Trečiadienio posėdyje Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) patvirtino, kad už elektrą atsiskaitantys pagal standartinį vienos laiko juostos tarifą turės mokėti 47,4 ct/kWh. Šiemet šis tarifas buvo 50,1 ct/kWh. Turintys elektrines virykles vienos laiko zonos vartotojai mokės 46,5 ct/kWh vietoj 48,7 ct/kWh.
Tuo metu du skaitiklius turintiems gyventojams dieną sunaudojama energija kainuos 51,3 ct/kWh vietoj 54,1 ct/kWh. O už naktį ir savaitgalį – 38,4 ct/kWh vietoj 41 ct/kWh.
Du skaitiklius ir dar elektrines virykles turintys žmonės mokės atitinkamai 50,3 ct/kWh vietoj 52,5 ct/kWh ir 37,8 ct/kWh vietoj 40 ct/kWh.
Pasirinkusieji planą „Namai“ ir turintys vienos laiko zonos tarifą ir toliau mokės 10 Lt abonementinį mokestį, o kilovatvalandė elektros jiems pigs beveik 3 ct iki 42,7 ct/kWh, o turintys dviejų laiko zonų tarifą turės atseikėti atitinkamai 45,9 ct/kWh ir 35,3 ct/kWh vietoj 48,8 ct/kWh ir 37,9 ct/kWh.
Turintys planą „Namai plius“ ir toliau mokės 20 Lt pastovų mokestį, o už elektrą pagal vienos laiko zonos tarifą – 41 ct/kWh vietoj 43,8 ct/kWh.
Dviejų laiko zonų tarifo klientai už dieną sunaudotą energiją mokės 43,9 ct/kWh vietoj 46,8 ct/kWh, o naktį ir savaitgaliais – 34,2 ct/kWh vietoj buvusių 36,7 ct/kWh.
Nuo 2014 m. nebelieka anksčiau buvusios skirtingos elektros kainos, sunaudojantiems daugiau nei 12 tūkst. kWh.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkė Diana Korsakaitė sakė, kad labiausiai kainos sumažėjimą pajus standartinio tarifo vartotojai ir abiejų planų „Namai“ vartotojai.
DELFI primena, kad Vyriausybė kitiems metams sumažino visuomeninius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) tarifą nuo 9,36 ct/kWh iki 7,14 ct/kWh. VIAP yra priskaičiuojamas visiems vartotojams prie kiekvienos elektros kilovatvalandės.
Vienintelė didėjusi elektros kainos dedamoji – gamybos kaina – didėjo nuo 16,1 ct/kWh iki 16,85 ct/kWh.
Kainų komisijos pirmininkė nenorėtų sutikti su šilumininkų tvirtinimu, kad 100 GhW iki 700 GhW sumažinus kvotą termofikacinėms elektrinėms dėl to brangs šiluma.
„Apie 2014 m. numatytą 700 GhW kvotą visos termofikacinės elektrinės ir jų operatoriai žinojo jau 2011 m. Todėl čia nėra jokio siurprizo. Tai (toks kalbėjimas – DELFI) yra būdas išlaužti didesnę kvotą“, - komentavo D. Korsakaitė.
Taip pat ji tvirtina, kad pasirodžiusi pramonininkų kritika dėl kitų metų elektros kainos yra susijusi su jų noru nemokėti VIAP. Ji nesiėmė prognozuoti, kiek nepriklausomi vartotojai, taip pat ir pramonė, kitąmet mokės už rinkoje perkamą elektrą.
Pasak D. Korsakaitės, didesnių elektros kainų buitiniams vartotojams neturėtų nusimatyti, nes visa per VIAP sistemą subsidijuojama energija perkama buitiniams vartotojams. Tai leidžia stabilia kaina garantuoti 1,6 teravatvalandės iš 2,65 teravatvalandės poreikį. Dar pusę teravatvalandės garantuojama perkant iš mažųjų atsinaujinančios energijos gamintojų, kurių perkamos energijos kainą norima numatyti pagal faktinę metų kainą.
„Tai yra rimtas pagrindas tvariam buitinių vartotojų kainos sumažinimui“, - kalbėjo ji.
Elektros skirstymo bendrovės „Lesto“ Visuomeninio tiekėjo tarnybos direktorius Ramūnas Kiaulėnas žurnalistams po posėdžio tvirtino, kad bendrovei mažėjanti elektros kaina įtakos neturės, nes mažėjimą labiausiai lemia VIAP.
„Pagrindinė kainos mažėjimo dalis yra susijusi su tomis kainos dedamosiomis, kurios su „Lesto“ nėra tiesiogiai susijusios“, - kalbėjo jis.
Bendrovės atstovas nesiėmė prognozuoti, ar kitąmet neteks peržiūrėti elektros kainos. „Turbūt būtų dar anksti daryti prognozes, bet „Lesto“ dės visas pastangas sutilpti į šią kainą“, - tvirtino „Lesto“ atstovas.
Apie 30 proc. visos Lietuvoje sunaudojamos elektros tenka gyventojams, visa kita dalis – pramonei.
