Rusija gudriai stumia į „Gazprom“ glėbį

 (301)
Sekmadienį „Gazprom“ pradėtas statyti „TurkStream“ dujotiekis – dar viena dėlionės detalė Rusijos plane Vakarų Europai tiekti dujas apeinant Rytų Europos valstybes.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris
© Reuters/Scanpix

Taip LRT.lt sako nepriklausomas energetikos ekspertas Romas Švedas. „Žiūrinti į „Gazprom“ įgyvendintą „Nord Stream“, įgyvendinamą „Nord Stream 2“, pretenzijas į „Opal“ projekto pajėgumus bei „TurkStream“, galima sakyti, kad Europa padeda ir leidžia Rusijai vykdyti jos energetinę geopolitiką“, – kalba pašnekovas.

Praėjusį sekmadienį Rusija ėmėsi statyti dujotiekį „TurkStream“, kuris, pasak energetikos ekspertų, iš esmės yra prieš keletą metų žlugusio Rusijos projekto „South Stream“ atitikmuo.

Statydama šį dujotiekį, Rusija atvirai demonstruoja ambicijas pardavinėti dujas ES valstybėms, nepaisant to, kad Sąjunga deklaruoja poreikį mažinti priklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių.

Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys „TurkStrem“ vadina geopolitiniu įrankiu, leisiančiu Rusijai savo dujomis maitinti Pietų Europą.

„TurkStream“ yra dviejų gijų, kurių viena bus skirta Turkijos vidaus vartojimui, kita – eksportui į pietinės ES šalis.

Tai yra „South Steam“, kuris turėjo eiti per Bulgariją, pakaitalas. Kol kas atrodo, kad ES atsiras norinčių pirkti Rusijos dujas, per Graikiją galėsniančias keliauti iki Šiaurės Italijos. Vertėtų palaukti, tačiau kol kas stiprių, aiškių ir argumentuotų vertybinių pozicijų dėl galimo dujų pirkimo per „TurkStream“ nesu girdėjęs.

Viena vertus, šis dujotiekis yra Centrinės ir Rytų Europos šalių „apėjimas“. Kita vertus, juo yra sudaroma konkurencija galimam srautui iš Kaspijos jūros.

Į ES dujas tiekianti Rusija apeina ES trečiojo energetikos paketo reikalavimus (paketo pagrindas – tiekimo ir gamybos atskyrimas nuo tinklų eksploatavimo – LRT.lt)“, – kalba energetikas Seimo narys V. Poderys.

Virgilijus Poderys
Virgilijus Poderys
© DELFI / Andrius Ufartas

Nepriklausomas energetikos ekspertas R. Švedas „TurkStream“ taip pat vadina Rusijos bandymu apeiti Rytų bei Centrinę Europą ir uždirbinėti iš Vakarų Europos šalių. Tačiau, kaip pabrėžia pašnekovas, tai neatitinka ES deklaruojamos energetinės politikos principų.

„Šį projektą reikėtų komentuoti Europos politikos, Vidurio bei Rytų Europos geopolitikos kontekste. Įvertinant, kad yra jau nutiestas „Nord Stream“ dujotiekis, „Nord Stream 2“ ir „TurkStrem“ projektai yra pertekliniai, ekonomiškai nepagrįsti politiniai projektai. Tiek Šiaurės, tiek Pietų srautu Rusija nori užsitikrinti galimybę eksportuoti dujas į Vakarų Europą, apeidama Rytų ir Centrinę Europą.

Tai jokiu būdu neatitinka ES energetikos politikos, kuria siekiama sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, dujų ir dominuojančio tiekėjo – Rusijos. Politikai dėl to turėtų susirūpinti“, – teigia R. Švedas.

„Gazprom“ aplink Europą veržia dujų kilpą

R. Švedas pažymi, kad „TurkStream“ statybos – ne tik politinis, bet ir teisinis klausimas, o tokio pobūdžio teisiniai klausimai Europos neretai būna išsprendžiami Rusijos naudai.

Rusija gudriai stumia į „Gazprom“ glėbį
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Žinome, kad yra nagrinėjamas „Nord Stream 2“ atitikimas Europos teisei, veiklų atskyrimui. Šis klausimas turi būti keliamas ir „TurkStream“ atveju. Tačiau šioje vietoje „Gazprom“ pavyksta išsiderėti stebėtinai dideles nuolaidas ir išimtis.

„Nord Stream“ sėkmingai buvo integruotas į ES teisę, „Nord Stream 2“ taip pat integruojamas sėkmingai, yra iškilęs dujotiekio „Opal“, iš dalies jungiančio Europos šiaurę ir pietus, klausimas.

„Gazprom“ prašo išimtinės teisės į „Opal“ dujotiekio pejėgumus, o Europos Komisija (EK), mano vertinimu, per daug nuolankiai nagrinėja ir nori tokią galimybę „Gazprom“ suteikti. Nepriklausomų teisininkų teigimu, EK išvados neatitinka realybės“, – kalba energetikos ekspertas.

Pasak R. Švedo, sprendžiant iš to, kaip buvo įgyvendintas „Nord Stream“, yra įgyvendinamas „Nord Stream 2“, kokie susitarimai „Gazprom“ buvo pasiekti su ES šalimis kaip planuoto dujotiekio „Nabucco“ (turėjusio sujungti Turkiją su Bulgarija, Rumunija, Vengrija ir Austrija bei mažinti Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos, tačiau žlugusio – LRT.lt) pakaitalas, ES šalys narės nesugeba išlaikyti politinės nuostatos, o „Gazporom“ kartu su Kremliumi įgyvendins „TurkStream“ projektą ir pasieks savo tikslą.

„Žiūrinti į „Gazprom“ įgyvendintą „Nord Stream“, įgyvendinamą „Nord Stream 2“, pretenzijas į „Opal“ projekto pajėgumus bei „TurkStream“, galima sakyti, kad Europa padeda ir leidžia Rusijai vykdyti jos energetinę geopolitiką.

„TurkStream“, „Opal“ ir „Nord Stream 2“ visai ES turėtų būti aliarmas. Mano vertinimu, tai būtų esminis „Gazprom“ pasiekimas, o ES veiktų prieš savo deklaruotą energetikos politiką“, – sako R. Švedas.

Jei Rusijai pavyks įgyvendinti visus suplanuotus projektus, rusiškų dujų vamzdžių kilpa apgobs Europą, sudarys sąlygas pardavinėti dujas Vakarų Europai, apeinant Rytų ir Centrinės Europos šalis.

Kas nors gali stabdyti „TurkStream“?

„TurkStream“ galinčių stabdyti veiksnių – ne tiek daug. Praktika rodo, kad Rusija Europoje sugeba „prakišti“ savo energetinius projektus, norinčiųjų pirkti rusiškas dujas, tikėtina, taip pat atsiras, o ekonominės naudos rodikliai energetinėje geopolitikoje Rusijai nėra lemiamas veiksnys.

Nepriklausomas apžvalgininkas Rytas Staselis sako, kad yra daug europietiškų kompanijų, suinteresuotų tiekimu tokiems projektams: statyboms bus reikalingi vamzdžiai, kompresoriai, inžineriniai sprendimai.

„Tiesą pasakius, kai atsiranda tokie projektai, ne tik rusų, tačiau ir europiečių kompanijoms akys krauju pasrūva, jos daug gali atiduoti, kad turėtų galimybę tokiuose projektuose dalyvauti.

Taip pat yra šalių, kurios būtų nieko prieš tokia kryptimi gauti dujas, ypač Pietų Europoje. Tačiau yra keletas niuansų. Visų pirma – Turkijos veiksnys. Kita vertus, kalbama apie labai patrauklias alternatyvas – dujotiekį, kuris eitų Kaspijos jūros dugnu per Kaukazą į Turkiją su dujomis iš Azerbaidžano. Šiais metais buvo skelbiama apie izraelietiškas dujas Viduržemio jūra“, – sako R. Staselis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Arvydas Anušauskas teigia, kad rinkoje visuomet atsiras norinčių pirkti dujas dempinginėmis kainomis.

Arvydas Anušauskas
Arvydas Anušauskas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Taip pat galima surasti ir tarpininkų, kuriems bus pasiūlyti labai solidūs „kišenpinigiai“. Tai vyko Lietuvoje, tai vyksta ir kitose šalyse: Rusija savo dujas tarsi pardavinėja tiesiogiai, tačiau dažniausiai tai daro tarpininkai, kurie užtikrina ir politinį palaikymą, kad tie projektai nestrigtų“, – kalba A. Anušauskas.

Trečiasis energetikos paketas, R. Staselio teigimu, yra tas teisinis svertas, kuris galėtų kliudyti „TurkStream“ projektui, tačiau R. Švedas jo efektyvumu abejoja.

„Trečiasis energetikos paketas turi būti taikomas šiems projektams, jie bendrųjų šio energetikos paketo principų neatitinka.

Tačiau po projektų įgyvendintojo kreipimosi į EK šiems projektams atsiranda sąlygos būti įgyvendintiems, atitikti reikalavimus per įvairias išimtis. Taigi jiems sudaromos galimybės, nors iš principo trečiojo energetikos paketo idėjos jie neatitinka“, – apgailestauja jis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Energetika

„Lietuvos dujų tiekimas“ įsigijo SGD iš JAV „Cheniere“ (14)

Gamtinių dujų tiekimo ir prekybos bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“, priklausanti valstybės valdomai „Lietuvos energijos“ energetikos įmonių grupei, pasirašė sutartį su JAV „Cheniere Marketing International“ ir įsigijo suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krovinį, rašoma pranešime spaudai.

V. Putinas davė pradžią „Turkstream“ dujotiekio projekto dalies įgyvendinimui (21)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį oficialiai davė startą bendro su Turkija dujotiekio „Turkstream“ giliavandenės dalies įgyvendinimui bei iš laivo Juodojoje jūroje paskambino Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui.

Prancūzijos vyriausybė uždraus naftos ir dujų žvalgymą (8)

Prancūzija ketina nebeišduoti naujų naftos ir dujų žvalgymo savo žemyninėje dalyje ir užjūrio teritorijose licencijų, penktadienį pareiškė aplinkos ministras Nicolas Hulot.

Šilumininkai įspėja dėl brangsiančios šilumos, Kainų komisija ramina (23)

Šilumos tiekėjai įspėja, kad pakeitus šilumos supirkimo kainos skaičiavimo metodiką, trijų didžiųjų miestų gyventojams pabrangs centralizuotas šildymas.

Seimo nariai ragina kaimynines šalis nepirkti elektros iš Astravo (70)

Seimo narių grupė vakar Seime įregistravo rezoliuciją kviečiančią Estijos, Latvijos ir Lenkijos parlamentarus priimti teisės aktus, neleisiančius nesaugių branduolinių elektrinių vystytojų tiekiamai elektrai patekti į Baltijos šalių ir Lenkijos elektros sistemas.