Tuo tarpu buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas, susitaręs dėl projekto su Japonijos „Hitachi“, tvirtina įžvelgiantis teigiamų postūmių, įgyvendinant VAE projektą, ir tai pirmiausiai sieja su Estijos valdžios pasikeitimais.
„Įspūdis per pastaruosius porą metų yra dvejopas. Viena vertus, pagal ankstesnės Vyriausybės planus reikėjo įdėti dar nemažai darbo ruošiant, konkretizuojant šio projekto detales, derantis su potencialiais partneriais. Kartais atrodo, kad panašaus pobūdžio pokalbiai ir vyksta, ir ši Vyriausybė bent jau juos tęsia. Bet kita vertus, gana skirtingi tiek premjero, tiek kai kurių valdančiųjų komentarai dėl atsakomybės už projekto tolesnę eigą perkėlimo kitiems, ypač partneriams iš kitų Baltijos šalių, lyg ir signalizuoja, kad neapsispręsta dėl šio projekto reikalingumo“, - BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius R. Vilpišauskas.
Anot jo, toks neapsisprendimas galbūt susijęs su tuo, kad nėra žinoma, kaip visuomenė reaguotų į tolesnį VAE projekto įgyvendinimą.
„Toks įspūdis, kad neapsisprendžiama, kaip rasti tokį sprendimą, kuris leistų paprastai kalbant valdančiajai koalicijai ir ypač socialdemokratams išsaugoti veidą prieš rinkėjus ir tuo pačiu priimti gerai pasvertą ir pagrįstą sprendimą, ar apskritai bet kokį sprendimą“, - mano ekspertas.
Tuo tarpu A. Sekmokas teigė matantis tam tikrų teigiamų ženklų VAE projekte ir juos sieja su naujais Estijos vyriausybės bei energetikos bendrovės „Eesti Energia“ vadovais.
„Stebint visą šitą viešą lauką, reikia pasakyti, kad pasikeitus Estijos premjerui, iš tikro pozityvumo yra daugiau. (...) Pakeistas ir „Eesti Energia“ vadovas, kuris iš tikro buvo labai didelis (VAE projekto - BNS) oponentas. (...) Kitas dalykas, aš suprantu Estijos poziciją, kad jie nori daugiau aiškumo į visus klausimus, kuriuos jie kėlė. Politiškai jiems būtų problema, jei jie tą projektą imtų tęsti be papildomo paaiškinimo ir argumentacijos“, - BNS sakė A. Sekmokas.
Be to, pasak jo, po Lietuvos įstojimo į euro zoną pasikeitus šalies skolinimosi situacijai, investicijos į projektą galėtų būti perskaičiuotos.
„Skolinimosi lėšos yra žymiai pigesnės ir aš manau, kad „Hitachi“ pasiūlymas galėtų būti perskaičiuotas. Juo labiau, kad esant dabartinei situacijai, kai Europos Centrinis Bankas siekia didinti investicijas, suaktyvinti ekonomiką, reikėtų vertinti, kad galimas daiktas, jog Visagino projektą būtų galima statyti ir vystyti iš paskolų, neapkraunant vartotojų per tarifą“, - svarstė buvęs energetikos ministras.
Ekspertai pažymi, kad teigiamo postūmio projektui taip pat suteikė šią savaitę Davose įvykęs prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Japonijos bendrovės „Hitachi“ vadovo Hiroaki Nakaniši susitikimas.
„Prezidentės susitikimas su „Hitachi“ vadovais gali būti signalas, kad pokalbiai tęsiami ir nėra bent atsisakyta šio projekto, bet ar yra nuspręsta jį tikrai toliau tęsti, irgi neaišku“, - BNS sakė R. Vilpišauskas.
Baltijos šalys vis dar neturi atsakymo, ar VAE - konkurencinga
Baltijos šalys vis dar neturi atsakymo, ar milijardinės vertės Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas būtų pakankamai konkurencingas, teigia energetikos viceministras. Aleksandras Spruogis sako, kad projektas vis dar domina partnerius.
„Visos trys Baltijos šalys daug dirba, kad VAE projektas būtų subrendęs, ir turiu pasakyti, kad projektas tobulėja. Ar jis yra pakankamai konkurencingas – turi atsakyti įmonės, kurios jį įgyvendintų. Galutinio atsakymo šiandien mes dar neturime“, - po Lietuvos, Latvijos ir Estijos viceministrų susitikimo penktadienį Vilniuje BNS teigė A. Spruogis.
Anot jo, partneriai vis dar domisi branduolinės jėgainės projektu.
„Sausio 14 dieną įvyko potencialių investuotojų į VAE projektą iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos susitikimas. Tai buvo pirmas susitikimas po daugiau nei metų pertraukos, aptarta, kokia pažanga padaryta. Tebevykstančios diskusijos rodo, kad projektas partneriams vis dar aktualus“, - tikino viceministras.
A. Spruogis teigė, kad susitikime penktadienį aptarta energetikos sistemų sinchronizavimo su Vakarais studija bei kokie iššūkiai numatomi elektros sektoriuje ateityje.
„Yra vykdomos studijos, šiandien vykusio komiteto posėdžio metu aptarėme jų tarpinius rezultatus. Viena iš studijų yra apie VAE vietą sinchronizacijos su Europos kontinentiniais tinklais projekte. Reikia turėti galvoje tai, kad sinchronizacija ne tik užtikrina energetinį saugumą Lietuvai, bet ir atveria tam tikras galimybes, taigi mes matome, kad tai yra tarpusavyje labai susiję projektai“, - sakė energetikos viceministras.
Anot jo, kitoje studijoje nagrinėjama, kokie iššūkiai elektros prekyboje numatomi ateityje: „Šiandien sunku prognozuoti, kokia elektros kaina bus rinkoje 2020 metais. Detalesnė analizė ir minėtų studijų išvados būtų vieni svarbiausių faktorių, visoms trims Baltijos šalims galutinai apsisprendžiant dėl VAE statybos“.
Premjeras Algirdas Butkevičius penktadienį pareiškė, kad Lietuva sulaukė „tam tikro pozityvaus atsiliepimo“ iš Estijos dėl prieš kelerius metus sustabdyto milijardinės vertės VAE projekto.
„Galiu pasakyti, kad jau pagaliau tam tikras atsiliepimas pozityvus yra gautas iš Estijos. (...) Kada pradėjau dirbti ministru pirmininku, buvo pasakyta, kad šitas klausimas su jais nebuvo derinamas ir jie nelabai norėdavo kalbėtis. Bet pastoviai, po tam tikrų pokalbių, pateiktos tam tikros informacijos, tam tikrų klausimų atsakymų, jau tam tikri pozityvūs dalykai atkeliauja ir iki Lietuvos“, - penktadienį žurnalistams Seime sakė premjeras.
Tuo tarpu Estijos Ekonomikos ministerijos vicekancleris energetikos klausimais Ando Leppimanas BNS sakė, kad dabar investuoti į VAE nėra ekonomiškai naudinga.
„Estijos pozicija dėl VAE projekto nepakito – prieš apsisprendžiant reikia atsakyti į klausimus, kuriuos dėl šio projekto yra pateikę potencialūs investuotojai“, – BNS penktadienį sakė A.Leppimanas, komentuodamas Lietuvos premjero pareiškimą penktadienį Vilniuje.
„Principiniai klausimai dėl Baltijos valstybių elektros energijos rinkos organizavimo yra aptariami Baltijos šalių ministrų tarybos Energetikos komitete. Atsakymams į juos gauti atliekami įvairūs tyrimai. Kol jie nebus baigti ir kol nesusiformuos palankios sąlygos investicijoms į šią sritį, mūsų pozicija nekinta: investuoti į VAE ekonominiu požiūriu nėra protinga“, – pridūrė A.Leppimanas.
Pernai gruodį Baltijos šalių premjerų susitikime Taline A.Butkevičius pažadėjo sustiprinti derybas su su Japonijos korporacija „Hitachi“ ir partneriais Latvijoje bei Estijoje dėl VAE statybos.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė šią savaitę Davose susitiko su „Hitachi“ vadovu Hiroaki Nakaniši. Anot jos, bendrovė toliau nori dalyvauti projekte ir investuoti į kitus ekonomikos sektorius Lietuvoje.
Lietuva 2011 metų vasarą parinko „Hitachi“ strateginiu investuotoju į atominę elektrinę, bet po metų surengtame patariamajame referendume projektas nesulaukė paramos. Dabartinė Vyriausybė galutinio sprendimo negali priimti, nes neturi pakankamos paramos iš galimų projekto partnerių - Latvijos, Estijos ir Lenkijos.