Apie tai informuoja „Unian“ korespondentas Briuselyje.
„Tam, kad būtų suderintas dujų reversiniu būdu tiekimas iš Slovakijos, reikia šešių – aštuonių mėnesių. Tai techninis klausimas, programinio aprūpinimo kompiuterinėms sistemoms klausimas, finansinis klausimas, taip pat – politinės problemos. Kitą savaitę vyks Ukrainos ir Slovakijos delegacijų derybos, esu itin optimistiškai nusiteikęs, kad susitarimas gali būti pasirašytas iki balandžio pabaigos“, sakė G. Oettingeris.
„Tada viskas turi būti palaipsniui parengta reversiniams tiekimams ir, manau, jie gali prasidėti iki 2014 m. pabaigos. Šiuo metu slovakų pusė sako, kad su nauja valdžia Kijeve jie pasirengę pradėti (svarstyti) reversinio tiekimo klausimą“, – pridūrė ES komisaras.
Jo teigimu, kalbama apie (dujų) tiekimą į Ukrainą iki dešimties milijardų kubinių metrų per metus. Tam aršiai prieštarauja Rusijos „Gazprom“.
„Gavau teikiančių vilčių signalų dėl dujų tiekimo diversifikacijos plėtros. Yra nemenka grėsmė dėl dujų tiekimo apimčių iš Rusijos ir didelio kainų šuolio dujų, kurias perkame iš „Gazprom“. Slovakija – tai ir kryptis, kuri gali padėti gauti Ukrainai didelių apimčių dujų“, – sakė J. Prodanas.
Viena iš ES lyderių susitikimo pagrindinių temų bus Europos priklausomybė nuo rusiškų dujų
Europos priklausomybė nuo rusiškų dujų bus viena pagrindinių temų per Europos Sąjungų viršūnių susitikimą, prasidėsiantį ketvirtadienį, informuoja "EUBusiness".
Beveik ketvirtadalį dujų ES vartotojai gauna iš Rusijos, ir 30 proc. šio kiekio pumpuojama per Ukrainą, tai daro namų ūkius ir pramonę priklausomus nuo Rusijos geros valios ir Ukrainos infrastruktūros.
Grupei ES šalių - Suomijai, Lenkijai, Vengrijai, Slovakijai, Bulgarijai ir Baltijos valstybėms - Rusijos valstybinė dujų bendrovė milžinė "Gazprom" yra faktiškai vienintelė tiekėja.
Jeigu ES ir Rusija plės viena kitai sankcijas, dėl kurių gali būti nutrauktas dujų tiekimas, ES praradimai būtų dideli, o neigiamas poveikis Rusijos ekonomikai gali būti dar didesnis.
Kaip teigiama Europos politikos studijų centro (CEPS) neseniai skelbtame dokumente, Maskva "labiau priklausoma nuo pajamų, gaunamų iš jos dujų, nei ES - nuo dujų importo iš Rusijos".
Pasak ekspertų, bet koks pinigų srautų sutrikdymas, susijęs su sankcijomis - tiek iš ES, tiek iš Rusijos pusės, gali smogti tiek Rusijos nacionaliniam biudžetui, tiek "Gazprom" pelnui.
Vis dėlto dujų tiekimo trikdymo grėsmė gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį dujų bendrovei "Gazprom", nes tai gali paskatinti ES aktyviau ieškoti būdų, kaip sumažinti priklausomybę nuo Rusijos.
Kaip kad atsitiko ir 2009 metais, kai konfliktas dėl dujų tiekimo tarp Rusijos ir Ukrainos paskatino ES keisti savo politiką siekiant diversifikuoti savo gamtinių dujų išteklius ir racionaliai panaudoti savo atsargas.
"Eurostat" duomenimis, 2003 metais Rusijos dujos sudarė 45 proc. bloko suvartojamų dujų, tačiau jau apie 2012 metus dujų rinkos dalis žymiai sumažėjo iki 30,9 proc.
Europos Vadovų Tarybos diplomatijos šaltinis patvirtino, kad ES lyderių prioritetinis uždavinys yra didesnė energijos išteklių atsargų kontrolė. Anot jų, "jeigu nesiimsime priemonių, mūsų priklausomybė nuo (Rusijos dujų) padidės iki 80 proc. iki 2035 metų".
