„Europos Sąjunga nusprendė lokalizuoti energijos tiekimo sistemą. Atsižvelgę į tai, dabar persvarstome energijos gamybos išdėstymą. Projektas laikinai sustabdytas, kad galėtume priimti sprendimą, išsamiau įvertinti padėtį ir parengti planus bei sprendimus dėl būsimos reaktorių linijos plėtros šioje elektrinėje. Tariamės dėl galimybės įrengti mažesnio pajėgumo reaktorius, kad elektrinė derėtų su Kaliningrado regiono energetikos sistema“, - pareiškė Baltijos AE statybos generalinės rangovės NIAEP vadovas Valerijus Limarenka.
Anot jo, šiuo metu svarstoma galimybė Baltijos AE įrengti 40 MW reaktorius, kurių galėtų būti „maždaug aštuoni“.
Jis taip pat pareiškė, kad „kartu sprendžiami klausimai dėl energijos tiekimo į Europos sistemą“.
Valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ vadovas Sergėjus Kirijenka anksčiau nurodė keletui projektavimo institutų ir atominės energetikos įmonei „Rosenergoatom“ įvertinti galimybę Baltijos AE įrengti nedidelio ir vidutinio pajėgumo reaktorius.
Tarp tokio sprendimo priežasčių, be kita ko, buvo minėtas galimas Lietuvos energetikos sistemos, per kurią Kaliningrado regionas yra sujungtas su kitomis Baltijos šalimis, Baltarusija ir likusia Rusijos dalimi, desinchronizavimas. Tokiu atveju Kaliningrado energetikos sistema būtų izoliuota ir statyti reaktorius, kurių bendras pajėgumas viršytų 2 GW ir kurie gamintų elektrą eksportui, nebūtų prasmės.
Be to, kalbant apie elektros energijos eksportą, nedidelių reaktorių įrengimas Baltijos AE galėtų būti pelningas ateityje, nes Europoje plėtojant saulės ir vėjo energetiką reikės lanksčių energijos gamybos pajėgumų.