Tai jau būtų ne pirmas kartas, kai dėl nesutarimų tarp Rusijos ir Ukrainos ribojamas arba nutraukimas dujų tiekimas: šių priemonių Rusija ėmėsi ir 2006 m., ir 2009 m. žiemomis.

Pasekmės buvo daugiau nei skaudžios net 2009 m., kai Europos šalys kartą jau buvo mačiusios nutraukiamo dujų tiekimo pasekmes. Tų metų šaltąją žiemą rusiškų dujų per Ukrainą pranešė negaunančios Vengrija, Serbija, Makedonija, Kroatija, Bulgarija, Turkija, Bosnija ir Graikija. Sutriko tiekimas į Italiją, Lenkiją, Prancūziją, Čekiją, Austriją, Slovakiją ir Slovėniją.

Galiausiai Slovakijoje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, Bulgarijoje neužtikrinus pakankamo šildymo, žmonės turėjo kęsti šaltį, kai kurios šalys buvo priverstos riboti gamtinių dujų vartojimą. Lietuvoje vartotojai didelių nemalonumų nepatyrė, nors tuo metu "Gazprom" per Ukrainą Europai tiekė beveik ketvirtadalį regionui reikalingo dujų kiekio.

Abu kartus dujų tiekimas buvo ribojamas nesutarus dėl gamtinių dujų kainos.

Kas gresia dabar?

Rusija su Ukraina dėl gamtinių dujų kainos nesutaria ir Krymo aneksijos bei neramumų visoje šalyje kontekste. Šiemet balandį Rusija Ukrainai tiekiamų dujų kainas padidino nuo 268,5 iki 485 JAV dolerių už 1 tūkst. kub. M, nes atšaukė visas anksčiau galiojusias nuolaidas. Gegužės viduryje suskaičiuota Ukrainos "Naftogaz" skola už rusiškas dujas siekė 3,5 mlrd. JAV dolerių, tačiau Ukrainos premjeras pareiškė, kad Kijevas pasirengęs per 10-ties dienų laikotarpį susimokėti susidariusius įsiskolinimus, jeigu Rusija grąžins ankstesnę dujų kainą.

Už energetiką atsakingas eurokomisaras Guenteris Oettingeris parėmė Ukrainos poziciją ir pareiškė, kad Rusijos koncerno sprendimas nuo balandžio 1 d. padidinti tiekiamų Ukrainai dujų kainą buvo nepagrįstas, ir vylėsi, kad laikina žydrojo kuro kaina bus suderėta iki gegužės pabaigos.

Visgi, birželis artėja, o susitarimo dar nėra.

Vidmantas Jankauskas
„Turime atsakymą, kas nutiktų, jeigu dujų tiekimas iš Rusijos per Ukrainą būtų nutrauktas, nes 2009 m. sausį tai buvo įvykę. Tačiau dabar situacija yra kitokia: tuomet buvo žiema ir fiksuotas 20 laipsnių šaltis, o dabar – vasara ir dujų poreikis mažesnis. Dar vienas aspektas – nukentėjusios Vidurio Europos šalys yra pasimokiusios“, - sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas energetikos politikos klausimams Vidmantas Jankauskas.

Pasak jo, imtasi priemonių siekiant užtikrinti dujų tiekimą: įsitikinta, kad dujos gali tekėti priešinga kryptimi – ne iš Slovakijos, kuri yra pagrindinis dujų tiekimo į Vidurio Europą kelias, o atvirkščiai, iš Vakarų Europos.

„Per Slovakijos dujotiekį dujos teka į Austriją, Vengriją, Čekiją ir toliau į Pietus, o dabar į šį dujotiekį galima gauti dujų iš Vakarų, tai yra, padaryti reversą – netgi įmanoma, kad Ukraina gautų dujų per Slovakiją iš Vakarų. Pajuokavus, galima sakyti, kad į Ukrainą galėtų tekėti tos pačios rusiškos dujos, tik atėjusios iš kitos pusės“, - sako jis.

Anot V. Jankausko, Vidurio Europos energetinis saugumas žymiai padidėjo, kai buvo nutiestas dujotiekis Baltijos jūros dugnu „Nord Stream“.

„Be to, pasiruošė ir nukentėjusios šalys: Vengrija labai greitai įsirengė požeminę dujų saugyklą ir susirūpino, kad ji nebūtų tuščia, kaip Bulgarija“, - pastebi pašnekovas.

Jis primena, jog ir Vakarų Ukrainoje yra didžiulės dujų saugyklos, į kurias paprastai per vasarą esant mažiems poreikiams pripumpuojama dujų. Tai tapo papildomu saugikliu ir 2009 m. kai buvo nutrauktas dujų tiekimas iš Rusijos.

„2009 m. Ukraina iš tų saugyklų ėmė dujas ir siuntė į Rytines šalies dalis, pavyzdžiui, garsųjį Donecką. Jeigu tos saugyklos dabar tuščios – bus papildoma problema, nes paprastai jos pripildomos per vasarą. Tiesa, nepamirškime, kad šiemet buvo šilta žiema, gal atsargos nebuvo galutinai išsemtos“, - svarsto V. Jankauskas.

Vaclovas Miškinis
„Jeigu taip nutiktų, manau, Europa gali dujų gauti iš kitų šaltinių. Žiūrint iš esmės, dujos iš Rusijos tiekiamos ir Baltijos jūros dugnu, tad, manau, apie stygių, pavyzdžiui, Vokietijoje, nėra net kalbos, be to, galimybių gauti dujas yra ir daugiau“, - panašios nuomonės laikosi Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas Vaclovas Miškinis.

Lietuvos energetikai atkreipia dėmesį, jog per pastaruosius metus dėl „Nord Stream“ yra sumažėjęs ir per Ukrainą tiekiamų dujų srautas: jei anksčiau šiuo maršrutu Europa gaudavo apie ketvirtadalį reikalingo dujų kiekio, dabar jis sumažėjęs iki 15 proc.

Mato politinę žinią

Grasinimuose nutraukti dujų tiekimą Lietuvos energetikai mato politinę potekstę. Pirma, dėl nesutarimų su Ukraina, antra, dėl noro gauti daugiau palaikymo pietinio dujotiekio „South Stream“ statybai.

„Pagąsdinimas nutraukti dujų tiekimą nėra labai baisus – kas vasara bijo dujų tiekimo nutraukimo? Jų nebuvo sausio mėnesį prie 20 laipsnių šalčio ir žmonės išgyveno. Visgi „Gazprom“ savo taktikoje galėtų naudoti šį įrankį, nes jie nori tiesti dujotiekį „South Stream“ Pietuose, jis analogiškas dujotiekiui Baltijos jūros dugnu. Šis projektas jau yra žinomas, bet kai buvo užgrobtas Krymas, Europoje imta kalbėti, jog reikėtų nebeleisti tiesti šio dujotiekio. Dabar nutraukdami dujų tiekimą rusai gali paspausti ir vėliau sakyti, jog dujotiekis Pietuose – būtinas“, - atkreipia dėmesį V. Jankauskas.

Jis pirminė, jog tai derėtų su Rusijos argumentais, jog dujotiekis Pietuose apsaugotų Europą nuo tiekimo per nepatikimas šalis, t.y. per Ukrainą, nes eitų per Juodąją jūrą aplenkdamas Ukrainą.

„Žinoma, Ukraina visada šiam dujotiekiui priešindavosi, siūlydavo investuoti į Ukrainos vamzdynus ir buvo kalbų, jog jie bus atnaujinami, nes pietinis dujotiekis – labai brangus. Bet dabar Rusijoje niūriai juokaujama: kai atsiėmėme Krymą, jis atpigo“, - komentavo V. Jankauskas.

Specialistas mano, jog analogiškai 2006 m. nutrauktas dujų tiekimas paspartino „Nord Stream“ tiesimą, ir dujų tiekimą nutraukus antrą kartą 2009 m., Vokietija džiaugėsi, jog yra „Nord Stream“.

V. Miškinis atkreipia dėmesį, jog šis konfliktas kilo pirmiausiai dėl politinės įtampos tarp Ukrainos ir Rusijos, o kol ji nesumažėjo, sunkiai sekasi problemą išspręsti.

„Aš būčiau linkęs teigti, kad dujų tiekimas neturėtų būti nutrauktas, nes bandoma susitarti. Jeigu nebūtų karo aplinkos, ši problema greičiau spręstųsi, o dabar ji susipina į nesutarimų kamuolį. Visgi, manau, kad tikimybė, jog tiekimas bus sustabdytas – nedidelė“, - kalbėjo pašnekovas.

Anot jo, prie esamos įtampos ribojamas dujų tiekimas būtų per daug dramatiškas žingsnis.

„Jei dabar būtų nutrauktas dujų tiekimas per Ukrainą, tai būtų mėginimas šalį įvaryti į kampą. Bet, vieną vertus, ir naujas prezidentas yra pakankamai ryžtingas ir turi palaikymo, ir Europos Sąjunga šiuo atveju, manau, ieškos išeičių, - teigė V. Miškinis. - Kai dabar pakankamai yra išplėtotas alternatyvus dujų tiekimas, vasaros sezonu dujų tiekimo nutraukimas neatrodo grėsmingai. Žiemą būtų žymiai daugiau nerimo ir įtampos iš Briuselio.“

Lietuvos energetikai primena, kad žiemą suvartojama kur kas daugiau dujų dėl šildymo sezono, nes dujos yra viena populiariausių kuro rūšių.

DELFI skelbė, kad Europos prekiautojai gamtinėmis dujomis tvirtina, jog Rusijos ekonomikai būtų pernelyg skaudus smūgis prarasti daugiau nei 100 mlrd. dolerių, tad mažėja šansų, kad bus ilgam nutrauktas dujų tiekimas Ukrainai.

Nuo vasario, kai Rusija įsiveržė į Krymą, dujų ateities sandorių Jungtinėje Karalystėje, kuri yra didžiausia rinka Europoje, sumažėjo 19 proc., o praėjusią savaitę pasiektas žemiausias lygis nuo 2010 m. Konflikto su Ukraina paaštrėjimas gali kainuoti Rusijai 115 mlrd. dolerių (288,6 mlrd. Lt) 2015 m., arba daugiau nei 3 proc., prognozuoja tarptautinė tyrimų bendrovė IHS. JAV ir Europos Sąjungai taikant vis daugiau sankcijų, kyla grėsmė Rusijos ekonomikai, kuri, Tarptautinio valiutos fondo vertinimu, klimpsta į sąstingį.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (732)