Teismas: atsijungus nuo šildymo neteisėtai, privaloma mokėti už energiją

 (333)
Vartotojai, kurie neteisėtai atjungė buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojais iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą. Taip galutine ir neskundžiama nutartimi išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).
© DELFI / Audrius Solominas

„Jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją“, – pabrėžė trijų teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bendrovės „Kauno energija“ ir vieno kauniečio ginčą dėl skolos už šilumos energiją priteisimo. Teismas iš buto savininko priteisė beveik 2 tūkst. Lt skolos už šildymą bei 5 proc. metines palūkanas už laiku nesumokėtas įmokas.

Pasak LAT, tik įteisinus savavališką atjungimą, šilumos tiekėjas turės teisinį pagrindą tokiam vartotojui nebeskaičiuoti viso mokesčio už šilumą – t. y. paskirstymo metodas bus papildytas metodu, leidžiančiu apskaičiuoti ir apmokėti pateikti mokestį tik už tenkančią šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti.

Bylos duomenimis, vieno daugiabučio gyventojas atsijungė nuo šildymo sistemos, nors „Kauno energija“ jį buvo informavusi, kad priėmė sprendimą neišduoti projektavimo sąlygų butui nuo šildymo sistemos atjungti.

Kauno m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus raštu gyventoją taip pat informavo, kad negalima išduoti projektavimo sąlygų sąvado atsijungti nuo centralizuoto šildymo ir atlikti autonominio dujinio šildymo darbus.

Ginčą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad nesant teisėtą patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą patvirtinančio akto, atsijungimas laikytinas neteisėtu, o šilumos tiekėjo ir gyventojo šilumos tiekimo santykiai – nenutrūkusiais.

Pasak LAT, butų savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos, nepadarant žalos kitų namo butų gyventojams.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Energetika

Energetikos inspekcija: elektros tiekimas Seimui birželį sutriko dėl ESO darbuotojų kaltės (2)

Elektros tiekimas Seimui birželį trumpam buvo nutrūkęs dėl bendrovės Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) darbuotojų kaltės, konstatavo tyrimą atlikusi Valstybinė energetikos inspekcija.

Atsijungus „NordBalt“ elektrą gamina Kruonio HAE (26)

Atsijungus elektros energijos jungčiai su Švedija „NordBalt“, aktyvuota Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) teikiama avarinio rezervo paslauga.

„Rosatom“: Astravo AE veiklos pradžia atidedama iki 2020-ųjų vasaros (41)

Abu Astravo atominės elektrinės (AE), kuri statoma 50 kilometrų nuo Vilniaus, reaktoriai pradės veikti 2020 metų vasarą, pranešė jėgainę statančios Rusijos korporacijos „Rosatom“ vadovas. Anksčiau skelbta, kad pirmasis reaktorius bus baigtas ir veiks 2019-aisiais, o antras - po metų.

Šiemet jau nutiesta per 600 kilometrų elektros kabelių po žeme (9)

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per pirmą šių metų pusmetį jau nutiesė beveik 645 km požeminių elektros kabelių. Tai 2,6 karto daugiau nei praėjusių metų pirmą pusmetį. Nutiesus požeminius elektros kabelius, klientams padidėjo elektros tiekimo patikimumas, nes požeminis tinklas yra atsparesnis gamtos poveikiui.

Į Klaipėdą atplaukia naujas SGD krovinys (120)

Šeštadienį į Klaipėdą atplaukia naujas suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys.