Vilniaus meras Remigijus Šimašius įsitikinęs šio susitarimo svarba sostinės gyventojams.
„Dialogas su „Lietuvos energija“, sprendžiant energetikos klausimus, leido pasiekti bendrų susitarimų, kurie yra itin svarbūs Vilniaus miestui. Susitarimu pirmiausia yra siekiama mažesnės šilumos kainos vilniečiams“, - sako R. Šimašius.
Sostinės vicemeras, VŠT stebėtojų tarybos pirmininkas Valdas Benkunskas tikisi, kad bus galima tiekti pigesnę šilumą vartotojams iš deginamo biokuro ir išrūšiuotų buitinių atliekų. Be to, miestas, tapęs projekto akcininku, galės kontroliuoti ir užtikrinti, kad jėgainės veikla būtų skaidri, efektyvi ir geriausiai atitiktų sostinės gyventojų poreikius.
Savo ruožtu „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Dalius Misiūnas sako, kad susitarimas leis garantuoti tvarkingą jėgainės statybų eigą.
„Šis susitarimas užtikrins, kad Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos toliau vyktų pagal planą, o pigesnės šilumos ir atliekų tvarkymo naudą vilniečiai galėtų pajausti jau 2019 metų šildymo sezone“.
„Lietuvos energija“ sostinės trečiąją termofikacinę elektrinę sieks perimti iki šių metų spalio 1 d.
„Lietuvos energija“ skelbia, kad jos statoma Vilniaus kogeneracinė jėgainė užtikrins Europos Komisijos keliamų Žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimą - sąvartynuose šalinti tik iki 5 proc. atliekų. Šiuo metu Lietuva sąvartynuose vis dar „laidoja“ apie 54 proc. visų komunalinių atliekų. Skaičiuojama, kad atliekų sudeginimas vietoje jų šalinimo sąvartynuose Vilniaus regionui kasmet leis sutaupyti apie 10 mln. eurų. Be to, dėl pigesnės šilumos gamybos iš komunalinių atliekų ir biokuro vilniečiai kasmet sutaupys apie 13 mln. eurų.
