Anot jos, su naujuoju Suomijos prezidentu tartasi, kad reikia palaikyti artimus šalių santykius – su Lietuva planuojama pasidalinti ir aukštojo mokslo reforma.
Mato panašius interesus ir problemas
Vizitas į Suomiją bus oficialus, tvirtina D. Grybauskaitė. Anot jos, su naujuoju Suomijos prezidentu tartasi, kad reikia palaikyti šalių artimus santykius – juolab, kad Lietuva ir Suomija yra vieno regiono valstybės, o interesai ir problemos – panašūs.
Pirmiausia, kaip teigia D. Grybauskaitė, svarbūs saugumo klausimai: „Nors Suomija nėra NATO narė, ji aktyviai dalyvauja įvairiuose saugumo klausimų sprendimuose kartu su mumis. Mūsų iššūkiai taip pat panašūs. Ką tik, vykstant pratyboms Kaliningrade ir Vakarų regione, buvo pažeista ir Suomijos oro erdvės dalis.“
Pasak prezidentės, abiejų šalių problemos panašios – Suomija Lietuvą palaiko, šalys mokosi viena iš kitos. „Panaši ir migracijos problema – ne tik iš Azijos regionų, bet ir Rusijos teritorijos. Ir pas mus pastebimi migracijos srautai, keliaujantys per Baltarusiją“, – aiškina D. Grybauskaitė.
Pozicijos derinamos
Labai daug dalykų, kaip tvirtina prezidentė, Lietuvą ir Suomiją jungia į bendrą regioną. Tarp jų – santykiai su Rusija ir Europos pozicija dėl derybų su Jungtine Karalyste, jos išėjimu iš Europos Sąjungos (ES).
D. Grybauskaitės tvirtinimu, stengiamasi turėti bendrą Baltijos ir Šiaurės šalių poziciją: „Mūsų pozicijos prieš visus Europoje vykstančius susitikimus derinamos.“
D. Grybauskaitės teigimu, taip pat bus aptariami ir energetinio saugumo klausimai: „Suomija viena iš šalių, kuri potencialiai galėtų naudotis ir mūsų suskystintų dujų terminalu. Tačiau Suomijoje taip pat statoma atominė elektrinė. Ją, kaip ir Baltarusijoje, stato „Rosatom.“
Kaip tik šiuo metu, anot prezidentės, Suomijoje kyla klausimų dėl atominės elektrinės statybų saugumo. „Jų patirtis, kaip išspręsti saugumo klausimus statant elektrinę būtent su „Rosatom“, gali mums visiems pasitarnauti kaip pozityvi patirtis. Ją galima būtų pritaikyti ir užtikrinant savo elektrinės saugumą“, – sako šalies vadovė.
Aptars ir aukštąjį mokslą
Paklausta, kokiu tikslu lankysis Suomijos Aalto universitete, D. Grybauskaitė tvirtina, kad tai – dar vienas įdomus pavyzdys: „Lietuvoje kalbame apie tai, kad aukštojo mokslo ir švietimo srityje būtinos radikalios reformos.
Jos būtinos ne tik todėl, kad turime daug aukštųjų mokyklų (jų tankumas didesnis nei ES). To reikia dėl mūsų aukštojo mokslo kokybės.“
D. Grybauskaitė teigia, kad vos vienas mūsų universitetas patenka tarp 500 geriausių pasaulio universitetų.
„Pavyzdžiui, Suomijos Aalto universitetas užima 115 vietą, taigi yra kone pačioje pradžioje. Tai puiku ir patirties, ir kokybės, ir efektyvumo [...] prasme. Jie pasirengę pasidalinti aukštojo mokslo reforma. Tai bus naudinga naujai vyriausybei, nes tai bus vienas pagrindinių iššūkių ir mano keliamų užduočių“, – sako prezidentė.
