavo R. Masiulis.
Buvo skelbta, kad terminalui gali tekti skirti per 300 mln. litų. Už šias lėšas bus statoma krantinė pietinėje KVJU dalyje ties Kiaulės nugaros sala, gilinamas ir platinamas laivybos kanalas pačiame uoste, bei įplauka į uostą. Neatmetama galimybė, kad gali tekti net perstatyti molus.
SGD terminalas veikti turi pradėti 2014 m.
