Dar neprasidėjus šių metų šildymo sezonui sulaukėme nerimą keliančių žinių, kad šiluma ir vėl brangs: vienuose miestuose daugiau, kituose – mažiau. Mintyse ar garsiai ėmėme keiksnoti šilumos tiekėjus, lobstančius iš paprastų žmonių.
© Corbis

Tačiau, pasak specialistų, šildymo išlaidų dydį lemia ne tik pakilusios šilumos kainos. „Daugiau mokame ne dėl to, kad šildymas brangsta, o dėl to, kad šilumos vartojame per daug ir neefektyviai“, – įsitikinęs Juozas Antanaitis, Daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos prezidentas.
Jis ragina, užuot eikvojus energiją dažniausiai nepagrįstiems kaltinimams, paklausti savęs, ką padarėme mes patys, kad už šilumą mokėtume mažiau? O padaryti įmanoma, net jei gyvename senos statybos daugiabutyje. Bet teks susitaikyti su tuo, jog reikės šiek tiek investuoti, kad vėliau galėtume sutaupyti.

Pirmas žingsnis – pakeisti langus, jei jie seni ir nesandarūs. Taip pat verta senus radiatorius pakeisti naujais, su šilumos reguliatoriais. Reguliatorius įmanoma sumontuoti ir prie senųjų radiatorių. Tai kainuoja apie 120 litų.

Jei name neįdiegta individuali šilumos apskaitos sistema, prisukdami radiatorių, kai kambaryje pakankamai šilta, sutaupysite šilumos ne sau, o visam namui. Tačiau tik tuomet, jei savo butuose šilumą termostatais, o ne atverdami langus reguliuos ir kiti kaimynai.

„Senos statybos individualiame name gyvenantys žmonės turėtų pasirinkti pigiausią kurą (šiuo metu tai malkos arba granulės ir gamtinės dujos) ir įsigyti naują, gerą šildymo katilą. Jis kainuoja apie 4 tūkst. litų, bet atsiperka labai greitai“, – aiškina Lietuvos energijos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.

Šildymo sistemą savame name reikėtų rekonstruoti, įrengti reguliuojamus radiatorius, tai leistų nenaudojamose patalpose palaikyti mažesnę temperatūrą. Taip pat susidėti gerus langus, apšiltinti sienas, užsandarinti nereikalingas patalpas.

Individuali šilumos apskaita

Individualią šilumos apskaitos sistemą gali įsirengti visas namas arba jo dalis, kuri turi atskirą įvadinį šilumos skaitiklį. Sunaudotos šilumos kiekis paskirstomas gyventojams pagal kiekvieno buto plotą ir šilumos indikatorių, proporciją pasirenka bendrija.

Tai reikalinga, kad būtų išvengta neteisybės. Vienam gyventojui prisukus radiatorius iki minimumo, jo butą šildo kaimynai, mat šiluma prasiskverbia pro sienas, lubas ir grindis iš gretimų patalpų. Be to, ne visų butų sąlygos vienodos dėl šildymo sistemos, namo konstrukcijos ypatumų.

Įrengti individualios šilumos apskaitos prietaisus (šilumos energijos kiekį reguliuojančio termostatinį vožtuvą ir šilumos indikatorių – daliklį) vienam radiatoriui kainuotų apie 200 litų. Dar šiek tiek reikėtų primokėti už bendrus keliems butams laiptinėje montuojamus įrenginius – centrales, kurios fiksuoja radiatorių duomenis, ir padengti montavimo, radiatorių įvertinimo išlaidas.

Individuali šilumos apskaita leidžia net 30 proc. sumažinti viso namo suvartojamos energijos kiekį, tiek pat sumažėja ir šildymo išlaidos. Gyventojai gali stebėti energijos suvartojimą kiekvienoje savo būsto patalpoje, žinodami, kad nuo jų įpročių priklausys sąskaitos dydis, juos koreguoti.
Pasitaiko, kad taupymas peržengia sveiko proto ribas – žmonės radiatorius prisuka tiek, kad palaikytų 12 laipsnių temperatūrą. Tada padidėja kaimynų išlaidos, nes šiluma iš jų butų plūsta į šaltąjį. Tokių situacijų išvengti padės termostatai, neleidžiantys nustatyti žemesnės nei 16 laipsnių temperatūros.

Efektyvus naktinis režimas

Specialistų teigimu, dar daugiau sutaupyti galime apšiltinę visą namą, o jei renovuosime ir šiluminį mazgą, efektas bus dar didesnis. Tačiau dėl to teks susitarti viso namo gyventojams, ieškoti finansavimo šaltinių. Dalį išlaidų kompensuoja valstybė, yra galimybė pasiskolinti ES lėšų.
V. Lukoševičius pataria pirmiausia pakeisti laiptinių ir rūsių duris bei langus naujais, sandaresniais. Kitas žingsnis – apšiltinti namo pamatus, sienas ir stogus izoliacinėmis medžiagomis. Tačiau didelės naudos nesitikėkime, jei neatnaujinsime visos šilumos sistemos.

Net 15 proc. šilumos energijos įmanoma sutaupyti modernizavus daugiabučio šilumos punktą – įrengus automatizuotą valdymo sistemą. Ji leidžia reguliuoti namo butų šildymą: radiatoriai vėsesni gali būti naktį, dienomis, kai lauke šilčiau, ar pavasarį, kai labiau šviečia saulė.

Šilumos punkto rekonstrukcija vidutiniškai kainuoja apie 30 tūkst. litų, tačiau atsiperka per trejus–ketverius metus. Neužmirškite, kad tokiems projektams finansinę paramą teikia valstybė (iki 15 proc.), gyventojai taip pat gali gauti lengvatinius kreditus.

Daugiabučių namų savininkų bendrijų atstovas J. Antanaitis ragina kuo skubiau imtis dar vienos nieko nekainuojančios, bet labai efektyvios (per šildymo sezoną galima sutaupyti net 300 litų, o per metus antra tiek) taupymo priemonės: nusistatyti naktinį karšto vandens režimą.

„Karšto vandens sistemoje nuo 24 iki 5 val. reikėtų palaikyti apie 45 laipsnių temperatūrą. Namuose, kurie turi automatizuotus šilumos punktus, vanduo sušyla labai greitai, tad dėl to nekiltų jokių problemų, – tikina pašnekovas. – Juk nevirinate virdulio visą naktį, kad ryte galėtumėte išgerti karštos kavos.“

J. Antanaitis žino ir gyvatukų, kurie kaisdami ištisus metus tiesiog ryja brangią energiją, rebuso sprendimą. Vasarą būtų tikslinga juos atjungti nuo šildymo sistemos, o vandeniui pašildyti naudoti elektrinius katilus. Deja, tokios galimybės kol kas nenumato įstatymai.

Neliks kliūčių atsijungti

Lapkričio pradžioje visi Lietuvos gyventojai, prisijungę prie centralizuotos šildymo sistemos, sulaukė geros žinios. Įsigaliojus naujoms Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėms nebeliks kliūčių panorus atsijungti nuo bendro šildymo, įsirengti papildomą, alternatyvų, pakeisti karšto vandens ruošimo būdą.

Taisyklės ne tik suteikia daugiau teisių gyventojams, bet ir nustato daugiau pareigų paslaugų teikėjams. Jie kartu su sąskaita turės pateikti išsamią informaciją apie visą name sunaudotą šilumą kiekvieną mėnesį. Žmonės žinos, kiek šilumos buvo sunaudota ne tik visame name, bet ir jų bute.
Ši naujiena vertinama prieštaringai. „Naujosios taisyklės palengvins atsijungimą visam namui, bet tai tik pradžia. Sunkiausia senos statybos daugiabučiui surasti pigesnę šildymo alternatyvą, sukurti rentabilų viso namo apšildymą“, – svarsto V. Lukoševičius.

„Žmonės galės pasirinkti, kuo šildytis – dujomis, saule, elektra, tai sudarys konkurenciją centralizuoto šildymo tiekėjams. Kita vertus, viso namo gyventojams susitarti dėl pakeitimų, kaip rodo patirtis, būna sunku“, – vertina Daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos prezidentas.
Jam kelia nerimą, kad pakoreguotos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės uždega žalią šviesą pavieniams butams atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos. „Zuikiams bus dar paprasčiau nemokamai važiuoti troleibusu“, – ironizuoja J. Antanavičius.

Specialistų nuomonė vieninga: atskiri butai, atsijungę nuo bendro šildymo, gali sutaupyti tik kaimynų sąskaita. Atsijungti sudėtinga techniškai ir brangiai kainuoja, tad gerai apskaičiavus ir išblėsus euforijai paaiškėja, kad nelabai ir apsimoka.

Šildymo alternatyvos

Tarkime, gyvenate daugiabutyje, kurio gyventojai vieningai pasisako už energetinę nepriklausomybę. Tad atsiradus palankioms sąlygoms nieko nelaukę griebiate jaučiui už ragų. Tik neskubėkite nupjauti vamzdžių. Prieš tai viską apskaičiuokite ir pasikonsultuokite su specialistais. Jie padės įvertinti konkretaus namo situaciją ir rasti pigiausią šildymo būdą.

„Deja, ne taip retai pasitaiko, kad pasvėrus visus „už“ ir „prieš“ paaiškėja, jog labiausiai apsimoka šildytis centralizuotai“, – aiškina Lietuvos energijos konsultantų asociacijos vadovas.

Pigiausia šildytis malkomis. Lietuvoje yra daugiabučių, kurie atsijungė nuo centrinio šildymo ir rūsyje pasistatė šildymo katilus, kūrenamus malkomis. Pirmais metais buvo daug entuziazmo, nors name ir jautėsi dūmų kvapas. Vėliau pasidarė sunku suorganizuoti talkas malkoms ruošti, sugedo vienas katilas, teko remontuoti, o vėliau pirkti naują.

„Suskaičiavus visas išlaidas paaiškėjo, kad centralizuotas šilumos tiekimas būtų pigesnis“, – reziumuoja V. Lukoševičius. Pasak jo, per dvejus metus dujoms pabrangus 4 kartus, nelabai apsimoka ir jomis šildytis, ypač senesnės statybos namuose.

Dar viena alternatyva – šilumos siurblių panaudojimas. Nustatyta, kad nemaža šiluminės energijos dalis iškeliauja į lauką per ventiliacijos angas. Ant stogo kiekvienai laiptinei pastačius šilumos siurblius, jie energiją nukreipia iš vienos vietos į kitą. Pro ventiliacijos angas išeinančią energiją galima panaudoti gyvatukui šildyti. Bet įrengti siurblius gana brangu.

Ne išeitis ir geoterminė energija. Norint ja šildytis reikia įrengti šildomas grindis, daug investuoti į šildymo siurblius, tad susumavus visas išlaidas naudos nebeliks. Be to, šaltuoju metų laiku geoterminės energijos nepakaks namui apšildyti.

Su šia problema jau susidūrė vienas pirmųjų Lietuvoje tokią šildymo alternatyvą įsirengęs daugiabutis Alytuje. Šaltą pernykštę žiemą geoterminės energijos butams pritrūko, laimė, kad nebuvo atsijungta nuo centrinio šildymo, trūkstamą šilumos dalį teko imti iš šios sistemos.
Susiviliojusiuosius saulės energija V. Lukoševičius įspėja, kad žiemą, kai energijos poreikis didžiausias, Lietuvoje nėra pakankamai saulės. Todėl jos energiją mūsų šalyje tikslinga panaudoti tik karštam vandeniui ruošti nuo kovo iki spalio.

Kaip mes šildomės?

Lietuvoje apie 1,6 mln. gyventojų gyvena iki 1993 m. pastatytuose daugiabučiuose.
Apie 60 proc. visų šalies daugiabučių įrengti automatizuoti šilumos punktai. Vilniuje – net 90 proc.
Klaipėdos, Palangos rajonuose jau veikia vėjo jėgainės. Palyginti su Danija, alternatyvių energijos šaltinių naudojimo lydere, Lietuvos pajūrio ruožas yra daug trumpesnis, dėl gamtosaugos reikalavimų negalime vėjo jėgainių statyti Kuršių nerijoje, tad vėjo energija negali būti labai intensyviai naudojama.

Lietuvos geografinė padėtis pagal į žemę krintančios šviesos srautą yra tinkama plėtoti saulės energijos sektoriui. Ši energijos rūšis dažniausiai populiarėja individualių namų rinkoje. Danijos pavyzdžiai, kai saulės kolektoriai įrengiami ant daugiabučių namų stogų ar kuriant plantacijas laukuose, pas mus kol kas nėra pritaikyti.

Lietuvoje pastatyta apie 370 šildymo katilų, kūrenamų biokuru, daugiausia – medienos atliekomis. Jie pagamina apie 690 MW energijos. Šildymui panaudojama apie 390 MW.

2009 m. Alytuje iškilo pirmasis daugiabutis su geoterminio šildymo sistema. Jam naudojama atsinaujinanti energija – žemės šiluma. Tai socialinis daugiabutis, kurio statyba finansuota Socialinio būsto fondo plėtros programos ir rajono savivaldybės lėšomis. Iš viso išleista 4,7 mln. litų.

Lapkričio pradžioje Panevėžio daugiabučių namų bendrija susitarė su Šiaulių banku dėl 300 tūkst. eurų kredito būstui renovuoti. Tai JESSICA programos, skirtos daugiabučiams atnaujinti, lėšos. 1958 m. pastatytuose dviejuose namuose bus keičiami stogai, šiltinamos sienos, pamatai, rekonstruojami inžineriniai tinklai ir konstrukcijos. Planuojama statyti dujinę katilinę ir atsijungti nuo centrinio šildymo. Karštam vandeniui šildyti bus sumontuotos saulės baterijos.

Birštone įgyvendinamas kol kas vienintelis Baltijos šalyse kompleksinis projektas „Birštonas – EKO miestas“. Planuojama modernizuoti 13 daugiabučių gyvenamųjų namų. Numatoma įrengti 2 MW biokuro katilą ir 100 kW kogeneracinę jėgainę, saulės kolektorius karštam vandeniui gaminti, įdiegti energijos vartojimo valdymo ir apskaitos sistemą. Preliminarus projekto biudžetas – apie 31 mln. Lt.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Danijos vėjo jėgainės gali atsirasti ir prie Lietuvos krantų (44)

Kitąmet šimto penkiasdešimt metų jubiliejų minėsiantis Danijos Esbjergo uostas yra vienas...

„Litgas“: SGD perteklius rinkos dar nepasiekė (13)

„Galima apibendrintai pasakyti, kad keletą metų prognozuojamas vadinamasis suskystintų gamtinių...

„Achema“ planuoja dujų prekyba užsiimti Baltijos šalyse (7)

Didžiausios dujų vartotojos Jonavos trąšų gamyklos „ Achema “ naujai įsteigta bendrovė...

Rugpjūtį benzinas ir dyzelinas brango, suskystintos dujos pigo

Rugpjūtį praktiškai visose degalinėse benzinas ir dyzelinas brango, o suskystintos dujos...

S. Skvernelis: Baltarusijai eksportuoti naftos produktus per Rusiją būtų nuostolinga ir pavojinga (33)

Jeigu Rusija priverstų Baltarusiją eksportuoti naftos produktus per jos geležinkelius ir...

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (24)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (13)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (25)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (79)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (83)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1104)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (49)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (83)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (3)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...

Po įgyvendinto plėtros projekto „Mega“ tapo sunkiai atpažįstama (63)

Po metus trukusių plėtros darbų didžiausias prekybos ir laisvalaikio centras vidurio Lietuvoje „...