Dokumentą planuota priimti dar 2014 metais, tačiau dėl sankcijų ir krintančių naftos kainų jo svarstymas buvo atidėtas, jis gali būti priimtas tik šį rudenį, praneša newsru.com.

Naujienų agentūra „Bloomberg" skelbia, kad Rusijos ekonomiką sugriautų 22,5 dolerių už barelį naftos kaina.

Rusijos energetikos ministerijos strategijos pagrindą sudaro du scenarijai – konservatyvus (Ekonominės plėtros ministerijos pagrindinė prognozė) ir tikslinis. Institucija mano, kad iki 2035 metų dauguma šalių plėtos alternatyvius ne anglies energijos šaltinius, o tai Rusijai susiaurins nišas rinkoje.

Tokiu atveju pajamos iš angliavandenilių eksporto į Europos sektorių neaugs dėl ribotos paklausos, o Azijos – dėl nepakankamos infrastruktūros.

Rusijai nepadės ir rublio nuvertėjimas – pasirodę konkurenciniai pranašumai per kelerius metus išnyks dėl didelių kapitalo sąnaudų ir ribotos prieigos prie užsienio investicijų ir technologijų.

Prie grėsmių energetikos strategija priskiria skalūnų dujų revoliuciją JAV ir atsinaujinančią energetiką, į kurią orientuojasi Europa. Minimi taip pat dujų hidratai, kurie gali sukelti pasaulinių žaliavų srautų perskirstymą.

Strategija ragina teikti valstybės paramą nepriklausomoms mažoms ir vidutinėms naftos bendrovėms. Jų vaidmuo po 2020 metų augs: angliavandenilių atsargų struktūra pablogės, todėl prireiks ir didelio inovacinio aktyvumo, ir kapitalo sąnaudų efektyvumo, ir lankstumo rinkos sąlygų pokyčių atžvilgiu.

Priminsime, kad per pernai metus naftos kainos smuko daugiau nei du kartus: nuo 100 dolerių (89 eurų) už „Brent“ markės barelį 2014 metų rugpjūčio pabaigoje iki 44 dolerių (39 eurų) praėjus metams. Kitaip nei 2008-2009 metais, kai dėl pasaulinės ekonomikos krizės krito pasaulinė naftos paklausa, antroje 2014 metų pusėje, kai prasidėjo spartus naftos kainų kritimas, nieko ypatingo paklausos prasme nepastebėta, rašo „ForbesVladimiras Drebencovas, bendrovių grupės „BP“ vyriausias ekonomistas Rusijoje ir NVS.

Kuo žemiau nukris kainos, mano jis, tuo greičiau susibalansuos rinka. Kol tai neįvyks, kainos bus labai nepastovios.

Priminsime, kad neseniai Europos Komisijos priimta ES energetikos strategija kelia tikslą sumažinti, pirmiausia Baltijos šalių, priklausomybę nuo Rusijos dujų.

ES taip pat nori, kad „Gazprom“ nebūtų tarp šių šalių dujų transportavimo sistemų savininkų. „Gazprom Germaniа“ ataskaitoje primenama, kad 2014 metų pabaigoje taip pat nutrūko aktyvų apsikeitimo sandoris tarp „Gazprom“ ir „Wintershall“, pagal kurį „Gazprom“ turėjo įgyti pilną dujų pardavimo kompanijų kontrolę Vokietijoje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (365)