„Be jokios abejonės, toms deryboms yra du blogi faktoriai – pirma, kad Lietuva iki šiol negebės panaudoti apie 250 mln. eurų šios finansinės perspektyvos (lėšų - DELFI), o prašome vėl tiek pat. Taip pakertame savo derybines pozicijas. Ir ginčai su įmonėmis, nepasitenkinimas, projektų vėlavimas taip pat darys įtaką mūsų derybų pozicijoms“, - spaudos konferencijoje trečiadienį sakė D. Grybauskaitė.
„IAE uždarymo dalyviai buvo trys: Europos rekonstrukcijos bankas, kuris koordinavo projektus, Europos Komisija ir Lietuvos institucijos. Dar buvusi Vyriausybė 2007-2008 m. konstatavo, kad projektai vėluoja beveik dvejus-trejus metus. Atėjus naujai Vyriausybei buvo atrasta ir daugiau piktnaudžiavimo elementų. Ir mes patys kritikavome, žinau, kad Energetikos ministerija keitė vadovus, daug kritiškų pasisakymų buvo viešoje erdvėje, be jokios abejonės, ši informacija pasiekė ir Briuselį, ir Europos Parlamentą“, - teigė šalies vadovė.
Kaip žinoma, Rusijos kapitalo Vokietijos įmonė „Nukem Technologies“ IAE uždarymo procese turi atlikti du didelius projektus – pastatyti 123 mln. eurų (425 mln. litų ) vertės kietųjų radioaktyviųjų atliekų saugojimo kompleksą ir stato 193 mln. eurų (666 mln. litų) pradinės vertės laikinąją panaudoto branduolinio kuro saugyklą. Tačiau visi projektai labai vėluoja, o subrangovinė įmonė „Vėtrūna“ nutraukė sutartį su „Nukem Technologies“.
DELFI primena kad iki 2013 m. Europos Sąjunga AE uždarymui skyrė 1,367 mlrd. eurų. Iš 2014-2020 m. biudžeto siūloma dar skirti 210 mln. eurų. Tačiau Lietuvos ekspertai teigia, kad tai tik 20 proc. reikalingų šiam periodui lėtų. Iš viso reikėtų 870 mln. eurų.
