Nors dar prieš porą mėnesių valdžios atstovai žadėjo, kad nuo naujų metų pradėsianti veikti jungtis su Švedija „NordBalt“ sumažins elektros kainas iki 7 proc., buitiniams vartotojams nustatytos vidutiniškai vos 1,5 proc. mažesnės elektros kainos.
Dar spalio 9 d. energetikos ministras Rokas Masiulis žadėjo, kad šalis pajus investicijų į energetiką, konkrečiai – elektros jungties „NordBalt“, pasekmes elektros rinkai.
„Šiuo metu Skandinavijoje, taip pat ir toje Švedijos zonoje, su kuria susijungsime kabeliu, elektros energija yra pigesnė negu Lietuvoje. Planuojame, kad sujungus mūsų sistemas su šiuo kabeliu bei įgyvendinant tas reformas, kurias darome Lietuvoje, atsisakydami priverstinės remtinos elektros gamybos termofikacinėse elektrinėse, lauksime, kad iki 7 proc. galėtų atpigti elektros energija“, - tuomet LRT radijui sakė ministras.
DELFI primena, kad Lietuva prekiauti elektra didžiausioje Europos elektros biržoje „Nord Pool Spot“ pradėjo dar 2012 m., tačiau tai, kad Lietuva nėra sujungta elektros jungtimis su Skandinavija, neleido pasinaudoti prekybos biržoje privalumais kainų klausimu. Skandinavijos šalys džiaugiasi mažesne elektros energijos kaina biržoje nei Lietuva.
Elektros energijos kainą kitiems metams „Energijos skirstymo operatoriaus“ ESO (buv. „Lesto“) vartotojams šiek tiek pabrangino ir pasikeitęs Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymą reglamentuojantis įstatymas.
Dar lapkričio pabaigoje VKEKK buvo patvirtinusi elektros kainos tarifus vartotojams, kurie buvo apie 0,2 ct/kWh mažesni (-4 proc.) nei galutinai patvirtinti gruodžio 30 d. Taip iš visos norėtos mažesnės elektros kainos beliko vidutiniškai vos 1,5 proc.
„Energijos skirstymo operatoriaus“ ESO (buv. „Lesto“) visuomeninio tiekėjo departamento direktorius Ramūnas Kiaulėnas pabrėžė, kad galutinės 2016 m. elektros energijos kainos buvo pakoreguotos, nes pagal Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo pataisas buvo pakeistos sisteminių paslaugų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainos, kurios turėjo įtakos galutinėms elektros energijos kainoms.
„Tuo metu mūsų teikiamų elektros skirstymo paslaugų dalis sudaro apie 25 proc. galutinės elektros energijos kainos gyventojams. Šiemet svertinė skirstymo paslaugos kaina mažėja daugiau nei 1 proc.”, - teigė jis.
Energetikos ministras R. Masiulis savo išsakytų žodžių apie mažėsiančią elektros kainą ateityje neatsisako.
Kaip DELFI komentavo energetikos ministro patarėjas ryšiams su visuomene Mantas Dubauskas, tvirtinant tarifus gyventojams nėra vertinamos prognozuojamos kainos.
„Taigi šiemet priimant sprendimą dėl tarifų gyventojams, kitąmet pradėsiančių veikti jungčių (jungties su Švedija ir jungties su Lenkija – red.) įtaka įvertinta nepilnai“, - komentavo jis.
M. Dubauskas atkreipė dėmesį, kad nebuitiniai vartotojai jau šiemet pradžios pajus jungčių įtaką: sutartys dėl elektros tiekimo sudaromos mažesnėmis kainomis.
„Gyventojai visą naujųjų elektros jungčių įtaką turėtų pajusti nuo metų vidurio. Tikėtina, kad įvertinus elektros rinkos kainos pokytį (kainą turėtų mažinti naujosiomis jungtimis atkeliausianti elektra, tarifai gyventojams bus dar sumažinta“, - žadėjo energetikos ministro atstovas.
Apie matomą elektros kainų mažėjimą dar spalį taip pat kalbėjo premjeras Algirdas Butkevičius. Jis žadėjo, kad elektros kaina nuo šių metų mažės tiek buitiniams, tiek verslo elektros vartotojams. Pasak jo, prie to prisidės valdžios sprendimas neberenti elektros gamybos termofikacinėse elektrinėse ir Lietuvos elektrinėje.
Beje, paskutinę praėjusių metų dieną būtent dėl šio sprendimo nustojo veikti termofikacijos trečioji Vilniaus elektrinė.
Premjeras pabrėžė, kad pradėjus veikti naujoms jungtims kainos sumažėjimas bus jaučiamas didmeninėje elektros kainoje, o buitiniai vartotojai kainų mažėjimą turėtų pajusti nuo liepos mėnesio, peržiūrėjus elektros kainas.
„Liepos mėnesį bus nustatyta reali elektros kaina buitiniams vartotojams“, - metinėje spaudos konferencijoje pirmadienį kalbėjo A. Butkevičius.
