Rusijos dujų vamzdžiai raizgo Europą: kodėl neskamba aliarmas?

 (163)
Rusijos dujotiekiams sėkmingai besiskinant kelią Europoje, didžiausią grėsmę kelia tai, kad tampame priklausomi nuo vieno tiekėjo, nors tą patį produktą jis mums tiekia skirtingais vamzdžiais. Taip LRT.lt sako Lietuvos ambasadorė ES Jovita Neliupšienė.
Dujos, dujų pramonė, vamzdžiai, gamykla
© Corbis / Scanpix

Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičius teigimu, kol kas dėl to pavojaus aliarmas visoje ES neskamba, bet daugėja ir daugės prieštaraujančių, diskutuojančių valstybių. Tuo metu Seimo nariai Rasa Juknevičienė ir Egidijus Vareikis sako, kad dėl Rusijos įgyvendinamų projektų pavojaus varpai neskamba todėl, kad jie – trumpalaikiai ir nedaro tokios radikalios politinės įtakos Europoje, kaip kad Rusija greičiausiai norėtų.

LRT.lt anksčiau rašė, kad „Gazprom“ pradėtas statyti „TurkStream“ dujotiekis – dar viena dėlionės detalė Rusijos plane Vakarų Europai tiekti dujas apeinant Rytų ir Centrinės Europos valstybes, o kartu su „Nord Stream 2“ ir OPAL Rusija beveik kilpa apjuosia Europą savo dujų vamzdžiais.

Energetikos ekspertas Romas Švedas LRT.lt teigė, kad „TurkStream“, OPAL ir „Nord Stream 2“ visai ES turėtų būti aliarmas. „Mano vertinimu, tai būtų esminis „Gazprom“ pasiekimas, o ES veiktų prieš savo deklaruotą energetikos politiką“, – kalbėjo R. Švedas.

Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius tikina, kad esamos tendencijos tikrai kelia nerimą, situacija nėra teisinga, nes tai kertasi su mūsų sutartais energetinio saugumo, energetinės sąjungos principais.

„Nepriklausomybė nuo „Gazprom“ turėtų būti bendras Centrinės Europos tikslas, rinka turi būti diversifikuota. Tai – vienas pagrindinių energetinės sąjungos tikslų, taip turėtų būti, tačiau matome, kad kartais viskas pakrypsta visiškai priešinga linkme“, – LRT.lt sako ministras.

Dėl vienų projektų diskutuoja, dėk kitų negali nieko padaryti

„Nord Stream 2“ prieštarauja mūsų principams diversifikuoti rinką ir mažinti priklausomybę nuo vieno šaltinio. Mūsų požiūriu, tas projektas yra vertintinas politiniu, geopolitiniu ir moraliniu požiūriu, nes ekonominio pagrindo jis neturi. Projekte nematyti jokio komercinio pagrįstumo, matyti noras iš energetinio žaidimo eliminuoti Ukrainą. Tai neatitinka mūsų politinių tikslų, tačiau, matyt, kai kurios savo interesų turinčios didžiosios šalys sugeba tą politiką vykdyti“, – kalba L. Linkevičius.

Tačiau, pasak užsienio reikalų ministro, dėl „Nord Stream 2“ dar lieka neatsakytų klausimų, viskas nėra taip sklandu ir, matyt, diskusija tęsis.

„Turėtume palūkėti, ir, manau, pamatysime, kad įsijungs įvairūs teisiniai svertai, reakcijos tų šalių, pro kurių teritorinius vandenis eina tas dujotiekis. Reakcijos dar sulauksime, nes tos valstybės turės priimti sprendimus dėl leidimo išdavimo.

Ir dabar jau matyti prieštaravimai iš mūsų kaimynų latvių, prieštaravimai kyla Danijoje. Kalbant apie vandenis, kurie nepriklauso šalims, yra neutraliose teritorijose, veikimas juose taip pat turės būti teisiškai apibrėžtas. Beje, įvairių iniciatyvų matyti – Europos Komisija (EK) ketina siekti mandato derybose su Rusija dėl „Nord Stream 2“ ir kalbėti visų suinteresuotų valstybių vardu, kitaip tariant, konsoliduoti bendrą poziciją ir kalbėti vienu balsu. Taigi pastangų yra, tačiau tai nėra vienareikšmiška“, – pažymi L. Linkevičius.

Pasak Lietuvos ambasadorės ES J. Neliupšienės, dujotiekis „TurkStream“ – dviejų suverenių ES nepriklausančių valstybių projektas, todėl ES neturi jokios teisinės jurisdikcijos šį projektą stabdyti.

„Projektas „South Stream“ lietė kai kurias ES valstybes, todėl buvo galima imtis priemonių. Šiuo atveju pritaikyti ES teisės nėra galimybės, galime tik apeliuoti į bendrą diversifikavimo interesą. Tačiau viena yra diversifikuoti energetinius šaltinius, kita – vamzdžius. Manau, kad Rusijos interesas šiuo atveju slepiasi tik už vamzdžių diversifikavimo. Tačiau taip pat manau, kad Europoje nėra abejojančių Rusijos interesais tiekti dujas, taip vykdant vamzdžių geopolitikos tąsą“, – teigia ES ambasadorė ES.

Pašnekovė pažymi, kad „Nord Stream“ klausimas buvo ne kartą keliamas tiek ministrų, tiek aukščiausiu lygiu. Šiuo atveju, pasak jos, vyksta diskusija, ar vamzdžiai, einantys per vandenis, patenka į energetinės sąjungos reguliavimą, o institucijos kol kas nėra pateikusios galutinio atsakymo.

„OPAL atveju buvo keliamas klausimas dėl trečiųjų šalių galimybės tiekti tam tikrą dalį dujų konkrečiu vamzdžiu. Čia, žinoma, mes turėjome galimybę reguliuoti, kokią prieigą turės tos trečiosios šalys ir jų įmonės. EK priėmė sprendimą tą dalį gerokai sumažinti“, – aiškina J. Neliupšienė.

Lietuvos ambasadorė ES pritaria energetikos ekspertui R. Švedui, kad dėl Europoje kerojančių Rusijos dujų vamzdžių pavojaus varpai ES turėtų skambėti.

„Tačiau reikia nepamiršti, kad egzistuoja du vertinimai. Vienas – teisinis, ir tokiais atvejais, kaip „TurkStream“, neturime jokių instrumentų, bent tol, kol tas vamzdis nekirto vienos iš ES šalių sienos. Jei jis kirs sieną, bus galima kelti klausimą, kiek vykdomas projektas atitinka ES teisę, tačiau įsileisti vamzdį, ar ne, sprendžia konkreti valstybė. Lygiai taip pat diskusija vyksta ir dėl „Nord Stream“ – ar čia turėtų būti taikoma ES teisė, ar ne. Mes galime pasakyti, kad tai yra ES teisės dalis, tačiau yra ir kitų nuomonių.

Kitas vertinimas – politinis, saugumo. Vertinant šia perspektyva, reikia pasakyti, kad svarbiausia yra diversifikuoti šaltinius, o ne vamzdžius, ir didžiausią grėsmę kelia tai, kad mes tampame priklausomi nuo vieno tiekėjo, nors tą patį produktą jis mums tiekia skirtingais vamzdžiais. Galime nebent tyliai pasidžiaugti, kad turime suskystintų gamtinių dujų terminalą, savo energetinių šaltinių diversifikaciją užtikriname, tą patį daro ir kitos valstybės“, – kalba J. Neliupšienė.

Projektus vadina trumpalaikiais ir ne visai sėkmingais

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako teigimu, savo veiksmais Rusija siekia sukiršinti ES, NATO, todėl tokiame kontekste sprendimai dėl energetikos turi būti priimami vieningai, atsižvelgiant į tikruosius Rusijos ketinimus paveikti politinius sprendimus.

„ES turėtų siekti apsisaugoti nuo toko veikimo ir sprendimai dėl prekybos energetiniais ištekliais turėtų būti priimami ES lygiu, o ne kiekvienai šaliai atskirai.

ES vyksta diskusijos, sprendimai priimami konsensusu, todėl tų nuomonių būna įvairų. Tačiau mūsų politikai, atstovaujantys užsienio, saugumo reikalus, turėtų nuolat akcentuoti grėsmes. Mums kol kas pavyksta priimti sprendimus, mažinančius energetinę priklausomybę, tačiau nuolat turime būti budrūs“, – sako jis.

Savo ruožtu NSGK narė Rasa Juknevičienė teigia, kad visi šie Rusijos projektai yra išimtinai geopolitiniai, labai brangiai kainuojantys pačiai Rusijai.

„Turint omeny, kad Rusijoje beveik visai neinvestuojama į naujas technologijas, šiuos projektus galima vertinti kaip ekonomiškai labai trumpalaikius. Juo labiau, kad dujų kainos išlieka mažos, o dar jeigu JAV suaktyvins savo dujų eksportą, tai kažin ar ilgai Rusija džiaugsis šiais projektais.

Tačiau žinoma, Lietuvai būtina aktyviau kelti diversifikavimo klausimus pačioje ES, teikti siūlymus“, – kalba R. Juknevičienė.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko pavaduotojas Egidijus Vareikis pažymi, kad Rusija visuomet tikėjosi savo žaliavomis sugriauti Vakarų struktūras, pelnyti simpatijas, nebaudžiamumą, tačiau jai tai taip gerai nesiseka, kaip ji norėtų.

„Reikia pripažinti, kad Rusijos idėja per žaliavas ne tik sugriauti Vakarų struktūras, tačiau ir išsikovoti pripažinimą, demokratinės šalies vardą bei leidimą savivaliauti Ukrainoje ar Gruzijoje, vykdyti imperinę politiką nepasitvirtino. Į situaciją žiūriu be paniškos baimės, manau, kad ilgainiui ši strategija Rusijai sėkminga nebus“, – sako E. Vareikis.

Pasak politiko, Rusijai tie vamzdžiai reikalingi ne tik geopolitiniams tikslams įgyvendinti. Kadangi žaliavų kainos nėra aukštos, Rusijai reikia eksporto rinkų, žaliavos realizavimo.

„Mūsų akimis žiūrint, Rusijai, kompanijai „Gazprom“ EK nuolaidžiauja. Gal taip yra. Tačiau ne vien EK, ES Rusija turi savo draugų, ir tai atsirado ne šiandien.

Savo energetine geopolitika Rusija politinę įtaką daro, bet ne tokią radikalią, kaip jai pačiai galbūt norėtųsi“, – kalba Seimo URK pirmininko pavaduotojas.

Dėl pasipriešinimo OPAL projektui Lietuva su Lenkija surėmusi pečius

Energetikos ministro patarėjos Aurelijos Vernickaitės teigimu, Lietuva laikosi nuoseklios pozicijos ir siekia, kad būtų tinkamai įgyvendinamos ES trečiojo energetikos paketo nuostatos ir konkurencija ES dujų rinkoje didėtų.

„Taip pat turi būti įgyvendinti Energetikos Sąjungos tikslai, kurių vienas esminių – didinti dujų tiekimo šaltinių įvairovę ir stiprinti konkurenciją. OPAL yra „Nord Stream“ sausumos atšakos tęsinys Vokietijos teritorijoje. Išimtinių teisių Rusijos valdomai „Gazprom“ suteikimas sudarytų Rusijai galimybes tiekti Vidurio ir Centrinei Europai ženkliai daugiau gamtinių dujų ir tokiu būdu padidintų Rusijos dominuojančias pozicijas regione ilgalaikėje perspektyvoje, – sako ji.

A. Vernickaitė pažymi, kad Lietuvos vyriausybė yra pritarusi Lietuvos Respublikos dalyvavimui ES Bendrojo Teismo byloje Lenkija prieš EK.

„Šioje byloje Lenkijos vyriausybė prašo panaikinti EK sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta dujotiekiui OPAL netaikyti ES trečiojo energetikos paketo reikalavimų, susijusių su trečiųjų šalių prieiga prie OPAL dujotiekio ir kainų reguliavimo.

Šis EK sprendimas leistų Gazprom iki 2033 metų padidinti OPAL dujotiekio naudojimą nuo 50 iki 80 proc. pralaidumo, nesusidomėjimo rinkoje atveju „Gazprom“ galėtų padidinti pralaidumą šiuo dujotiekiu iki 100 proc.“, – aiškina Energetikos ministerijos atstovė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Energetika

Rusijos ambasadorius Baltarusijoje: Astravo AE gali būti pastatyti dar du reaktoriai (39)

Astravo atominės elektrinės statybų projekte numatyta, kad ateityje jos teritorijoje gali būti pastatyti dar du reaktoriai, penktadienį pareiškė Rusijos ambasadorius Baltarusijoje Aleksandras Surikovas.

Vilniečiams brangins šildymą ir karštą vandenį (7)

Valdžiai nuo birželio panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildumos energijai, Vilniaus gyventojai už ją mokės beveik 13 proc. brangiau.

„Lietuvos dujų tiekimas“ teikia derinti gamtinių dujų kainas (2)

Gamtinių dujų tiekimo ir prekybos bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“ penktadienį Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK) pateikė suderinti naująsias gamtinių dujų kainas gyventojams.

Rusijos energetikos ministras neatmeta galimybės naftos gavybą mažinti dar labiau (5)

Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas, Naftą eksportuojančių šalių organizacijai (OPEC) pratęsus naftos gavybos apribojimo programą 9 mėnesiams, pabrėžia, kad šalys turi galimybę imtis ryžtingesnių veiksmų bei gavybą riboti dar labiau.

Po OPEC sprendimo naftos kainos toliau smunka (7)

Po staigaus kritimo praėjusioje prekybos sesijoje naftos kainos penktadienį ir toliau smunka, praneša „Reuters“.