„Nauja naftos kaina – 80 – 90 dolerių (216 – 243 Lt) už barelį – veikiausiai išsilaikys vidurinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje“, - Federacijos taryboje pristatydamas trijų metų biudžeto planą sakė Rusijos finansų ministerijos vadovas Antonas Siluanovas.
Finansų ministerija įvertino 2015 metų biudžeto nuostolius dėl smukusių naftos kainų, taip pat dėl sulėtėjusių ekonomikos augimo tempų ir problemų su importu – jie turėtų siekti 1 trln. rublių, rašo newsru.com. „Mūsų požiūriu, kitais metais tvyro rizika neįvykdyti biudžeto. Jeigu rublio kursas dolerio atžvilgiu ir naftos kainos išliks tokie, kaip šiandien, tai kitąmet negausime maždaug 500 mlrd. rublių (30,5 mlrd. Lt) pajamų“, - sakė finansų ministras.
„Taip pat egzistuoja sulėtėjusio ekonominio augimo rizika – prognozuojame, kad augimas sieks 1,2 proc., bet gali būti ir mažesnis. Taip pat yra rizikų dėl importo. Tai irgi reiškia negautas pajamas, dar 500 mlrd. rublių“, - pažymėjo jis.
Anksčiau ministras, įvertinęs ekonomikos nuostolius dėl sankcijų ir kritusių naftos kainų, buvo nurodęs skaičius iki 140 mlrd. dolerių (378 mlrd. Lt). Nuo 2014 metų pradžios šalis dėl sankcijų netenka 40 mlrd. dolerių (108 mlrd. Lt) pajamų per metus ir dar 90 – 100 mlrd. (243 – 270 mlrd. Lt) – dėl 30 proc. smukusių naftos kainų, sakė jis.
Finansų ministerijos vadovas apskaičiavo, kad nuo metų pradžios naftos kainos sumažėjo 30 proc., panašiai tiek pat nusilpo ir rublis.
Tačiau Rusija neskubės skolintis. 2014 metais ji atsisakė išeiti į užsienio skolinimosi rinkas dėl smarkiai pablogėjusios konjunktūros, o 2015 metais veikiausiai elgsis taip pat.
„Yra dar viena mus neraminanti pozicija – tai skolinimasis. Mes veikiausiai kitais metais tikrai nesiskolinsime užsienio rinkose, nors turime tokią teisę. Mums teks ieškoti panašių šaltinių šalies viduje“, - sakė A. Siluanovas. Pastarųjų metų biudžetuose Finansų ministerija numatydavo teisę užsienio rinkose pasiskolinti po 7 mlrd. dolerių (18,9 mlrd. Lt) kasmet.
Jis papasakojo ir apie naujas valstybines trumpalaikes obligacijas (VTO), kurios atitiks federalinio skolinimosi obligacijas, tik turės trumpesnį platinimo terminą.
„Tai, žinoma, bus ne tokios VTO, kaip jos buvo suprantamos anksčiau. Tai bus tos pačios federalinio skolinimosi obligacijos, tik trumpesniam laikui. Būtent to reikalaus rinka“, - sakė ministras. Finansų ministerija planuoja platinti instrumentus, kurie labiau domintų vertybinių popierių pirkėjus. „Dabar investuotojai nenori skirti pinigų „ilgiems“ popieriams, 15 – 30 metų trukmės popieriams. Visi trokšta turėti pakankamai gerų popierių“, - paaiškino jis.
Savaitės pradžioje pirmoji finansų ministro pavaduotoja Tatjana Nesterenko paskelbė, kad finansų žinyba 2015 metais gali grįžti prie valstybinių trumpalaikių obligacijų platinimo. Trumpalaikius vertybinius popierius Finansų ministerija traktuoja kaip likvidumo valdymo instrumentą, „kurį būtų protinga atiduoti federaliniam iždui ir kuris gali būti įdomus rinkai“.
Valdžia žada būti atsargi: išleidžiamų vertybinių popierių bus nedaug, o jų emisijos - nereguliarios. Iki šiol VTO istorija buvo liūdna: trumpalaikėms obligacijoms, kurios buvo išleistos prieš 1998 metų krizę ir turėjo finansuoti biudžeto deficitą, 1998 metų rugpjūčio 17 dieną buvo paskelbtas bankrotas.
