„Turime gana didelį terminalą, „Gazprom“ tiekimo alternatyvas. Gali atsitikti taip, kad Lietuvai reikės maždaug pusės milijardo kubinių metrų dujų per metus, o infrastruktūros turėsime dešimčiai milijardų [...] ir nežinosime, ką su ja veikti“, – kalba R. Kuodis.
Pasak R. Kuodžio, SGD terminalas yra politinis, tačiau ne ekonominis laimėjimas. Lietuva apskritai turėtų palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro.
„Politikai visai kitaip mąsto. Jiems svarbu pasitiesti žemėlapį, paišyti kažkokias fronto linijas: čia – rusai, čia – Vakarai. Jie net nemąsto, kiek tos strėlytės kainuoja, reikia jų ar ne. Jiems svarbu maksimizuoti investicijas, kad galėtų nuvažiuoti, perkirpti juosteles. Terminalas yra tarpinė politinė pergalė, bet tikrasis Lietuvos kelias yra palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro naudojimo. Ta kryptimi eina ir toliaregiškiau žiūri Skandinavija. Visa kita yra išvestiniai klausimai ir išvestinės problemos“, – tvirtina R. Kuodis.
Lietuva turi išsilaisvinti nuo dujų
R. Kuodžio teigimu, žmonėms reikia ne dujų, o šilumos, šviesos, mobilumo. Dujos yra tik vienas iš būdų šiems dalykams išgauti.
„Daug metų kovoju dėl to, kad Lietuva išlaisvintų nuo dujų. Manau, kad tai yra visiškai nesunkiai padaroma. Pats pigiausias būdas turėti šilumos, nenaudojant energijos – investavimas į energetinį efektyvumą. Valdant ankstesniajai vyriausybei išvis jokio progreso nebuvo, todėl sakydavau, kad buvusios vyriausybės retorika buvo labiau priešiška „Gazprom“ negu realūs veiksmai. Ši vyriausybė renovaciją vykdo, tačiau visiškai neekonomiškai. Jei įvertintume atskirus projektus, pamatytume, kad didžiausia nauda tenka statybininkams, o ne butų gyventojams“, – apgailestauja R. Kuodis.
Ekonomisto teigimu, efektyviai apšiltinus namus, o likusią šilumą išgaunant iš biokuro bei nekūrenant dujų Elektrėnuose (naudojant kitus elektros gamybos būdus bei ją importuojant, nors ir pasiliekant galimybę esant reikalui paleisti Lietuvos elektrinę), galima išsilaisvinti nuo dujų.
Ne tik politinė pergalė
Kitokios nuomonės laikosi ekonomistas Gitanas Nausėda, kuris pabrėžia, kad SGD terminalas nėra vien tik politinė pergalė. Anot jo, SGD terminalas naudos Lietuvai atnešė nė nepastatytas ir tai akivaizdžiai matyti pažvelgus į „Gazprom“ elgesį – įmonė dujų kainą Lietuvai sumažino net penktadaliu.
„Kai kalbame apie išlaidas, susijusias su terminalo statyba, dažnai pamirštame palyginti, kiek galima laimėti, pakitus dujų kainai šitokiu procentu. Energetikos ministras Rokas Masiulis labai gerai pasakė, kad šis terminalas atsipirko keturgubai, turint omenyje „Gazprom“ sumažintą dujų kainą Lietuvai“, – sako G. Nausėda.
Ekonomistas akcentuoja, kad labai svarbu ir tai, jog ateityje galėsime užimti tvirtesnę derybinę poziciją tiekėjo atžvilgiu. Esą ne paslaptis, kad „Gazprom“ praeityje taikydavo politinio pobūdžio kainodarą. G. Nausėdos teigimu, dabar galėsime rinktis iš kelių dujų tiekėjų, todėl kaina bus nustatyta pagal situaciją rinkoje.
Žurnalistas Rolandas Barysas teigia, kad terminalo Lietuvai suteikiamas energetinis saugumas taip pat pridės ir psichologinio saugumo.
„Aš manau, kad tas psichologinis saugumas, kurį mums suteikia ši dujų saugykla, taip pat ir naftos terminalas Klaipėdoje – tai yra svarbūs aspektai, nes per šiuos kanalus vienaip ar kitaip mums jau 25 metus daroma įtaka. Ir labai stipri įtaka. Man bet koks toks infrastruktūrinis projektas yra svarbus Lietuvos žingsnis į priekį“, – LRT Televizijos laidoje „Dėmesio centre“ sakė dienraščio „Verslo žinios“ vyriausiasis redaktorius.
„Galime pradėti statyti lėktuvnešius“
R. Kuodis pripažįsta, kad SGD terminalas vadybine prasme „yra beveik idealiai įgyvendintas projektas“ ir pabrėžia buvusio „Klaipėdos naftos“ vadovo, tapusio energetikos ministru, Roko Masiulio „pasiaukojimą“.
R. Barysas pritaria, kad „vadyba buvo tokia, kokios galbūt nesitikėtum Lietuvoje“.
„Galbūt mes neįvertinome ir kito dalyko – kaip mus dabar mato pasaulyje? Kaip valstybę, kuri geba įgyvendinti tokio mąsto projektus. Manau, mes tiek Europoje, tiek pasaulyje atrodysime labiau patikima valstybė, su kuria galima dirbti, į kurią galima investuoti“, – pastebi žurnalistas.
Tačiau R. Kuodis pernelyg įspėja nesusižavėti savo galimybėmis.
„Įsivaizduokime, kad paskatinti viso šito mes vėl atgaivintume atominės elektrinės projektą, kuris ekonomiškai yra visiška nesąmonė. Tai suvokia praktiškai visi pasaulio energetikai ir ekonomistai. Bet tam, kad įrodytume jog galime, mes galime pradėti statyti lėktuvnešius ir t.t. Reikia labai atsargiai su tuo savęs įgalinimu elgtis“, – sako Lietuvos banko valdybos narys.
Kai kuriuos klausimus iškėlė tik „Skardžiaus komisija“
Pasak R. Kuodžio, terminalo nuomos ir kainos – 2 mlrd. litų per 10 metų – klausimai nebuvo svarstomi laiku.
„Jie buvo pradėti svarstyti po to, kai A. Skardžiaus komisija dėl įvairių sumėtimų pradėjo šiuos klausimus kelti. Tada kilo daug erzelio, nors tie klausimai turėjo būti atsakyti iš pat pradžių“, – pastebi R. Kuodis.
Pasak jo, buvęs energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius yra sakęs, kad reikės „apkrauti terminalą“.
„Apie ką aš ir kalbu – apkrauti terminalą, kad jis veiktų. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mes turime importuoti daug dujų. Tai ką mes dabar darome – paliekame Vilnių ir Kauną ant dujų adatos? Nematau tam reikalo, bet tam gali būti poreikis, jeigu norime apkrauti terminalą. Duosime didesnes kvotas Elektrėnams? Brangu. Tikslas sunaudoti kuo daugiau dujų man neatrodo protingas, bet čia galime ginčytis. Tai yra normalūs ekonominiai klausimai.
Bet kaip pas mus daro politikai? Jie išsiskleidžia žemėlapį ir braižo frontus, o ekonomikos ten paprastai nebūna. Niekas neklausia kodėl mes iš viso tuo užsiimame? Ar yra alternatyvų? Visi žino, kad energijos vartojimo efektyvumo didinimas yra pats pigiausias būdas“, – sako ekonomistas.
Turime nuspręsti, kuo norime būti ateityje
G. Nausėda pritarė R. Kuodžio išsakytai minčiai, kad Lietuvai ateityje reikės mažinti priklausomybę, o galiausiai visiškai atsisakyti iškastinio kuro. Taip pat, jo teigimu, reikia ieškoti būdų, kaip mažinti energetikos sąnaudas. Ekonomistas įsitikinęs, kad Lietuvoje jau yra žengti pirmieji žingsniai, siekiant tai įgyvendinti.
„Mums reikia sau atsakyti į klausimą, ar po 10–15 metų mes matome Lietuvą be atominės energetikos, ir tada kurti vienokią energetikos plėtros strategiją, ar vis dėlto mes matome Lietuvą branduolinės energetikos šalimi. Jeigu taip, be jokios abejonės, raidos kelias būtų visiškai skirtingas“, – aiškina G. Nausėda.
Kalbėdamas apie SGD terminalo statybą, ekonomistas atkreipia dėmesį, kad tai vienas iš nedaugelio atvejų Lietuvos nepriklausomybės istorijoje, kai labai svarbus energetikos projektas buvo įgyvendintas partijoms sutariant. G. Nausėdos teigimu, užuot ieškoję nebūtų bėdų, galėtume šiuo pasiekimu pasidžiaugti.
