Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacija skaičiuoja, kad kauniečiai už šildymą gerokai permoka.
"Kauno energija"
© DELFI / Rafael Achmedov

Teigiama, kad vien per tris besibaigiančio šildymo sezono mėnesius permokėta daugiau nei milijonas eurų, o „Kauno energijos“ pelnas auga ne keliais procentais, o kartais.

Kauno savivaldybės atstovai turi tvirtą argumentą – esą šildymas laikinojoje sostinėje ir taip vienas pigiausių šalyje, o visus „Kauno energijos“ veiksmus griežtai stebi ir riboja įstatymai. Valdininkai teigia, kad nė vienas iš jų nebuvo pažeistas.

Tačiau Kauno vadovai pripažįsta, kad jau artimiausiu metu „Kauno energijos“ pelnas gerokai mažės. Tai gera žinia eiliniam šilumos vartotojui – šiluma pigs. Tačiau yra ir kita medalio pusė – mažėjant „Kauno energijos“ pelnui mažiau pinigų dividendų pavidalu grįš į miesto kišenę.

Skaičiuoja permokas

Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos (LNŠGA) prezidentas Vytautas Kisielius sako, kad kauniečiai apiplėšinėjami vidury baltos dienos.

„Skaičiuojame, kad vien lapkričio-sausio mėnesiais kauniečiai už šildymą permokėjo apie 1 milijoną eurų. Pridėkime dar vasarį ir ši suma jau perkopia 1,3 milijono eurų. Kas mėnesį vyksta šilumos supirkimo aukcionai, kurie grindžiami mažiausios kainos principu. Juose AB „Kauno energija“ iš nepriklausomų šilumos gamintojų perka šilumą tada, kai šie ją pagamina pigiau už pačią „Kauno energiją“.

Tačiau mes pastebime, kad pirkdama už vieną kainą, „Kauno energija“ paskui gyventojams ją parduoda už visai kitą. Ir tas susidarantis antkainis nėra mokestis už tiekimą, aptarnavimą ar kitas paslaugas, kadangi gyventojai už tai susimoka atskirai“, - DELFI teigė V. Kisielius.

Kaune šiuo metu yra viena didžiausių Lietuvoje nepriklausomų šilumos gamintojų koncentracija, tačiau, V. Kisieliaus teigimu, nauda Kaunui iš to maža.

„Aktyvi nepriklausomų šilumos gamintojų konkurencija Kaune lemia tai, kad šilumos gamybos kaina čia yra viena mažiausių Lietuvoje. Gaila tik, kad tokios konkurencijos nauda gyventojų nepasiekia – AB „Kauno energija“ tiesiog nėra suinteresuota mažesnėmis kainomis. Galime palyginti savo asociacijos narių gamybos kainas.

Pavyzdžiui, nepriklausomi šilumos gamintojai Vilniuje pagamintą šilumą „Vilniaus energijai“ parduoda brangiau nei Kaune „Kauno energijai“.

Tačiau nepaisant to, kad Kaune šilumos gamybos kaina yra mažesnė, vartotojai už ją moka net 30 procentų brangiau. Vilniuje vasarį šilumos kaina siekė 3,99, o Kaune net 5,25 euro centų už kilovatvalandę.

Šis skirtumas gula į „Kauno energijos“ kišenę“, - sako V. Kisielius.

Brangiau nei Rygoje?

V. Kisielius skaičiuoja, kad net Latvijos sostinės Rygos gyventojai už šildymą moka mažiau, nei kauniečiai.

Vytautas Kisielius
Vytautas Kisielius
© Asmeninis archyvas

„Beveik visa šiluma Kaune yra pagaminama iš pigaus biokuro. Vadinasi, papildomai ši kaina išauga ne dėl nepriklausomų šilumos gamintojų, o dėl šilumos tiekėjo – „Kauno energijos“ – įtakos. Iš asociacijos narių gavome informacijos, kad pavyzdžiui, net Rygoje, kur didžioji dalis šilumos pagaminama iš dujų, kainos yra mažesnės.

Šilumos gamyba Latvijoje kainuoja apie 2,8 euro centų už kilovatvalandę, o tiekėjo pateikiama kaina gyventojams – apie 4,2 euro centų už kilovatvalandę. Kažkodėl Kaune gyventojai, besišildantys pigiu biokuru, moka 25 proc. brangiau“, - stebisi V. Kisielius.

Kauno savivaldybės atstovai teigia, kad „Kauno energijos“ veikla griežtai kontroliuojama. Tačiau tai neįtikina V. Kisieliaus.

„Šilumos tiekimo bendrovė gali teigti nepažeidžianti įstatymų ir kitų teisės aktų, tačiau praktika rodo visai ką kita. Puikus pavyzdys yra Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos darbas UAB „Vilniaus energija“ atžvilgiu. Pernai atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad šilumos tiekėjas nepagrįstai į šilumos kainą įtraukė net 24 milijonus eurų. Taigi, tokių teiginių vertinimas yra pakankamai sąlyginis“, - sako V. Kisielius.

Nepriklausomų šilumos tiekėjų asociacijos vadovas sako, kad „Kauno energija“ rinkoje žaidžia monopolininko teisėmis.

„Nepriklausomi šilumos gamintojai yra už tai, kad sąskaitos gyventojams būtų mažesnės, o konkurencija rinkoje tik didėtų.

Tačiau labai svarbu visiems rinkos dalyviams užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas. Konkurencinėje kovoje šiandien dalyvauja tik nepriklausomi šilumos gamintojai tarpusavyje, o „Kauno energija“, kaip šilumos gamintoja, apskritai nekonkuruoja. Tai yra privilegijuota bendrovė, kuri faktiškai supirkinėja šilumą iš savęs prioriteto tvarka“, - sako V. Kisielius.

Vadina absurdu

Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas buvo nustebęs išgirdęs nepriklausomų tiekėjų pretenzijas.

„Kai mes paskelbiame, kad norime nusipirkti bent vieną katilinę, jie visi išsirikiuoja į eilę. „Kauno energija“ vieną kaip papildomą visgi įsigijo. Nepriklausomus tiekėjus šiai dienai labai spaudžia netinkama įstatyminė bazė, kai jie turi palįsti po mūsų tam tikra kaina.

Kuo daugiau biokuro katilinių įsigyja „Kauno energija“, tuo nepriklausomi tiekėjai turi pigiau pardavinėti šilumą, nes mes tokiu būdu numušame kainą. Tokiu būdu nepriklausomiems tiekėjams, kurie pastaruoju metu pasistatė katilines, iki atsipirkimo dar toli gražu. Todėl jiems labai nenaudingi mūsų žingsniai“, - teigia G. Petrauskas.

Savivaldybės administracijos direktorius katregoriškai atmeta, kad kauniečiai už šildymą gerokai permoka.

„Tai visiškos nesąmonės. Kaina nustatatoma pagal kainų reguliavimo metodiką. Jos griežtai laikomasi. Kiekvieną mėnesį kaina tvirtinama kainų komisijoje. Tai visisiškas absurdas. O kaina skelbiama kiekvieną mėnesį. Per pastaruosius terjus metus kaina Kaune nukrito 60 proc. Tai kiekvienam prieinama statistika.

Kaune mes esame antroje vietoje tarp didmiesčių, jei išminusavus Vilnių, kai komisija priėmė sprendimą, kad turi grąžinti 20 proc. per tam tikrą laiką. Vilniaus kaina buvo nukritusi, bet šiaip mes konkuruodavome tarp Klaipėdos ir Šiaulių. Klaipėda pigesnė, nes turi kogeneracinę elektrinę „Fortum“, į kurią Kaunas veža deginti šiukšles ir moka už vieną toną 38 eurus. Kitaip sakant, mūsų atliekų deginimo kaina klaipėdiečiai turi pigesnę šilumą.

Todėl su jais sunku konkuruoti, bet visų kitų kontekste po Klaipėdos mes esame pirmi. Tai yra kaina yra mažiausia“, - DELFI teigė G. Petrauskas.

Įstatymo nepažeidžia

Kaip skelbiama kainų reguliavimo tarnybos puslapyje, nuo kovo 1-osios Kaune galiojanti šilumos kaina – 5,38 euro. Tai vienas mažiausių rodiklių šalyje. Tiesa, ne pats mažiausias. Kaip minėta, teismo sprendimas įtakojo kainas vilniečiams - „Vilniaus energija“ šilumą tiekia už 4,67 euro. Palyginimui, Skuode šiluma kainuoja net 8,62 euro.

„Kaina jau priartėjo prie minimalios, kai jau nelabai kur yra leistis. Neužmirškime, kad tie, kurie įtakoja tokius klausimus, nelabai supranta, apie ką šneka. Kuo mažesnė bus „Kauno energijos“ kaina, tuo jie turės mažinti savo kainą ir tuo mažesnę kainą jie patys turės. Bet kokiu atveju, kol neatsiras kogeneracinė elektrinė, kaina dar gali kažkiek koreguotis iš vidinių resursų, tačiau jie yra minimalūs. Jau nelabai yra kur žemiau leistis“, - sako G. Petrauskas.

Nepriklausomi tiekėjai skaičiuoja, kad pastaraisiais metais „Kauno energijos“ pelnas vis auga. Teigiama, kad nepaisant to, kad gyventojų skaičius Kaune kasmet mažėja, „Kauno energijos“ pelnas įspūdingai auga. 2016 metais „Kauno energija“ gavo 4,7 mln. eurų pelno, o tai yra net 5 kartus daugiau nei, pavyzdžiui, 2014-aisiais.

„Visą šį dalyką reguliuoja kainų komisija. Viskas reguliuojama įstatymais, kiek galima uždėti. Kitaip tariant, kokią pelno maržą gali pasiimti „Kauno energija“. Neužmirškime ir perdavimo tinklų, kuriuos valdo „Kauno energija“. Tai yra visi vamzdynai. Tai šilumos kaina susideda iš šilumos pagaminimo kainos, už kurią mes perkame šilumą, iš tiekimo vamzdynais papildomą antkainį ir minimalią pelno maržą. Absoliučiai viskas yra reguliuojama kainų komisijos“, - sako G. Petrauskas.

„Šiuo metu galiojanti šilumos kainų nustatymo metodika, supirkimo tvarka ir jos išaiškinimai neužtikrina mažiausių kainų ir yra naudingi tik šilumos tiekėjams. Jau artimiausiu metu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turėtų priimti naują šilumos supirkimo tvarką, kuri visiems rinkos dalyviams sudarytų vienodas galimybes konkuruoti. Tikiu, kad šiai tvarkai besipriešinantys šilumos tiekėjai netrukus bus priversti susidurti su nauju reguliavimu, kuris užkirs kelią neadekvačioms kainoms bei piktnaudžiavimui gyventojų sąskaitomis“, - prieštarauja V. Kisielius.

Pelnas grįžta į biudžetą

G. Petrauskas sako, kad visas pelnas grįžta miestiečiams.

„Visas pelnas yra investuojamas į naujus šilumos įrenginius ir vamzdynų remontą. Visą perteklinę dalį per didvidendus grąžiname į savivaldybės biudžetą. Taigi grįždami į biudžetą pinigai grįžta miestiečiams kelių remonto pavidalu, mokyklų remonto pavidalu ir panašiai.

Pelnas rodo gerą įmonės veiklos rezultatą. Pabrėžiu, kad įmonė nepasiima pelno ir jo neišsidalina. Pinigai įkrenta atgal į miesto biudžetą, arba investuojami į ilgalaikį turtą, trasas ir panašiai. Beje, Vilnius su tuo dar susidurs, nes trasų remontas buvo vykdomas minimaliai. Tuo tarpu „Kauno energija“ per penkerius pastaruosius metus į trasų remontą investavo 20-30 milijonų. Tai milžiniškos sumos, kurias reikia įdėti“, - sako G. Petrauskas.

Galiausiai G. Petrauskas pripažino, kad jau artimiausiu metu „Kauno energija“ privalės veržtis diržus ir gerokai mažinti pelnus.

„Šiemet bus trejų metų laikotarpis, kai kainų reguliavimo komisija peržiūrės pelnus ir kitais metais nustatys žymiai mažesnes pelno maržas. Dar kartą kartoju, kad visą šį procesą kontroliuoja įstatymai. Mes to niekaip negalime įtakoti. Kitais metais pelnas bus apraižytas, mes tai žinome. Tai įvyks. Tokiu būdu šildymas kauniečiams ženkliai pigs“, - sako G. Petrauskas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ž. Vaičiūnas: pigesnių JAV dujų efektą vartotojai pajus kitąmet (58)

Lietuvą pirmadienį pasiekus pirmajam suskystintų gamtinių dujų ( SGD ) kroviniui iš JAV ,...

Prognozė: naftos kainos iki 2022 metų pabaigos svyruos 40–60 JAV dolerių už barelį (9)

Naftos kainos iki 2022 metų pabaigos svyruos 40–60 JAV dolerių už barelį intervale, nurodoma...

A. Merkel sukritikavo G. Schroederį dėl naujųjų jo pareigų „Rosneft" (25)

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį sukritikavo savo pirmtako Gerhardo Schroederio...

Prancūzijos „Total“ perka „Maersk Oil“ už 7,45 mlrd. JAV dolerių

Prancūzijos naftos milžinė „ Total “ pirmadienį pareiškė perkanti „ Maersk Oil“,...

Baltarusijos naftos produktų eksportuotojai: persiorientuoti iš Baltijos šalių į Rusijos uostus nenaudinga (29)

Abiejų Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų produkcijos eksporto įmonės „Beloruskaja neftenaja...

Top naujienos

Mama parodė, ką Turkijoje siaučiantis virusas padarė jos vaikui: oda luposi gabalais (22)

Turkij os turizmui – neramios dienos. Nuo liepos vidurio nesiliauja pranešimai apie Koksaki...

1 euras Odesoje – per dideli pinigai: parodė, ką galima nusipirkti uz centus (89)

Pigiau nei Odesoje – sunku surasti. Šiame Ukrainos kurorte už centus galite važinėti viešuoju...

O. Pikul-Jasaitienė – apie susišaudymu įtariamą ir paieškomą brolį: tikiuosi, kad čia nesusipratimas (3)

Pirmadienio vakarą Vilniuje , Antakalnio gatvėje, aidėjo šūviai. Antradienio popietę...

Ministerija nenori tylėti apie 404 eurų algą mokytojams: uždirba kur kas daugiau (316)

Po to, kai DELFI paviešino skaičius, kiek mokytojų Lietuvoje trūksta iki mokslo metų pradžios...

„WikiLeaks“ atsisakė publikuoti slaptą informaciją apie Rusijos valdžią (37)

Pačiame pernykštės JAV prezidento rinkimų kampanijos įkarštyje nutekintą medžiagą...

Atskleistos susišaudymo Vilniuje aplinkybės: paskelbta O. Pikul-Jasaitienės brolio J. Barono paieška (18)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Saulius Gagas pakomentavo...

Išnarpliojo, ką slepia politikų apranga (6)

Statistinis šiuolaikinio politiko portretas – vidutinio amžiaus vyras, vilkintis kuklų,...

„Oze“ vietoj „Prismos“ įsikurs „Maxima“ (30)

Lietuviškas prekybos tinklas „ Maxima “ laimėjo derybas dėl iš Lietuvos pasitraukusio prekybos...

Niekada nesiskolinusią moterį užgriuvo solidi skola (5)

Viena Raguvėlės miestelio gyventoja gyvena kaip ant adatų. Dar liepos pabaigoje ji gavo...

Bankas įspėja – daliai klientų paslaugų įkainiai didės (126)

Pristatant šiemetinę naujovę – pagrindinių bankinių paslaugų krepšelį – buvo žadama, kad...