- Teigiama, kad šiuo metu daugiausia taršos generuojantys energijos šaltiniai yra apmokestinami mažiausiai, o biodegalams taikomi mokesčiai yra vieni didesnių energetikos produktams taikomų. Kas, Jūsų nuomone, skatina būtent tokį sistemos darbą?

- Šiuo metu Europoje nustatyti minimalūs energetikos produktų, kurie naudojami kaip krosnių kuras ar variklių degalai, ir elektros energijos mokesčiai. Tačiau kai kurių kuro rūšių apmokestinimo principai yra visiškai neaiškūs. Įvairioms kuro rūšims yra taikomi skirtingi akcizai, apskaičiuojami pagal to kuro kiekį, nepaisant poveikio aplinkai ar sukuriamos energijos vertės.

Trumpai tariant, mokesčių sistema yra neobjektyvi ir neatitinka ES politinių siekių: mažinti energetinę priklausomybę, transporte plačiau naudoti atsinaujinančių išteklių energiją ir kurti švaresnę aplinką. Galiojanti sistema yra pasenusi, nenuosekli.

- Kodėl biokuras yra apmokestinamas lygiai taip pat, kaip ir įprastinis? Juk tai trukdo žmonėms pereiti prie ekologiškesnio kuro...

- Daugelyje šalių bioetanolis apmokestinant prilyginamas įprastam benzinui, biodyzelinas prilyginamas įprastam dyzelinui. Neatsižvelgiama ir į tai, kad biodegalų kaloringumas – sukuriamos energijos kiekis – yra mažesnis. Taip biokuras prievarta prilyginamas iškastiniam kurui. Apmokestinimo taisyklėse neatsižvelgiama į degalų kilmę, energetinę vertę, poveikį aplinkai, anglies dvideginio išmetimus.

Susidarius tokiai padėčiai, vartotojai netgi skatinami rinktis iškastinį kurą vietoje aplinkai palankesnių degalų rūšių. Paradoksalu, tačiau energijos mokesčiai šiuo metu palankesni neekologiškam gyvenimo būdui.

- Papasakokite plačiau apie savo siūlymus dėl biokuro apmokestinimo mažinimo.

- Siekiame, kad visos kuro rūšys būtų apmokestinamos objektyviai ir nuosekliai, laikantis tų pačių principų. Mano pasiūlytos sistemos esmė – mokesčius skaičiuoti pagal du kriterijus: naudojamo kuro energetinę vertę ir išmetamą anglies dvideginio kiekį. Tai nebūtų nauji mokesčiai: tiesiog pertvarkytume esamą sistemą.

Taip skaičiuojant akcizą, manoma, kad biodegalai neišskiria anglies dvideginio. Todėl nebūtų taikoma mokesčio dalis už šių dujų išmetimą. Be to, biodegalai yra ne tokie kaloringi nei įprastas iškastinis kuras. Taigi mokesčio lygis už energetinę vertę būtų mažesnis, palyginti su kitomis kuro rūšimis. Pagal naująsias taisykles akcizas biodegalams mažėtų.

Apmokestinimo pokyčiai būtų įgyvendinami ilgainiui, kad vartotojai ir verslininkai galėtų jiems pasirengti.

- Ar, sumažinus ekologiško kuro kainą, būtų jaučiamas rinkos persiskirstymas? Galbūt prie šio kuro gamybos ir vartojimo pereitų daugiau įmonių? Kaip tai paveiktų patį klimatą?

- Įvedus anglies dvideginio apmokestinimo elementą, vartotojams būtų verta rinktis aplinkai palankesnius produktus ir ilgainiui atsisakyti taršiausiųjų.

Be to, energija būtų apmokestinama pagal realią jos vertę, kaloringumą. Taigi ji būtų naudojama veiksmingiau.

Tai paskatintų keistis visą rinką: didėjant paklausai, augtų pasiūla. Stiprintume pažangią žaliosios energetikos pramonę, skatintume investicijas į technologijas ir inovacijas šioje srityje. Automobilių gamintojai būtų suinteresuoti kurti ir diegti biodegalams bei kitam aplinkai palankiam kurui geriau pritaikytus automobilius.

Biodegalai yra ta kuro rūšis, kurią galime pasigaminti patys, Europos Sąjungos viduje. Šis ir kiti atsinaujinančios energijos šaltiniai yra gerokai stabilesni ir patikimesni, jų taip neveikia naftos kainų šuoliai. Jei nuspręstume mokestinėmis iniciatyvomis skatinti biodegalų naudojimą, atvertume daugiau galimybių augančiai Lietuvos biokuro pramonei ir šalies ūkininkams. Taigi pertvarka pasiektume dvigubos naudos: taptume mažiau priklausomi nuo pasaulinių naftos kainų šuolių ir paskatintume savo gamintojus.

Be to, aplinkoje mažėtų anglies dvideginio išmetimas. Ilgainiui mažėtų mūsų priklausomybė nuo įvežamo iškastinio kuro.

Nuomonė

Raimondas Kuodis
Ekonomistas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis

Šita problema – labai sena, suvokta dar XX a. trečiajame dešimtmetyje ekonomisto Arthuro Cecilio Pigou: jei, vartojant prekę, atsiranda neigiami išoriniai efektai, vadinasi, reikia įvesti atitinkamo dydžio mokestį, kuris sulygintų privačias ir socialines sąnaudas. Kyla klausimas: kaip tinkamai parinkti akcizo dydžius kai kurioms kuro rūšims, turint galvoje jų poveikį žmonių sveikatai ar globaliniam klimato atšilimui? Jei į šį klausimą būtų žiūrima rimtai, tai akcizai kai kurioms kuro rūšims būtų kelis kartus didesni, negu yra dabar. Tarkim, anglis yra itin tarši ir labai smarkiai prisideda prie klimato kaitos, o, pavyzdžiui, gamtinės dujos šiuo požiūriu yra švaresnės. Dyzelinas išskiria kietąsias daleles, kurias matome, kai priešais važiuojantis dyzelinis automobilis išmeta juodų dujų debesį. Klausimas – kaip paskatinti mieste naudoti suspaustas dujas bent jau viešajame transporte? Juk yra švaresnių šaltinių, kurie sumažintų oro taršos sukeliamą vėžio riziką... Manau, kad kalbėti apie tai būtina, nors tos kalbos yra jau smarkiai pavėluotos. Pasaulis jau jaučia klimato kaitą. Deja, matome, kad klausimas nesprendžiamas dėl politinių priežasčių, ypač dėl anglies lobistų pastangų. Iki šiol didelė pasaulio dalis vis dar naudoja labai taršias technologijas, pvz., degindama anglį gamina didžiąją dalį elektros energijos. Aš labai abejoju, ar pavyks Europos komisarams priartinti akcizų dydžius prie socialiai optimalių. Santykinai žiūrint, Europos Sąjunga, jos „Strategija 20/20/20” yra tikras avangardas kovojant su klimato kaita, palyginti, pvz., su JAV. Pastarosios yra didžiausios klimato atšilimo kaltininkės. Tačiau Europos pažangos neužtenka: reikia visuotinio sprendimo, o jo nėra. Specialistai jau kalba, kad, užuot rengę kovos su klimato kaita strategiją, turime rengti adaptacijos strategiją – kaip gyvensime, kai planeta atšils keliais laipsniais, o vandenynų lygis pakils keliais metrais. Klausimas – ar politikai ryžtųsi daryti sprendimus, kurie galiausiai naudingi mums patiems, bet trumpuoju laikotarpiu sukeltų mums nepatogumų? Paprastai politikai renkasi trumpojo laikotarpio naudą ilgojo laikotarpio sąskaita. Jei būtų kitaip, nebūtų nei klimato kaitos, nei kitų bėdų, susijusių su vandenų, dirvožemio nualinimu, kurios užklups mus visa jėga jau visai netrukus. Komisaras A.Šemeta bando judėti ta kryptimi, kurią rekomenduotų ekonomistai, bet kas gi klauso tų ekonomistų...