Matydama, kaip „Gazprom” tarnaujantys Lietuvos valdininkai ir energetikai trukdo Lietuvos daugiabučiuose namuose įrengti kiekvieno buto šildymo individualią apskaitą, Europos Sąjunga atėjo mums į pagalbą, įpareigojusi Lietuvą tai padaryti iki 2016 metų. Atrodo reikėtų tik džiaugtis, kad atsiranda tokių, kaip Vytautas Kinderis, kuris parodė pavyzdį įsirengdamas savo bute šildymo apskaitą.
Rimvydas Žiliukas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Galima sutikti su prof. Valdu Lukoševičiumi, kad V. Kinderis neįvertino praeinančių pro jo butą stovų paliekamos šilumos, neįvertino to, kad jis turėtų apmokėti ir jam priklausančią dalį už rūsio bei laiptinių šildymą. Tačiau ir pats profesorius yra priverstas pripažinti, kad „automatiniai termoreguliatoriai taupė šilumą šildant saulei, prisukant nakčiai, paliekant namus“. Bet užuot parėmęs pilietiškai nusiteikusio žmogaus iniciatyvą, prof. V. Lukoševičius imasi jį kritikuoti paistydamas visokiausius niekus. Žemiau pateikiu keletą tokių jo „argumentų“ su savo komentarais.

1. V. Lukoševičius: Per kiekvieną atitvarą (lubas, grindis, sienas) pratekantis šilumos kiekis tiesiogiai proporcingas jos plotui, temperatūrų skirtumui abipus sienų ir pačios sienos šiluminei varžai.

R. Žiliukas: Pagal V. Lukoševičių išeitų, kad kuo storesnė, kuo šiltesnė siena, t. y. kuo didesnė šilumos varža, tai tuo didesni bus šilumos nuostoliai. Tai akivaizdus absurdas, nes yra kaip tik priešingai: per atitvarą pratekančios šilumos kiekis yra atvirkščiai proporcingas atitvaro šiluminei varžai. Kitaip sakant, kuo storesnė, kuo šiltesnė siena, tai tuo mažesni bus šilumos nuostoliai.

2. V. Lukoševičius: Atskirų langų pakeitimas (čia aišku kalbama apie prastų „skylėtų“ sovietinių langų pakeitimą naujais, kurių varža yra kelis kartus didesnė – R.Ž.) ar balkonų įstiklinimas, esant kolektyviniam šildymo reguliavimui, šilumos sutaupo nedaug, o kartais jos suvartojimą net padidina.

R. Žiliukas: Langų pakeitimas geresniais ar balkonų įstiklinimas visada tik gerina pastato šilumines charakteristikas. Daug ar nedaug – dalykas diskutuotinas. Bet teiginys, kad šiltinant namą jo šilumos nuostoliai gali didėti – absurdiškas.

3. V. Lukoševičius: Vidinės (pertvarinės) sienos... plonos... Esant netgi nežymiam temperatūrų skirtumui abipus sienos, susidaro reikšmingas šilumos pratekėjimas iš buto į butą... Daug kam girdėtas naujos statybos mažo vidinio buto savininko pasigyrimas – jis šildymą „atsisuka“ tik 2 mėnesius per metus – kitu laiku šilumos užtenka nuo kaimynų.

R. Žiliukas: Tai tipiška gerai apmokama „Gazprom” demagogija. Kiekvienas patyręs šilumininkas projektuotojas žino, jog esant nežymiam temperatūrų skirtumui (porai laipsnių) abipus sienos, reikšmingo pratekėjimo iš buto į butą nebūna. Net sovietiniuose namuose, kurių atitvarinių konstrukcijų varža labai menka, kai temperatūros skirtumas abipus sienos būdavo 5 laipsniai arba mažiau, „Statybos normos ir taisyklės“ reikalaudavo netgi neįvertinti tokių šilumos nuostolių, kadangi tai neturėjo jokios praktinės reikšmės. Bet jei kažkam atrodo, kad jo šiluma prateka į kaimyno butą, tai kas gi draudžia tokiam įtariam žmogui apsišiltinti savo sienas nuo kaimyno? Juk jis ir taip seniai turėjo šitai padaryti vien dėl to, kad negirdėtų kaimyno barnių su žmona ar jų televizoriaus.

4. V. Lukoševičius: Kai vienas atskiras butas pradeda reguliuoti šildymą ir sumažina vandens paėmimą į radiatorius, tai natūraliai padidėja srautas į kitus butus.

R. Žiliukas: Išskyrus nedaugelį namų su dvivamzde sistema, daugiabučiuose namuose yra įrengtos vienvamzdės šildymo sistemos, kuriose reguliavimas yra ne kiekybinis, o kokybinis. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kiek sukinėjant trieigius čiaupus vandens praleidžiama per radiatorių ir kiek aplenkiant radiatorių, stovu tekančio vandens srautas į kitus butus nei padidėja, nei sumažėja. Sistema dėl to sukinėjimo hidrauliškai neišbalansuodavo.

Profesorius pripažįsta, kad daugiabučių šildymo sistemos išbalansuotos, „atskiros patalpos yra perkaitinamos“. Bet trieigius čiaupus pakeitus šiuolaikiniais termoreguliatoriais, galima būtų patalpų neperkaitinti, o imti šilumos tik tiek, kiek reikia. Tad kodėl jis tam nepritaria?

Profesorius pripažįsta kolektyvinio reguliavimo ydingumą, teigdamas, kad „kai reguliavimas kolektyvinis, tuomet perkaitinami tvarkingi su gerais langais butai“. Tad visiškai nesuprantama, kodėl jis nepritaria tiems, kurie nori įsirengti savo buto apskaitą ir kiekvieno radiatoriaus reguliavimą?

Jei „Gazpomui” tarnaujantys valdininkai ir energetikai netrukdytų kiekvienam pageidaujančiam įsirengti savo buto šilumos apskaitą ir reguliavimą prie kiekvieno radiatoriaus, tai Lietuvos daugiabučių gyventojai sutaupytų kasmet po pusę milijardo litų, iš kurių liūto dalis dabar atitenka „Gazprom”. Tačiau jau du dešimtmečius tam visokeriopai trukdoma, įsipareigojimų Europos Sąjungai vykdymas sabotuojamas.

O kai praradęs pasitikėjimą valdžia kažkas imasi savarankiškų šilumos taupymo priemonių, tai tarnaujantys „Gazprom” valdininkai ir energetikai išvysto tokio drąsuolio bauginimo ir šmeižimo kampaniją. Tai dar kartą patvirtino V. Kinderio atvejis. Nejaugi niekas nepadarys tam galo?

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ž. Vaičiūnas: pigesnių JAV dujų efektą vartotojai pajus kitąmet (40)

Lietuvą pirmadienį pasiekus pirmajam suskystintų gamtinių dujų ( SGD ) kroviniui iš JAV ,...

Prognozė: naftos kainos iki 2022 metų pabaigos svyruos 40–60 JAV dolerių už barelį (9)

Naftos kainos iki 2022 metų pabaigos svyruos 40–60 JAV dolerių už barelį intervale, nurodoma...

A. Merkel sukritikavo G. Schroederį dėl naujųjų jo pareigų „Rosneft" (25)

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį sukritikavo savo pirmtako Gerhardo Schroederio...

Prancūzijos „Total“ perka „Maersk Oil“ už 7,45 mlrd. JAV dolerių

Prancūzijos naftos milžinė „ Total “ pirmadienį pareiškė perkanti „ Maersk Oil“,...

Baltarusijos naftos produktų eksportuotojai: persiorientuoti iš Baltijos šalių į Rusijos uostus nenaudinga (29)

Abiejų Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų produkcijos eksporto įmonės „Beloruskaja neftenaja...

Top naujienos

Nacionalinio parko saugotojai savo kieme nepastebėjo nelegalaus statinio: iki tragedijos buvo vienas žingsnis (28)

Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) valdomame Užutrakio dvare vos per plauką išvengta...

A. Tapinas. Mūsų gėda tarp intrigantų ir impotentų (147)

Penktadienį Vilniaus oro uoste vėl nusileidus pirmajam lėktuvui, viešoje diskusijoje pasigirdo...

Tyrėjų akiratyje – kredito unijos, kurios be klientų žinios pervedinėjo pinigus (6)

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ( FNTT ) tiriamos kredito unijos „Baltija“ ir Namų...

„Via Baltica“ rekonstrukcija: kelininkai ir gyventojai iškasė karo kirvį (9)

Planas rekonstruoti„ Via Baltica “ kelyje esančias sankryžas sukėlė didelį kai kurių...

Isteriją Vokietijoje sukėlusios JAV sankcijos Rusijai – gera proga nulipti nuo Maskvos vamzdžio? (168)

Vokietijoje netyla prieštaringos diskusijos dėl naujųjų JAV sankcijų Rusijai. Kairiojo sparno...

V. Adamkus: tokia ES nebegalės egzistuoti (137)

Keista stebėti, kaip kai kurie ES šalių lyderiai perima Vladimiro Putino retoriką ar net gina...

Gyvybę išgelbėjęs stebuklas Šiauliuose: praeivis sugavo pro langą krentančią mergaitę (41)

Šiauliuose pirmadienis prasidėjo dramatiškai – pro vieno bendrabučio langą iškrito mažametė...

Saldžių mandarinų galite užsiauginti tiesiog ant palangės (1)

Kvapnūs, sultingi, saldūs mandarinai Lietuvoje „auga“ ne tik parduotuvėse… Jų derliaus...

Prakalbo apie svarbiausią jaunimo bruožą: po Antrojo pasaulinio karo tokie žmonės buvo engiami (5)

Didelis greitis, staigūs manevrai ir įspūdingos figūros ore – Lietuvoje sparčiai populiarėja...