Ketvirtadienį, po 15 metų pertraukos, sostinės šilumos ūkis iš privataus investuotojo sugrįžo vilniečiams. Nuo kovo 30 dienos šilumos ir karšto vandens tiekimo veiklą vykdo savivaldybės įmonė „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT).
VŠT generalinis direktorius Mantas Burokas ketvirtadienį žurnalistams spaudos konferencijoje sakė, kad Kainų komisija šilumos bazinę kainą VŠT turėtų nustatyti kitą savaitę.
„Kol kas negaliu įvardyti konkretaus skaičiaus, nes dar nežinome kaip bus įvertintas mūsų pateiktas pasiūlymas ir sąnaudos“, – sakė M. Burokas.
Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas pastebėjo, kad šalies centrinė valdžia planuoja vasarą panaikinti šiuo metu galiojančią pridėtinės vertės mokesčio lengvatą šildymui, o tai irgi turės įtakos kainai.
„Vien dėl to kaina padidėtų apie 12 proc. ir ne tik vilniečiams, bet visoje Lietuvoje“, – sakė V. Benkunskas.
Šiuo metu „Vilniaus energijai“ nustatyta vienanarė 4,67 centų už kilovatvalandę (ct/kWh) kaina (su 9 proc. PVM).
Savo ruožtu Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius aiškino, kad vilniečiams reiktų suprasti, jog jam savo rinkimų pažadą šilumos kainą sumažinti 20 proc. pavyko įgyvendinti netgi anksčiau nei planuota.
„Jau pernai kaina „Vilniaus energijai“ buvo sumažinta 36 proc. Tai pavyko padaryti ir nelaukėme kitų rinkimų. Dabar kaina gali padidėti, bet galima sakyti, esame savo sėkmės įkaitai“, – sakė R. Šimašius.
Investuos 11 mln. eurų
„Baigiasi rubikoninis, skaudžiomis patirtimis paženklintas laikotarpis. Mano tikslas, kad šilumos kaina vilniečiams ir toliau būtų kuo mažesnė, o šilumos ūkio valdymas skaidrus ir efektyvus“, – ketvirtadienį žurnalistams spaudos konferencijoje sakė R. Šimašius.
Savo ruožtu V. Benkunskas pastebėjo, kad susigrąžinus šilumos ūkį, lieka neišspręstų klausimų: dėl „Vilniaus energijos“ negrąžintų permokų šilumos vartotojams, nuomininko skolų ir t.t.
„Noriu pabrėžti, kad pasitelkdami teisines priemones darysime viską, kad būtų išaiškinti visi nesąžiningos veiklos ar piktnaudžiavimo atvejai“, – sakė V. Benkunskas.
Jis taip pat pabrėžė, kad tokia socialiai jautri sritis, kaip šilumos tiekimas, turi būti valdoma savivaldybės.
M. Burokas aiškino, kad šiuo metu būtina užtikrinti įmonės veiklos stabilumą ir efektyvumą, subalansuoti finansų srautus.
„Jau šiais metais esame numatę rekonstruoti per 10 šilumos trasų atkarpų Vilniuje. Planuojame modernizuoti kai kurias termofikacines ir rajonines katilines“, – sakė M. Burokas.
Jis pridūrė, kad numatyta investuoti apie 11 mln. eurų.
VŠT stebėtojų tarybos pirmininkas Arvydas Sekmokas teigė, kad šilumos kaina vartotojams ateityje gali mažėti apie 20 proc.
„Ir tai yra įmanoma, – sakė A. Sekmokas. – Tikiu, kad ateityje bus politinė valia, kuri pasirinks tokias investicijas, kurios sumažins šilumos kainą vartotojams.“
200 mln. eurų pretenzija
Ketvirtadienį ryte pranešta, kad Vilniaus valdžia ir jos kontroliuojama VŠT pateikė maždaug 200 mln. eurų vertės pretenziją Prancūzijos koncernui „Veolia“ ir jo valdomai įmonei „Vilniaus energija“, prašant atlyginti per 15 metų miesto šilumos ūkiui padarytą žalą.
„Pretenzijos vertė bus tikslinama, kuomet patys apžiūrėsime visus įrenginius bei objektus, susipažinsime su jų vertinimą atlikusio nepriklausomo eksperto galutinėmis išvadomis“, – pranešime spaudai teigė VŠT vadovas Mantas Burokas.
Pasak VŠT, pretenzijoje rašoma, jog „Vilniaus energija“ per visą nuomos laiką nepakankamai sumažino gamybos kaštus, nepakankamai modernizavo šilumos trasas, negerino komercinių bei finansinių bendrovės veiklos perspektyvų. Be to, likutinė perimamo turto vertė yra mažesnė nei buvo 2002 metais, o jo techninė būklė prastesnė nei turėtų būti.
„Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas naujienų agentūrai BNS sakė, kad bendrovė kol kas nėra gavusi Vilniaus pretenzijos.
„Akivaizdu, kad tokie teiginiai yra nerimti. Užsiimama fantastinių skaičių žongliravimu. Koks yra tikslas tokių žingsnių, galėtų atsakyti tik skaičiavimų autoriai. Atvirai tariant, tai yra nesąmonė. Jeigu iš tikrųjų gausime tą pretenziją, tai mes ją nagrinėsime ir tada spręsime kaip elgtis. Turbūt kažkas prastai miegojo, nes vakar buvo kalbama apie 100 mln. eurų, o šiandien jau 200 mln. eurų“, – tvirtino N. Mikalajūnas.
Nepriklausomą šilumos ūkio turto techninės būklės vertinimą atliko Stokholmo arbitražo paskirta Vokietijos konsultacijų bendrovė „Gopa“, tačiau kol kas ji pateikė tik tarpinę ataskaitą.
„Veolia“ kartu su „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ pernai sausį Vašingtono Tarptautiniame investicinių ginčų arbitraže (ICSID) jau inicijavo ginčą prieš Lietuvą. Bendrovės reikalauja atlyginti apie 100 mln. eurų žalos dėl neva nesąžiningo valstybės elgesio ir investicijų Lietuvoje nusavinimo. Neatmetama, kad galutinė ieškinio suma bus didesnė.
